- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- BIK-385/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00015-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. M. (R. M.) gynėjo advokato Vytauto Aginto kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas V. Agintas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl turto konfiskavimo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Tai sukliudė šiam teismui priimti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismui taikant turto konfiskavimą, kad ir mažesne apimtimi, nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos šiam institutui taikyti reikšmingus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotus kriterijus. Teismo argumentacija dėl poreikio taikyti turto konfiskavimą neatitinka EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad turto konfiskavimas turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, o ne kokio nors preziumuojamo, bet realiai nenustatyto pažeidimo sunkumą.
Pasak kasatoriaus, didesnis veikos pavojingumas negali būti grindžiamas tuo, kad veikta tyčia. Pinigų gabenimo būdas, kad ir slepiant juos primityviu būdu – gabenant pėsčiomis, apsivyniojus polietilenine plėvele apie kūną, akivaizdžiai rodo tipinį panašioms veikoms pavojingumo laipsnį. Kaip ir nuteistojo elgesys – patikrinimo vengimas, neadekvatus elgesys tikrinant. Tai labiau būdinga sutrikusio asmens, užklupto darant nusikalstamą veiką, elgsenai. Nors byloje konstatuota, kad nuteistojo veika nepadaryta turtinės žalos valstybei, sprendžiant dėl pinigų sumos konfiskavimo, nepagrįstai suteikta minėtoms aplinkybėms neva didesnį veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą rodanti reikšmė. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrindžia ir poreikio taikant baudžiamojo poveikio priemonę padaryti veiką ekonomiškai nenaudingą – nedeklaravęs įvežamų į Lietuvos Respubliką pinigų, nuteistasis nesiekė gauti ir nebūtų galėjęs gauti jokios ekonominės naudos.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino sprendimo taikyti turto konfiskavimą galimą pernelyg neigiamą poveikį nuteistojo teisėtiems interesams. Taip pat nutartyje nepateikta išvadų dėl turto konfiskavimo taikymo būtinumo pirmą kartą nusikaltusiam nuteistajam paskirtos ir bausmės (baudos), ir ilgalaikio suėmimo, kurio trukmė viršijo paskirtosios bausmės dydį, įskaičius suėmimo laiką į bausmę, pakankamumo nubaudimo tikslų įgyvendinimo požiūriu. Be to, teismai neargumentavo, pagal kokius kriterijus ir kokiam iš BK 72 straipsnio 2 dalyje konfiskuotino turto požymiui atitiktų kontrabandos dalykas ir nenurodė, kad konfiskuojamas turtas būtų kvalifikuotas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.