- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-237-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21519-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. L. dėl uzufrukto nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti jam iš atsakovės R. L. 450 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 2) nustatyti ieškovui uzufruktą iki gyvos galvos – naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis: 1 aukšto – 1-2/32.58, 1-6/15.75, ir 2 aukšto – 1-8/3.75, 1-9/16.29, 1-10/6.33 ir 1-12/22.89.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – apriboti atsakovei teisę disponuoti jai priklausančiu turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas iš esmės grindė tuo, kad jo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, atsakovė gyvena Norvegijoje, todėl jai gyvenamasis namas nėra reikalingas, pasibaigus galiojančiam uzufruktui atsakovė ketina gyvenamąjį namą parduoti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovo R. B. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei R. L. perleisti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Teismas nurodė, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas. Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu, todėl yra aktuali kita laikinosios apsaugos priemonės taikymui būtina sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įvertinimas. Ieškovo ir atsakovės konfliktinius santykius preliminariai pagrindžia aplinkybės, kad atsakovė teisme buvo pareiškusi ieškinį dėl ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus iškeldinimo iš ginčo gyvenamojo namo ir ieškovo ieškinys atsakovei dėl išlaikymo priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė ketina parduoti ginčo gyvenamąjį namą pasibaigus ieškovo uzufrukto teisei, preliminariai pagrindžia ieškovo nepilnamečio sūnaus raštas ir jų su atsakove elektroninis susirašinėjimas dėl ginčo gyvenamojo namo pardavimo. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Nurodė, kad atsakovei pardavus ginčo gyvenamąjį namą, galimo ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų iš viso negalimas (CPK 144 str. 1 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28653-752/2017 ir atmesti ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas neteisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi netinkamai patikrino ieškovo teisę reikšti reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovas pagal CK 3.205 str., kuriame reglamentuojama vaikų pareiga išlaikyti tėvus, turi teisę ieškinyje kelti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ieškovas neturi teisės kelti reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, o būtent dėl šio reikalavimo jis ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodyto straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad nustatant uzufruktą, turi būti uzufruktoriumi tampančio asmens valia, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. Kadangi atsakovė nesutinka nustatyti uzufrukto sudarant sandorį, ieškovo reikalavimas nustatyti uzufruktą šiuo atveju turi būti kildinamas tik iš įstatymo, t. y. iš konkrečios įstatymo normos. Pagal įstatymą arba pagal teismo sprendimą, kai tai numato įstatymas, uzufruktas gali būti nustatytas tik:1) buvusiam sutuoktiniui, kai su juo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o turtas yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.71 str., 3.86 str. 2 d.), 2) tėvams (vienam iš tėvų), tvarkantiems nepilnamečio vaiko turtą (CK 3.185 str.). Šis sąrašas yra baigtinis. Nėra tokios teisės normos, kuri atsakovę įpareigotų pagal įstatymą nustatyti tėvui (ieškovui) uzufruktą naudotis atsakovės turtu, bei nėra tokios teisės normos, pagal kurią teismas galėtų nustatyti uzufruktą tėvui (ieškovui) naudotis atsakovės turtu, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo kelti reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo. Teismas neturėjo teisės pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios riboja atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimą, kuriuo uzufrukto teise nori naudotis ieškovas. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių prašė tik baimindamasis to, jog atsakovei perleidus turtą, jam negalės būti nustatytas uzufruktas tuo turtu naudotis. Dabar ieškovas naudojasi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau tik todėl, kad uzufruktas buvo nustatytas sandoriu, t. y. teismo patvirtinta taikos sutartimi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-62-264/2015. Tuo metu atsakovė gera valia sutiko, kad ieškovas, kaip tuo metu buvusio nepilnamečio atsakovės brolio R. B. atstovas, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, galės naudotis atsakovės butu uzufrukto teise iki 2018-01-18, t. y iki kol brolis taps pilnametis. Ieškovas ieško būdų, kaip atsakovei sukliudyti iškeldinti jį iš atsakovės turto pasibaigus uzufrukto galiojimo terminui. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės R. L. atskirąjį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CK 3.205 straipsnis nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Konstitucijos 38 str. 7 d. ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtinta vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą apima ne tik išlaikymo teikimą maistui ir vaistams įsigyti, bet ir užtikrinimą būtiną nedarbingo tėvo poreikį turėti gyvenamąją vietą. Kitoks pilnamečių vaikų prigimtinės pareigos nedarbingiems išlaikymo reikalingiems tėvams aiškinimas prieštarautų ne tik CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams, bet aukščiau minėtai konstitucinei pareigai. Vienas iš būdų užtikrinti būtiną nedarbingo tėvo poreikį turėti gyvenamąją vietą yra uzufrukto nustatymas pilnamečio vaiko nekilnojamam turtui. Atsakovei dovanojimo sutarčių pagrindu ieškovas perleido jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, ir tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), RTFSR Kaliningrado srityje ant Baltijos jūros kranto. Taigi, atsakovei ieškovas padovanojo visą jam su sutuoktine priklausiusį nekilnojamą turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai kildinamas iš reikalavimo nustatyti uzufruktą, tačiau jis taip pat susijęs ir su reikalavimu priteisti periodinį išlaikymą. Teismui netenkinus prašymo nustatyti uzufruktą, reikalingas išlaikymo dydis turėtų padidėti tokia suma, kuri būtų reikalinga išsinuomoti gyvenamąjį būstą. Pati atsakovė atskirajame skunde netiesiogiai patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Šiuo atveju ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti jam iš atsakovės R. L. 450 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 2) nustatyti ieškovui uzufruktą iki gyvos galvos – naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis: 1 aukšto – 1-2/32.58, 1-6/15.75, ir 2 aukšto – 1-8/3.75, 1-9/16.29, 1-10/6.33 ir 1-12/22.89. Ieškovas reikalavimo (-ų) užtikrinimui prašė apriboti atsakovei teisę disponuoti jai priklausančiu turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apylinkės teismas jo prašymą tenkino iš dalies ir ginčijama nutartimi taikė įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei R. L. perleisti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį matyti, kad ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekė apsaugoti antrąjį ieškinio reikalavimą, t. y. dėl uzufrukto teisės nustatymo teismo sprendimu.
Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 straipsnis).
CK 3.205 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų (CK 3.205 str. 2 d.). Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį (CK 3.205 str. 3 d.) <...>. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, atsiradus šioms įstatyme numatytoms sąlygoms, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė jam teiktų reikiamą išlaikymą (ko ieškovas reikalauja pirmuoju ieškinio reikalavimų).
Teismų sprendimais, kaip jau buvo minėta, uzufruktas gali būti nustatomas tik tada, kai tai numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju nustatyti ieškovui (tėvui) uzufruktą į atsakovei (jo pilnamečiam vaikui) priklausantį turtą įstatymas tokios galimybės nenumato, t. y. įstatymas nenumato uzufrukto nustatymo teismo sprendimu galimybės teismine tvarka sprendžiant pilnamečių vaikų prievolės išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis klausimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl uzufrukto teisės į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą <....> nėra tikėtinai pagrįstai, kas reiškia, kad nesant tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir grėsmės sąlygų viseto, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas.
Pastebėtina, jog ieškovas nurodė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat susijęs ir su reikalavimu priteisti periodinį išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu negali sutikti, kadangi prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra skirtingo pobūdžio nuo pirmojo ieškinio reikalavimo, t. y. priteisti jam iš atsakovės R. L. 450 Eur/mėn dydžio išlaikymą, ir galimai neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo.
Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui darytina išvada, kad yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės (apeliantės) R. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – apriboti atsakovei teisę disponuoti jai priklausančiu turtu: žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.