- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-109-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00489-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties D. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. K. nubaustas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. 2018 m. spalio 31 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 489 straipsnį 14 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, teigdamas, kad jo sutuoktinė A. K. prieš du mėnesius mušė dukrą V. K., gim. 2015 m., įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Ši informacija buvo perduota policijai, tačiau tyrimo metu smurto faktas nenustatytas.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. K. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. sausio 8 d. nutartimi jo skundo netenkino, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir tenkinti jo skundą, panaikinti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 22 d. nutarime nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui administracines poveikio priemones, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje tyrėjas nepagrįstai nurodo administracinio nusižengimo faktą ir nutarimo motyvuojamojoje dalyje dėl to visiškai nepasisako. D. K. nuomone nutarimas visiškai nemotyvuotas, jame atkartotos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodytos aplinkybės, kurios tyrimo metu nebuvo patvirtintos ir kurios nėra pakankamos skundžiamo nutarimo priėmimui. D. K. neneigia, kad 2018 m. spalio 12 d. lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje pasikonsultuoti su šio skyriaus specialistais.
3.2. D. K. nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, Vaikų teisių apsaugos skyrius įtrauktas į procesą kaip institucija, teikianti išvadą. A. K. pateiktas ieškinys buvo su aiškiais procesiniais trūkumais, nes ieškinio reikalavimuose nebuvo numatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su šiuo metu atskirai gyvenančiu tėvu tvarka. Esant tokiam neapibrėžtumui ir aplinkybei, kad 2018 m. spalio 11 d. vakare A. K. su vaikais ruošėsi išsikraustyti iš jų buto ir nenurodė, kur gyvens, neatsakė D. K. į klausimus dėl bendravimo su vaikais, reikėjo šią situaciją išsiaiškinti ir duoti jai teisinį vertinimą. D. K. neturi teisinio išsilavinimo, todėl jis 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę R. K. išaiškinimo ir konsultacijų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Specialistei paaiškino, kad A. K. su nepilnamečiais vaikais išsikrausto ir ji apriboja galimybes D. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl svarbu išsiaiškinti šią situaciją ir tikruosius vaikų norus dėl tokio gyvenamosios vietos pakeitimo ar vaikai nenuteikinėjami, ar neverčiami nebendrauti su tėvu, ar vaikai neverčiami kraustytis į kitą, jiems neįprastą gyvenamąją vietą prieš jų valią bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas naujoje jų buvimo vietoje. Specialistė R. K. pažadėjo viską išsiaiškinti ir pateikti savo išvadas. Ji teiravosi, ar D. K. neturi kraustymosi ar išsikraustymo faktą patvirtinančios filmuotos medžiagos ir antstolio nustatytų faktinių aplinkybių protokolo. D. K. pasakė, kad tokios medžiagos neturi, bet jeigu tokia medžiaga yra būtina, gali nufilmuoti. Jis anksčiau jau buvo pateikęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams filmuotą medžiagą dėl A. K. rūkymo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir A. K. buvo įspėta dėl tokio netinkamo elgesio. Taip pat pas specialistę teiravosi, ar skyrius galės kontroliuoti šeimą ir kokių konkrečių veiksmų D. K. imtis, kaip jam elgtis, jeigu jį pasiektų bet kokia informacija dėl A. K. netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. D. K. buvo informuotas, kad apie paaiškėjusius faktus jis nedelsiant turi pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams bei policijai. 2018 m. spalio 12 d. vizito į Vaiko teisių apsaugos skyrių metu su skyriaus specialiste nebuvo diskutuojama smurto prieš nepilnamečius vaikus tema, kaip jau įvykusiu faktu, ir apie jokią tuos faktus užfiksuotą filmuotą medžiagą, nes jokios filmuotos medžiagos nebuvo. Jeigu D. K. būtų disponavęs analogiška informacija ir medžiaga, ją nedelsiant būtų pateikęs atitinkamoms tarnyboms ir parašęs pareiškimą dėl tyrimo atlikimo. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, D. K. neteikė jokių pareiškimų dėl smurto, o skyriaus kreipimasis į policijos įstaigą jam sunkiai suvokiamas.
3.3. D. K. apeliaciniame skunde pažymi, jog (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo T. N. 2018 m. spalio 31 d. nutarime administracinio pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės esminiai skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. spalio 22 d. nutarime nustatytų aplinkybių ir nutarimo motyvų. D. K. pažymi, jog tyrėjas T. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2018 m. spalio 31 d. 15.30 val., protokolą pasirašo pats D. K., o 2018 m. spalio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimamas 15.50 val., jau D. K. nedalyvaujant, nors vienas ir kitas procesinis veiksmas sekė vienas paskui kitą. D. K. manymu 20 minučių laiko tarpas tarp protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo, pats savaime jau kelia abejonių, administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo išsamumu ir priimto procesinio sprendimo objektyvumu. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pats savaime administracinio nusižengimo protokolo surašymo faktas, administracinės bylos nagrinėjimo vietos ir laiko paskyrimas, nesudaro prielaidų teigti, kad administracinę bylą išnagrinėjusi institucija, priims procesinį sprendimą, kuriuo asmuo bus pripažintas kaltu pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą. Šiuo atveju teismas administracinio nusižengimo protokolo surašymo faktą tarsi sutapatino su administracinio nusižengimo nutarimo priėmimu, su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavusi informaciją apie galimą smurtą prieš vaiką, turėjo patikrinti šios informacijos patikimumą ir tuomet reaguoti atitinkamai. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. K. gavusi nepatvirtintą informaciją apie galimai 2 mėnesių senumo įvykį ir žinant tarpusavio tėvų santykius, jos nepatvirtinus perdavė teisėsaugos institucijoms. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-91 patvirtintos „Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės“, kuriose nurodyta kokia tvarka ir kokiu būdu yra atsakoma į žmonių pateiktus klausimus Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šiuo atveju į D. K. klausimus Vaiko teisių apsaugos tarnyba atsakyti tuoj pat neturėjo galimybės ir turėjo suteikti D. K. galimybę išdėstyti prašymą raštu. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba pažeidė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl atsirado galimybė interpretuoti susidariusią situaciją. Šios abejonės teismo posėdžio metu nebuvo pašalintos, todėl visos abejonės turi būti vertinamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.5. Skunde nurodoma, jog Alytaus apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad D. K. nepateikė jokių duomenų patvirtinančių duotus paaiškinimus. Tokia teismo pozicija prieštarauja pamatiniams teisės principams, kadangi asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ar kaltės. Taip pat teismas išimtinai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės R. K. parodymais ir tarnybiniais pranešimais, nors byloje nėra daugiau jokių duomenų patvirtinančių jos parodymus. D. K. manymu Alytaus apylinkės teismas atlikdamas įrodymų tyrimą ir priimdamas procesinį sprendimą buvo šališkas ir išimtinai vertino tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės parodymus, didesnę įrodomąją reikšmę suteikė tik vienam įrodymų šaltiniui.
3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Alytaus apylinkės teismas D. K. parodymus vertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie nebuvo nuoseklūs. D. K. nurodo, jog jis nuo pat tyrimo pradžios sutiko duoti parodymus, sąžiningai atsakė į visus ikiteisminio tyrimo pareigūno užduodamus klausimus. Tos aplinkybės, kurios išaiškėjo tyrimo eigoje, parodo tyrimo trūkumus ir pareigūnų nekompetenciją, bet ne D. K. siekį išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą (duomenys neskelbtini) VPK prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, kadangi byloje surinktų duomenų visuma patvirtina padarytą pažeidimą..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, įstatymas numato, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties ANK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
7. ANK 489 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą – melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartyje padaryta išvada, kad D. K. veikoje nustatyti visi ANK 489 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
8. Teismas nesutinka su D. K. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas ir neobjektyvus. Tai pagrindžiančių duomenų apeliantas nenurodo, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, teismo sudėčiai jis nušalinimų nereiškė. Vien tai, jog apylinkės teismo sprendimas nebuvo palankus D. K., nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.
9. Surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K. 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, teigdamas, kad jo sutuoktinė A. K. prieš du mėnesius mušė dukrą V. K., gim. 2015 m.
10. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. K. Alytaus apylinkės teisme davė parodymus kaip liudytoja, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jos parodymai yra nuoseklūs, detalūs ir konkretūs, aiškiai įvardijant D. K. atliktus veiksmus, todėl apelianto keliama versija, kad liudytoja ne taip galėjo suprasti jo žodžius, yra nelogiški ir neįtikinami. Apylinkės teismo išvada, kad šios liudytojos parodymai visa apimtimi patvirtina, jog D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnyje, visiškai pagrįsta. R. K. parodė, kad D. K. 2018 m. spalio 12 d. atvykęs į skyrių pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodydamas labai konkrečias aplinkybes – sutuoktinė A. K. mušė dukrą V.K., gimusią 2015 m., per užpakalį maždaug prieš du mėnesius, jis turi tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka jos po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytoja (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja R. K. yra suinteresuota melagingai apkalbėti D. K.
11. Paminėtas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. atvykęs į skyrių D. K. pranešė, kad jo sutuoktinė A. K. mušė dukrą V. K., gimusią 2015 m., teigė, jog turi filmuotą medžiagą, kad mergaitę motina muša per užpakalį, tai buvo maždaug prieš du mėnesius (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje R. K. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) VPK ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, kad 2018 m. spalio 12 d. į skyrių atvykęs D. K. pranešė, jog sutuoktinė A. K. naudojo smurtą prieš mažametę dukrą V. K., gimusią 2015 m., prašo išsiaiškinti nurodytas aplinkybes ir apie priimtus sprendimus informuoti skyrių (b. l. 11). Iš A. K. 2018 m. spalio 19 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji nurodė prieš savo dukrą niekada nesmurtavusi, D. K. pateikti faktai yra melagingi, jis ir kitoms įstaigoms teikia tikrovės neatitinkančią informaciją (b. l. 18). (duomenys neskelbtini) VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra duomenų, įrodančių, jog mažametei V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
12. Visa tai leidžia konstatuoti, jog D. K. versija apie tai, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja jį ne taip suprato, kad jis neteikė jokių pareiškimų dėl smurto, nepasitvirtino, ji paneigta byloje surinktais įrodymais.
13. Tai, kad D. K. iškelta versija nesutampa su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos parodymais, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apylinkės teismas, remdamasis visuma byloje surinktų duomenų, argumentuotai pasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko nepatikimais ir jais nesiremia, o kitais grindžia priimtą sprendimą.
14. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pirmiausiai turėjo patikrinti pateiktos informacijos patikimumą ir tik įsitikinę, kad informacija yra teisinga ją perduoti teisėsaugos institucijoms. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja gavusi D. K. pranešimą apie sutuoktinės smurtą mažametės dukros atžvilgiu, 2018 m. spalio 12 d. raštu dėl smurto šeimoje kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį policijos komisariatą, taigi elgėsi pagal įstatymo reikalavimus.
15. Apeliaciniame skunde pažymima, jog (duomenys neskelbtini) vyriausiasis policijos komisariatas administracinės teisės pažeidimo nutarimą, nedalyvaujant D. K., priėmė praėjus 20 minučių po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Apelianto manymu, šis faktas savaime jau kelia abejonių administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo išsamumu ir priimto procesinio sprendimo objektyvumu. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, jog skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo visapusiškai patikrintas apylinkės teisme. Bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti visomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinėmis teisėmis, o byloje surinkti įrodymai buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje, tiek apklausiant asmenis, tiek ištiriant rašytinę bylos medžiagą. Taigi apelianto teisės buvo užtikrintos visa apimtimi.
16. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs teismui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, daro išvadą, jog D. K. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijimą nutarimą, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu pritaria skundžiamo sprendimo motyvams.
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.