Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-501-302/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
2A-501-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Dekociti“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sofritas“
Advokatai
Justas Sakavičius, Mantas Valiukas
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-501-302/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.1; 52.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Justui Sakavičiui,atsakovo atstovui advokatui Mantui Valiukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dekociti“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sofritas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dekociti“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Universali arena“ (buvęs pavadinimas – UAB „Ozo Arena“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sofritas“ ieškovo naudai 39 065,91 Lt nuostolių atlyginimo.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sofritas“ 2004-04-28 buvo sudaryta Fasadų apdailos statybos darbų sutartis Nr. ST 04 04 28-01, pagal šalių pasirašytas Bendrąsias statybos sutarčių sąlygas YSE 1998 rangos darbams [fasadų apdailos (išskyrus stiklines jų dalis bei stiklines duris) tiekimo ir įrengimo darbams (taip pat ir išorinių sienų parapetų įrengimo darbams)] atlikti objekte, esančiame Ozo g. 14, Vilniuje. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė solidariai iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir šalutinio rangovo UAB „Sofritas“ priteisti ieškovo naudai 91 155 Lt nuostolių atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Sofritas“ dar papildomai priteisti ieškovui 37 053,19Lt nuostolių atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir iš viso sumokėjo ieškovui 102 363,14Lt (įskaitant nuostolių atlyginimą – 91 155Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, žyminio mokesčio dalį bei 6 proc. palūkanų). Kadangi atsakovas UAB „Sofritas‘ nekokybiškai atliko rangos darbus, įrengiant skardinius stogo parapetus Ozo g.14, Vilniuje (Vilniaus arenoje), dėl ko lietui lyjant iš atskirų stogo dangos plotų į vidų tekėjo ir lašėjo vanduo, ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo, tačiau atsakovas atsisakė defektus šalinti, motyvuodamas, jog šie atsirado ne dėl atsakovo netinkamų darbų atlikimo, o dėl netinkamos pastato eksploatacijos. Ieškovui 2006-05-25 sudarius rangos sutartį su UAB „Arena Interli“, pagal kurią buvo sutarta rekonstruoti esamų parapetų apskardinimą, t.y. pašalinti atsakovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Lokalinė sąmata šiems rekonstrukcijos darbams atlikti sudarė 126 789 Lt. Ieškovo patirti kaštai, kure susiję su parapetų rekonstrukcija, viso sudaro 35 634Lt [126 789Lt – 91 155Lt (suma, sumokėta draudimo bendrovės PZU Lietuva)]. Ieškovas nurodė, jog dar iki parapetų rekonstrukcijos, siekdamas neleisti padidėti nuostoliams, patyrė 3 431,91 Lt tiesioginių išlaidų šalinant lietaus padarinius, atsiradusius dėl atsakovo netinkamai sumontuotų stogo parapetų, todėl viso iš ieškovo prašoma priteisti 39 065,91 Lt nuostolių atlyginimui.

Atsakovas UAB „Sofritas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Sofritas“ atliko tuos darbus, kurie buvo numatyti Fasadų apdailos statybos ir projektavimo darbų sutartyje, sudarytoje tarp jo ir ieškovo. Ieškovas atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės ar defektų nepareiškė. Parapetų defektų buvimo atsakovas neginčija, tačiau jie atsirado ne dėl atsakovo kaltės atliekant darbus, o pastato eksploatavimo metu. Nėra priežastinio ryšio tarp defektų ir atliktų darbų . Parapetai buvo sumontuoti užleidimo būdu, o ne falciniu, tačiau čia yra ieškovo kaltė, kuris neparengė tinkamo projektinio sprendimo, statybos darbų prižiūrėtojas taipogi statybos darbų žurnale nefiksavo jokių pažeidimų, ieškovas pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas nesutiko pašalinti defektų, nes jie atsirado ne dėl jo kaltės, buvo padaryti mechaniniai parapetų pažeidimai užkeliant ant stogo iškabą, yra įlenkimų, kitų mechaninių sužalojimų, dėl kurių ir atsirado žala ieškovui, kuris netinkamai eksploatavo pastato stogą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Sofritas“ UAB „Universali arena“ naudai 35 634 Lt nuostolių atlyginimui. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 3 431,91 Lt tiesioginių išlaidų, šalinant lietaus padarinius, neįrodytas, nes ieškovas nepateikė akto Nr.034, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2005 08 31, dėl to ši sąskaita-faktūra neinformatyvi, neaišku, kokie lietaus padarinių šalinimo darbai buvo atlikti, kokie darbų įkainiai ir pan., nėra duomenų , jog būtent dėl lietaus pratekėjimo per parapetus, kuriuos montavo atsakovas, buvo atliekami nurodyti darbai. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 35 634 Lt už parapetų rekonstrukciją teismas laikė pagrįstu ir pilnai tenkino. Teismas konstatavo, jog nurodyto dydžio nuostoliai patirti dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad jis nekokybiškai atlikto darbus, t.y. esamų parapetų apskardinimo rekonstrukciją. Atsakovas parapetų apskardinimo darbus atliko be darbo brėžinių, jų pasirinktas būdas nesuderintas su projektuotojais. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas yra statybos darbų specialistas, kuris privalo tinkamai atlikti darbus, kuriuos atlikti įsipareigojo savo rizika pagal ieškovo užduotį. Atsakovas netinkamai vykdė prievoles pagal sutartį (CK6.644str.), nes jo atlikti parapetų montavimo darbai buvo su defektais, dėl ko pratekėjo vanduo į patalpas ir ieškovas patyrė nuostolių.

Teismas laikė, jog paskirta statybinė teismo ekspertizė tik patvirtino tas aplinkybes, kuriomis ieškinį grindžia ieškovas, nes išvadose nurodyta, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad defektai yra sąlygoti natūralaus statinio nusidėvėjimo, atmosferinių kritulių įtakos ar netinkamo statinio naudojimo. Defektai dėl parapetų skardos lakštų sujungimo be vertikalių užkaitų (falcų) taip pat netinkamo horizontalaus pagrindo po skarda įrengimo ant parapetų viršaus yra pakankamai akivaizdūs statybos darbų trūkumai, todėl nėra pagrindo ieškoti defektų atsiradimo priežasčių dėl pastato netinkamo naudojimo ar natūralaus nusidėvėjimo.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo UAB „Dekociti“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą 2008-12-12 teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliantas nurodo, jog atsakovas, priimdamas atliktus darbus privalėjo pastebėti trūkumus ir nurodyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktuose, kad šis sujungimo būdas nėra tinkamas ar neatitinka projektinių sprendimų, normatyvinių reikalavimų, nes parapetų sujungimo būdas laikytinas akivaizdžiu, o ne paslėptu darbu, tačiau jis priėmė atliktus darbus nenurodydamas perdavimo – priėmimo aktuose atliktų darbų trūkumų, todėl negali remtis šiuo trūkumų faktu.

Atsakovas parapetus įrengė tinkamai, atlikti darbai atitiko teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas K. Berteška 2008-02-11 ekspertizės akte nurodė, jog atsakovas atliko darbus nesilaikydamas techninio statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 92.25 ir 92.8 p. reikalavimų, nors šie reikalavimai taikomi šlaitiniams stogams, o atsakovas atliko darbus ant stogo, priskirtino sutapdintų (plokščiųjų) stogų kategorijai. Be to, objektas „Siemens Arena“, taip pat ir atsakovo atlikti parapetų įrengimo darbai, buvo pripažintas tinkamu naudoti ir eksploatuojamas. 2008-02-11 ekspertizės aktas yra prieštaringas, jis nepatvirtina, jog nuostoliai atsakovui atsirado dėl atsakovo UAB „Sofritas“ kaltės, t.y. nepatvirtina priežastinio ryšio, jame nurodyta, jog nėra galimybių tiksliai nustatyti, kokios yra atliktų darbų defektų priežastys.

2005-10-07 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas bei 2005-08-09 statinio dalies būklės aktas taip pat neįrodo, jog atsakovas parapetų įrengimo darbus atliko netinkamai, nes juose nėra nurodytos defektų atsiradimo priežastys, defektų pobūdis, šie aktai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais.

Remiantis Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalimi bei 6.259 straipsniu UAB „Sofritas“ civilinė atsakomybė turėtų būti sumažinta arba jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės nustačius, jog ieškovas gali būti savo veiksmais prisidėjęs prie žalos jam atsiradimo.

Atsakovas UAB „Sofritas“ pareiškimu prisidėjo prie trečiojo asmens apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Universali arena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo 2008-12-12 teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 3 431,91 Lt nuostolių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio šioje dalyje tenkinant, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 3 431,91 Lt sumą, kadangi su šia suma sutiko ir visiškai neprieštaravo solidarusis skolininkas – anksčiau byloje dalyvavęs atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“, todėl pagal Civilinio kodekso 6.12 straipsnio 1 dalį ši nuostolių suma pripažįstama visų bendraskolių, taip pat ir atsakovo.

Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio nuostatas nepasiūlydamas ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius šią prašomą priteisti sumą.

Teismas nevertino paties atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių šių ieškovo nuostolių dydžio teisingumą.

Teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovas nebuvo pateikęs į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai buvo pateikti teismui kartu su ieškovo 2006-01-31 prašymu, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Ieškovui liko nepadengta 7 892,97 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas privalėjo paskirstyti šią sumą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas yra statybos darbų specialistas, kuris privalo tinkamai atlikti darbus savo rizika pagal ieškovo užduotį.

Atsakovas UAB „Sofritas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog UAB DK „PZU Lietuva“nepripažino šios nuostolių sumos. Teismas neprivalėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, nes įstatyme įtvirtinta teisė.

Šalies argumentai

Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neatitinka teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Universali arena“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliacinis skundas nepagrįstas. Apeliantas netinkamai taiko ir aiškina Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 3 dalį dėl atliktų darbų trūkumų, nes šalys buvo susitarusios, jog, nepaisant to ar darbų perdavimo – priėmimo metu akivaizdūs darbų trūkumai buvo pastebėti ar ne, rangovas vis viena yra atsakingas už atliktų rangos darbų kokybę per garantinį terminą, kuris yra 2 metai, nebent rangovas įrodytų, jog šie trūkumai atsirado dėl jo nekontroliuojamų priežasčių.

Nėra jokio pagrindo abejoti byloje surinktais įrodymais (ekspertizių aktais), kadangi jie nuoseklūs, neprieštaringi, teismo įvertinti ir ištirti tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens UAB „Dekociti“ apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad šalys ieškovas UAB „Universali arena“ ir atsakovas UAB „Sofritas“ 2004 04 28 sudarė Fasadų apdailos ir projektavimo darbų sutartį (t 1, b.l.11-22). Atsakovas UAB „Sofritas“ pagal sutartį atliko fasado apdailos ir įrengimo darbus Vilniaus arenoje, Vilniuje, Ozo g.14, tame tarpe ir išorinių sienų parapetų įrengimo darbus. Pagal minėtos sutarties 7 p. kokybės užtikrinimui atsakovas įsipareigojo kontroliuoti savo bei subrangovų prižiūrėtojų darbų atlikimo kokybę ir atitinkamų reikalavimų laikymąsi. Pagal šalių pasirašytas Bendrąsias statybos sutarčių sąlygas YSE 1998 numatyta, jog „Rangovas atsako už darbo atlikimą sutarties sąlygoms ir per garantinį periodą, kurio trukmė, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, yra 2 metai „ (29 str. 1 d.). „Rangovas privalo savo sąskaita pašalinti trūkumus, kurie atsiranda statybų sutarties numatytuose darbuose per garantinį laikotarpį ir kai rangovas nesugeba įrodyti, kad šie trūkumai atsirado dėl jo nekontroliuojamų priežasčių (sąlygų 29 str. 2 d.). 2005 08 09 per stogo dangą ir parapetus pratekėjo lietaus vanduo (t 1, b.l. 42-55, 62), iš atsakovo buvo reikalaujama pašalinti defektus (t 1, b.l.64). Atsakovas atsisakė šalinti darbų trūkumus (t 1, b.l. 66-67). Ieškovui dalį nuostolių - 91 155 Lt atlygino UAB DK PZU Lietuva su kuria atsakovas buvo sudaręs Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį 91 155 Lt sumai (t 1, b.l. 75-76, 117-119, 140). Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo jo naudai tą nuostolių dalį, kurios neatlygino draudimo kompanija (39 065,91 Lt) bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nors pirmos instancijos teismas nustatydamas tarp šalių esančius santykius nenurodė juos kvalifikuojančios teisinės normos, tačiau teisingai nustatė, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.681- 6.699 straipsniai).

Kaip jau minėta, tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuri gali būti sudaroma siekiant pastatyti visą statinį arba atlikti kitus statybos darbus (Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 d.). Tai reiškia, jog šia sutartimi gali būti atliekama dalis statomo statinio statybos darbų. Statybos darbams, kai statomas visas statybos objektas ar atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato darbų kokybės garantiją. Ji reiškia, kad per visą garantinį laiką statybos objektas turi atitikti normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal šalių sudarytos 2004-04-28 sutarties Nr. 04 04 28-01 sąlygų 29 straipsnio 2 d. rangovas atsako už savo darbų atlikimą per garantinį laikotarpį, kurio trukmė 2 metai, rangovas privalo savo sąskaita pašalinti darbų trūkumus, kurie atsiranda per garantinį laikotarpį, kai rangovas neįrodo, kad šie trūkumai dėl jo nekontroliuojamų priežasčių (sąlygų 29 straipsnio 2 d.). be sutartyje numatytų garantinių įsipareigojimų Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 1 d. nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 d. numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši nuostata nustato, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Šalys veikia sutartiniuose santykiuose. Statybos darbų atlikimas rangovui – statybos įmonei – yra verslas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 d. ir yra griežta, t.y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.667 straipsnio 3 d. nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aukščiau minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktus reikalavimus atlikti parapetų skardinimo rekonstrukcijos darbus, nurodytus priede Nr. 1, vadovaudamasis priede Nr. 2 pateiktais „Statinio dalies būklės“ ir „Statinio dalinės ekspertizės aktais“. Taigi, remiantis Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi ieškovas kaip rangovas įsipareigojo pagal ieškovo užduotį atlikti atitinkamus statybos darbus. Atsakovui atlikus sutartyje numatytus darbus, 2005-08-09 buvo pastebėta, kad lietaus metu iš atskirų stogo dangos plotų į vidaus patalpas teka vanduo. Tą pačią dieną buvo sudarytas statinio dalies būklės aktas (t1, b.l. 42-55), o 2005-10-07 Statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog įrengtų stogo parapetų būklė netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05,02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 64. 3 reikalavimo, nustatančio, jog plokščiųjų neeksploatuojamų stogų parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9o, kai tuo tarpu atsakovas parapetus sumontavo plokščius, taip pat platiems parapetams rangovo sugalvotas būdas skarda montuojama sudūrimo (glaudaus prisilietimo) būdu netinkamas (t 1, b.l. 56-59). Faktiškai šias ekspertizės akto išvadas patvirtino ir atlikęs statybinės teismo ekspertizę ekspertas Kęstutis Berteška (t 3, b.l. 42-48). Jis nurodė kitą STR punktą, kurio neatitinka atsakovo atlikti darbai, tačiau nurodė tuos pačius neeksploatuojamų stogų parapetų viršaus nuolydžio dydžius, t.y. 2,9o, kaip jie nurodyti Statinio dalinės ekspertizės akte. Dėl tokių teismo ekspertizės akte ir specialisto akte esančių STR neatitikimų teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu, kaip nurodo tretysis asmuo savo apeliaciniame skunde. Ekspertas taip pat nurodė akte, kad minėti darbų defektai, o taip pat ir tai, jog parapetų skardos lakštų sujungimo be vertikalių užkaitų yra pakankamai akivaizdūs trūkumai. Netinkamo parapetų skardos elementų sujungimo ir tvirtinimo pasekmė - lietaus pratekėjimas į pastato vidų. Atsakovui atsisakius šalinti darbų trūkumus (t 1, b.l. 66-67), ieškovas sudarė sutartį dėl parapetų skardinimo rekonstrukcijos darbų su kitu rangovu, kuris darbus įvertino 126 789 Lt. (t 2, b.l. 127-133).

Nors tretysis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad lietus į pastato vidų galėjo pratekėti dėl netinkamo parapetų eksploatavimo, t.y. juos įrengus ieškovas ant parapetų montavo reklaminius ir informacinius stendus, dėl ko atsirado mechaniniai pažeidimai, tačiau kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes jam pagrįsti byloje duomenų nėra. Kaip jau minėta, į pastato vidų lietaus vanduo pratekėjo dėl netinkamo parapetų skardos elementų sujungimo ir skardos tvirtinimo, t.y. būtent dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad vanduo į pastatą pratekėjo dėl netinkamos pastato dalies (parapetų) eksploatavimo, tai yra tik spėlionės, kurios nepatvirtintos įrodymais, tokių argumentų nepatvirtina ir apelianto minimos ekspertizės išvados (t 3, b.l. 44). Tai, kad ekspertas savo išvadose daro prielaidą, jog skardos lakštų sujungimas galėjo netekti sandarumo dėl atmosferos poveikio ir dėl mechaninio poveikio, nepaneigia nustatytų atliktų darbų defektų, o tik patvirtina, kad parapetų montavimas ir skardų sujungimai buvo atlikti netinkamu rangovo pasirinktu būdu. Nurodyti statybos darbų trūkumai pripažinti akivaizdžiais trūkumais dėl ko pratekėjo lietais vanduo į pastato vidų ne tik Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės išvadose (t 1, b.l. 56-59), tačiau ir teismo paskirtos statybinės teismo ekspertizės akto išvadose (t 3, b.l. 42-45), todėl teismas nustatant atliktų darbų trūkumus turėjo pagrindo vadovautis šių išvadų duomenimis. Atliktų darbų defektai pastebėti ne darbų priėmimo metu, o praėjus tam tikram laikui, t.y. palijus stipriam lietui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbų atlikimą garantiniu laikotarpiu (Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 d.), taip pat šios atsakomybės nepaneigia ir tai, jog komisijos statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi byloje nepakanka duomenų spręsti, kad atsakovas atliko darbus su trūkumais ir dėl to iš dalies yra ieškovo kaltė, kaip savo skunde nurodo tretysis asmuo, todėl teismui nebuvo pagrindo svarstyti ir taikyti nagrinėjamoje byloje dalinę sutarties šalių atsakomybę, t.y. mažinti atsakovo atsakomybę arba visiškai atleisti nuo atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB DK „PZU Lietuva“, kuri taip pat tyrė sutarties šalių veiksmus, tokios ieškovo kaltės taip pat nenustatė ir išmokėjo visą pagal sutartį numatytą draudimo išmoką ieškovui už apdraustąją UAB „Sofritas“.

Pagal Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalį esant darbo trūkumams dėl netinkamos kokybės darbo užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Jeigu nurodytų veiksmų rangovas neatlieka arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalis). Šios bylos duomenimis, ieškovas (užsakovas), kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš rangovo atlyginti užsakovo išlaidas, susijusias su trūkumu šalinimu, ir dėl to patirtų nuostolių dalį (35 634 Lt), kurios neatlygino už atsakovą UAB DK PZU Lietuva“, nes ši suma viršijo draudimo sumą. Šį reikalavimą teismas pagrįstai tenkino, nes, kaip jau minėta, atsakovas atsisakė taisyti darbų trūkumus (t 1, b.l. 66-67), ieškovas sudarė sutartį dėl parapetų skardinimo rekonstrukcijos darbų su kitu rangovu, kuris darbus įvertino 126 789 Lt. (t 2, b.l. 127-133). Nepašalinęs darbo trūkumų per garantinį laiką, rangovas atlygina užsakovo išlaidas, susijusias su trūkumu šalinimu ir dėl to patirtus nuostolius Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Trečiojo asmens „UAB „Dekociti“ apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą ar jį keisti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo reikalavimui dėl 3 431,91 Lt patirtų nuostolių šalinant lietaus padarinius pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų, kad galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas patyrė tokius nuostolius ir būtent tokiai sumai. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė vien tik 2005-08-31 sąskaitą-faktūrą 3 431,91 Lt už lietaus padarinių šalinimo darbus pagal aktą Nr. 034. Ši sąskaita-faktūra yra neinformatyvi ir iš jos negalima spręsti kokie darbai buvo atlikti ar šie darbai susiję su lietaus padariniai, kurie atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų minėtų statybos darbų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vandens pratekėjimas buvo nustatytas jau 2005-08-09, apie ką surašytas statinio dalies būklės aktas (t 1, b.l. 42-44), neaišku, kokie lietaus padariniai buvo šalinami sąskaitos-faktūros išrašymo metu – 2005-08-31. Iš šio dokumento negalima daryti išvados, kad buvo atliekami kažkokie remonto darbai dėl jos neinformatyvumo. Dėl nurodyto pagal apelianto ieškovo UAB „Universali arena“ skundą šio teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Tačiau kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidų dalyje jis keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.)

Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 17 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t 1, b.l. 157-158), iš kurių 9 107,03 Lt apmokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ sutikusi patenkinti didesnę dalį ieškovo reikalavimų, t.y. 91 155 Lt (t 1, b.l. 140, t 2, b.l. 72-73). Civilinio proceso kodekso 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo pareikštas procesiniuose dokumentuose, jis pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas (t 1, b.l. 157-158), iš šių išlaidų dalis liko nepatenkinta ieškovui ir vienam iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ iš dalies patenkinus jo reikalavimus ir atlyginus dalį šių išlaidų. Kadangi dėl kitos dalies vyko bylos nagrinėjimas toliau ir ieškovui teisinė pagalba buvo teikiama tiek rašant procesinius dokumentus, tiek jo atstovui advokatui dalyvaujant teismo posėdžiuose, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti atlyginamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Ieškovui priteistina iš atsakovo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme. Kolegijos nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje ir 93 str. 1-3 dalių kriterijus, o taip pat įvertinta ir ta aplinkybė, kad dalis ieškinio teismo netenkinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti iš atsakovo UAB „Sofritas“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme UAB „Universali arena“ naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėPetras Jaržemskis