Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-889-345/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-10-01
Bylos Nr.: 2A-889-345/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: G. B.
Trečiasis asmuo: A. J. B.
Advokatai: Martynas Žilinskas

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-889-345/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;75.4.; 75.4.3.;78.1.;78.2.1.;75.8.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 01 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovui advokatui Martynui Žilinskui,atsakovui G. B. ir jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai,trečiajam asmeniui A. J. B.,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu G. B. dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę B., nustatyti nepilnametės dukters S. B. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt per mėnesį, išlaikymo sau ieškovė neprašė priteisti; santuokoje įgytą turtą prašė padalinti priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį bendro turto, paliekant natūra ieškovei visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat keleivinį automobilį OPEL KADETT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui paliekant natūra tris keleivinius automobilius - (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o taip pat priteisiant iš ieškovės atsakovui 80 000 Lt kompensaciją už 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kreditoriui A. J. B. 28 000 Lt skolą padalinti ir įpareigoti sutuoktinius ją grąžinti lygiomis dalimis po 14 000 Lt, o 5 000 Lt skolą kreditorei Z. O. B. pripažinti asmenine atsakovo skola. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Lt išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 200 Lt už nekilnojamojo turto vertinimą (b.l. 3-7, 106-112).

Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono CM skyriuje (įrašo Nr.145). Santuokoje (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė dukters S. B. (b.l. 8,12). 2001-07-19 Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM centrinės medicinos ekspertizės komisijos liudijimu Nr. 3040 dėl sveikatos būklės G. B. pripažintas netinkamu tarnybai VR sistemoje (b.l. 20). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nedirba, jam iki 2010-09-28 nustatytas 60 % nedarbingumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0348222). Nurodė, kad atsakovui susirgus, ji rūpinosi sutuoktiniu, lankė ligoninėje, pirko vaistus, tačiau nuo 2004 metų tarpusavio santykiai pašlijo. Ieškovės atžvilgiu atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė su nepilnamete dukra būdavo priversta slapstytis pas gimines ir draugus, ieškoti prieglobsčio Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensione. 2004 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas grįžusios ieškovės su dukra neįsileido į butą, o, policijos pareigūno bei avarinio atrakinimo tarnybos specialisto pagalba patekusi į savo butą, ieškovė rado atsakovą lovoje su nepažįstama moterimi. Dėl atsakovo neištikimybės, fizinio ir psichologinio nuolatinio smurto bendras gyvenimas tapo neįmanomas, toks atsakovo elgesys daro žalą ir nepilnametei dukrai. Nurodė, jau keletą metų sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose, netvarko bendrai ūkio, tačiau gyventi su atsakovu viename bute, dėl atsakovo agresyvaus elgesio, negali.

Atsiliepimas

Atsakovas G. B. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo 2001 metais, kai ieškovė po vaiko priežiūros atostogų grįžo į darbą. Atsakovė vėlai arba visai negrįždavo namo, meluodavo. Ieškovė sutuoktiniui buvo neištikima. Atsakovas neigia smurtavęs prieš ieškovę, o Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono paslaugos ieškovei buvo reikalingos tik savo malonumams patenkinti. Atsakovas pripažino, kad jau keletą metų sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose, tarpusavyje nebendrauja, neturi bendrų interesų ir bendrų ateities planų. Paskutiniu metu ieškovė retai nakvoja namuose, nesirūpina jų nepilnamete dukra S. Atsakovas sutinka santuoką nutraukti, tačiau dėl ieškovės kaltės. Posėdžio metu atsakovas siūlė, kad nepilnametė dukra S. keletą mėnesių gyventų su motina, o po to keletą mėnesių gyventų su tėvu, vasaras praleistų pas senelius. Atsakovas yra neįgalus, negali dirbti, todėl dukrai galėtų skirti per mėnesį ne didesnį kaip 250 Lt išlaikymą. Atsakovas siūlė visą butą (duomenys neskelbtini) priteisti jam, nes perkant butą buvo panaudotos tik jo uždirbtos ir jo tėvų paskolintos lėšos, o nepilnametei dukrai S. nustatyti uzufruktą, kol ji sulauks pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad sutuoktinių vardu registruotų keleivinių automobilių natūroje nėra, jie perleisti kitiems asmenims, todėl jie neturėtų būti dalijami. Tėvo A. J. B. 28 000 Lt paskolintus butui pirkti grąžins asmeniškai pats atsakovas, o 5 000 Lt skolą motinai Z. O. B. sutuoktiniai turėtų grąžinti abu lygiomis dalimis. Kadangi atsakovas yra iš dalies nedarbingas, tai reikalauja priteisti iš sutuoktinės išlaikymą sau po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos. Bylinėjimosi išlaidų atsakovas neturėjo (b.l. 56-59,98-99,129-137,154-161).

Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. J. B. patvirtino skolinęs sūnui 28 000 Lt butui pirkti, skolos neatgavęs ir jos nereikalavęs, nes sūnus neturi pinigų. Jam gaila S., nes marti grįžta vėlai, netinkamai rūpinasi mergaite (b.l. 218-219).

Nepilnametė dukra S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad didesniame kambaryje gyvena tėtis, o mažesniame ji su mama. Tėtis ateina į jų kambarį ir reikalauja iš mamos pinigų, o po to puola mamą mušti, mama kviečia policiją. S. mokosi Jeruzalės mokyklos 3-je klasėje antroje pamainoje, todėl į mokyklą ją nuveža tėtis, o iš mokyklos pasiima mama. Po mokyklos jos kartu eina į parduotuvę, kartais vakarieniauja kavinėje, o kartais namuose. Tėtis anksčiau nupirkdavo žaislų, bet dabar nieko neperka ir pinigų neduoda, niekur kartu nesiveda. S. norėtų gyventi tik su mama, norėtų, kad tėtis gyventų atskirai ( b.l.219-220).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono CM skyriuje (įrašo Nr.145) tarp G. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę B.. Nustatė nepilnametės dukters S. B. gyvenamąją vietą su motina J. B. Priteisė iš G. B. nepilnametei S. B. išlaikymą turtu – ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė J. B. ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš J. B. 61 500 Lt kompensaciją G. B. už jam tenkančią dalį bute. Pripažino, kad G. B. ir J. B. skolinius įsipareigojimus A. J. B. pagal 1998-07-14 paskolos sutartį privalo vykdyti lygiomis dalimis. Pripažino, kad G. B. skolinius įsipareigojimus Z. O. B. pagal 1999-06-15 paskolos sutartį privalo vykdyti asmeniškai. Iš G. B. ieškovei J. B. priteisė 2 200 Lt, ir į valstybei 180 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad remiantis rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t.y., smurto šeimoje. Teismas, išnagrinėjęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių neįrodė vienas kito neištikimybės. Atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovė su skirtingais vyrais, kaip paaiškino ieškovė, darytos švenčiant naujuosius metus bendradarbių tarpe, dar nerodo ieškovės neištikimybės. Kadangi dukra S. geriau gali pasirūpinti dirbanti sveika mama negu neįgalus tėvas, todėl šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina J. B. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl išlaikymą dukrai iki pilnametystės galėtų sumokėti jam priklausančia dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu užtikrinti nepilnametei įstatyme įtvirtintą teisę į gyvenamąjį būstą.

Dalindamas butą (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) teismas negali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117str.1d.), nes iš vienos pusės, - nepilnametė S. paliekama gyventi su ieškove, tačiau iš kitos pusės,- įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į atsakovo sveikatos būklę (CK 3.123str.1d.). Pripažinus kiekvienam iš sutuoktinių teises į 1/2 dalį bendro buto, kurio vertė 240 000 Lt, ieškovei tektų turto už 120 000 Lt, o atsakovui – už 61 500 Lt (120 000 Lt – 58 500 Lt), nes atsakovas turi iš jam tenkančios dalies sumokėti 58 500 Lt išlaikymą S., kol ji sulauks pilnametystės. Kadangi dėl atsakovo smurtavimo šalys negali toliau gyventi viename bute, ir būtina apginti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam teisę į gyvenamąjį būstą, saugią bei ramią aplinką, 1/4 dalį buto natūra priteisia kaip atsakovo išlaikymą turtu nepilnametei S. B., o ¾ dalis perduoda ieškovei J. B., kartu įpareigodamas ieškovę sumokėti atsakovui G. B. 61 500 Lt kompensaciją už jo dalį bute. Teismas mano, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės kompensaciją ir būdamas vienišas, galėtų lengviau negu ieškovė su nepilnamete dukra apsirūpinti kitu gyvenamuoju plotu. Abiejų sutuoktinių teigimu keleiviniai automobiliai, nors įregistruoti jų vardu, seniai perduoti kitiems asmenims, kur jie yra, kokia jų būklė ir vertė nežinoma, todėl teismas turto, kurio nėra natūroje, nedalina. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72str.4d.). Kadangi šalys pripažino, jog kreditoriui A. J. B. nėra grąžinta 28 000 Lt skola, šią skolą šalys turi grąžinti lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos nutraukimo, nes tokiai išvadai nebuvo sąlygų numatytų LR CPK 3.60 str. 3 d. pagrindų. Teismo išvados, kad atsakovas naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš sutuoktinę pagrįsti tik liūdytojų ir devynerių metų dukters parodymais. Kadangi liūdytojai nurodytų aplinkybių nėra matę, o dukters parodymus lėmė suformuluoti klausimai, dukters apklausa atlikta pažeidžiant LR CPK 194 str. nuostatas, šių liūdytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, liūdytoja N. J. yra ieškovės giminaitė, o ji yra suinteresuotas asmuo byloje. Byloje pateiktos nuotraukos nepagrįstai buvo įvertintos kaip netinkamas įrodymas. Sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teismas konstatavo, kad šalių dukra geriau pasirūpins jos motina, tačiau teismas nenurodė, kur gyventi dukrai, nes šalys gyvena viename bute. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas gali mokėti vaikui išlaikymą turtu, t.y., ¼ butu, kuriame atsakovas gyvena. Teismas nenustatė dukters poreikių turinio ir nemotyvavo, kodėl nustatytas 500 Lt išlaikymo dydis, neatsižvelgė į atsakovo pajamas, sveikatos būklę, lėšų išgyvenimui poreikius. Priteisus ¼ dalį dviejų kambarių buto, iš priteisto turto gauti pajamų vaikui išlaikyti nėra galimybės, todėl netikslinga priteisti vaiko išlaikymą turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodo net tik liūdytojų parodymai dėl smurto šeimoje, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, institucijų pažymos, išvados dėl sveikatos sutrikdymo. Be to, atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje susilaukęs kūdikio. Taigi atsakovas buvo neištikimas. Vaiko apklausa teisme vyko vadovaujantis LR CPK 194 str., jos apklausoje dalyvavo vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taigi buvo išlaikytos visos procedūros. Atsakovo pateikti įrodymai – nuotraukos, buvo apžiūrėtos teismo posėdžio metu, ir dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Byloje pateiktos darbo kolektyvo naujų metų šventės nuotraukos neįrodo ieškovės neištikimybės. Sprendime nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, t.y. (duomenys neskelbtini). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą teismas vertino abiejų tėvų galimybes auginti vaiką. Pažymi, kad atsakovas su kita šeima gyvena sutuoktiniams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros gyvenimas su naująja tėvo šeima neatitiktų dorovės principų. Kadangi atsakovas smurtavo namuose, ir šalys negali gyventi viename bute, teismas pagrįstai išlaikymą dukrai priteisė turtu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, priteisti išlaikymą dukrai po 500 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės ir padalinti santuokoje įgytą turtą bei prievoles. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo suma, bei priteistą išlaikymą turtu, ir, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

LR CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais atsakovo kaltė, dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.

Ieškovė prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės nurodė, jog atsakovas namuose naudoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Nurodytas aplinkybes grindžia Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto 2004-09-01 išvada Nr.G4450/04(01), Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto 2004-09-09 išvada Nr.G4685/04(01), Vilniaus m. savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus m. motinos ir vaiko pensiono pažyma 2008-06-09 Nr. S-3-102(1.10), bei liūdytojų parodymais.

Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto 2004-09-01 išvadoje Nr.G4450/04(01) konstatuota, ieškovė kreipėsi į ekspertinį skyrių siekiant nustatyti sužalojimus, dėl 2004-08-26 smurto namuose. Apžiūros metu nustatyta, kad ieškovei buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje ir dešiniame dilbyje, veikiant kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto 2004-09-09 išvadoje Nr.G4685/04(01) konstatuota, kad ieškovė kreipėsi į ekspertinį skyrių siekiant nustatyti sužalojimus, dėl 2004-09-08 smurto namuose. Apžiūros metu nustatyta dešinės akies vokuose melsvai violetinė poodinė kraujosruva. Dešinės šlaunies raudonai melsvai violetinė poodinė kraujosrūva.

Vilniaus m. savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus m. motinos ir vaiko pensiono pažymoje 2008-06-09 Nr. S-3-102(1.10) nurodyta, kad J. B. ir jos dukrai S. B., dėl smurtinių santykių šeimoje 2004-09-16 - 2004-10-31 laikotarpiu buvo teikiamos laikino saugaus būsto ir socialinių darbuotojų paslaugos motinos ir vaiko pensionate (b.l.116).

Įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą elgesį šeimos narių atžvilgiu LR CK 3.60 str. prasme, byloje nepateikta. Taigi, pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ne tik liūdytojų parodymais, tačiau ir pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais patvirtinančiais, jog atsakovas smurtavo, žiauriai elgėsi su šeimos nariais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 2,3 d.). Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teise, ieškovė nurodė, jog atsakovas susilaukė kūdikio su kita moterimi. Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Taigi, atsakovas ne tik žiauriai elgėsi su šeimos nariais, tačiau nebuvo lojalus ir ištikimas šeimai. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Taigi, nustačius, jog atsakovas žiauriai elgėsi su šeimos nariais, tačiau nebuvo lojalus ir ištikimas šeimai, nėra pagrindo naikinti šios teismo sprendimo dalies ir pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių ar ieškovės kaltės.

Kadangi atsakovas žiauriai elgėsi su šeimos nariais, ieškovė su dukra turėjo daugiau nei mėnesį (2004-09-16 - 2004-10-31) glaustis motinos ir vaiko pensionate, pagrįstai nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai.

Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, metų šventėms, atostogoms ir kitiems poreikiams. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Taigi, atsižvelgiant į šalių pajamas, LR CK 6.461 str. 2 d., bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, taip pat aplinkybes, jog dukters išlaikymo išlaidos tik didės, kolegija pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistos 500 Lt per mėnesį sumos.

Vadovaujantis LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p. teismas gali išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti tam tikru turtu. Pirmos instancijos teismas priteisė nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės 58 500 Lt. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė nuo kurios dienos priteistina ši suma, o teismas sprendime taip pat nenurodė šios datos, apeliacinės instancijos teismas patikslina šią sprendimo dalį nustatydamas, kad šis išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., nuo 2007-11-30, iki dukters S. pilnametystės, iki(duomenys neskelbtini), t.y., už 9 metus ir 9 mėnesius, viso 58 500 Lt.

Šalių butas įvertintas 240 000 Lt. Sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl atsakovui priklauso nekilnojamas turtas 120 000 Lt vertės, o iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina 58 500 Lt suma. Ieškovė prašė dukters išlaikymą priteisti turtu, o atsakovas periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju vaiko interesai bus geriau apsaugoti priteisiant išlaikymą nekilnojamuoju turtu, nes atsakovas linkęs į smurtą, iki šiol atsakovas žiauriai elgėsi su šeima, ieškovei su vaiku daugiau nei mėnesį teko glaustis motinos ir vaiko pensionate, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ir vaikas išreiškė valią gyventi su motina. Nepilnamečio vaiko apklausa atlikta nepažeidžiant LR CPK nuostatų, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ši nuomonė suformuota ieškovės ir pažeidžia vaiko interesus. Priešingai po ištuokos padalijus butą lygiomis dalimis, ir priteisus vaiko išlaikymui periodines išmokas, neigiama psichologinė įtampa, nesutarimai, galimai ir smurtas namuose ir toliau išliktų, tokiu būdu darytų žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi, socialinei ir psichinei raidai. Taigi, siekiant apsaugoti ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atsižvelgiant į atsakovo sveikatą (psichinė liga), nėra pagrindo keisti priteisto išlaikymo turtu į periodines išmokas.

Pirmos instancijos teismas iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė 58 500 Lt, o iš ieškovės atsakovui 61 500 Lt (120 000 Lt – 58 500 Lt viso 61 500 Lt) kompensaciją už jam tenkančią ¼ buto dalį. Ieškovė neginčija atsakovui priteistos kompensacijos dydžio už ¼ jam tenkančią buto dalį, ir nurodo jog turi galimybę išmokėti atsakovui tokio dydžio kompensaciją. Tokia kompensacija neblogina atsakovo turtinės padėties. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2009-09-15 vertinimą, pagal kurį minėto buto vertė 2009-09-15 dienai yra nebe 240 000 Lt, o 145 000 Lt. Ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 61 500 Lt kompensaciją neatsižvelgiant į turto vertės pasikeitimą, todėl priteistas dukrai išlaikymas turtu ir pirmos instancijos teismo atsakovui priteista 61 500 Lt kompensacija už jam tenkančią ¼ buto dalį, užtikrina ir ieškovo interesus.

LR CK 3.118 str. nustatyta, kad dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu registruoti 4 keleiviniai automobiliai – 1987 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1988 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995-07-20 Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1985 m. Opel Kadet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmos instancijos teismas dalindamas sutuoktinių turtą, nepadalijo santuokos metu įgytų automobilių. Nors šalys nurodo, jog visi automobiliai šiai dienai yra jau parduoti, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėti automobiliai registruoti ieškovės ir atsakovo vardu, todėl ir šis turtas tarp šalių turi būti padalintas. Kadangi šalys nepateikė rašytinių įrodymų apie minėtų automobilių vertę, dalintini visi keleiviniai automobiliai yra panašių gamybos metų, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 1995-07-20 Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1985 m. Opel Kadet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistini 1987 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kadangi kitų teismo sprendimo dalių šalys neginčija, apeliacinės instancijos teismas nenustatęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kitas teismo sprendimo dalis palieka nepakeistas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas nepadalijo santuokos metu įgytų automobilių ir nenustatė datos nuo kurios nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas, ir nenustatė, kad priteistą ¼ dalį buto vaiko išlaikymui, ieškovė tvarko uzufrukto teisėmis, apeliacinės instancijos teismas papildo pirmos instancijos teismo sprendimą padalijant ir priteisiant šalims santuokos metu įgytus automobilius ir nustatant, jog dukros išlaikymas priteistinas iš atsakovo nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y., nuo 2007-11-30 iki šalių dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės iki (duomenys neskelbtini), bei nustatant, jog priteistą išlaikymą S. B. ¼ buto dalimi (unikalus (duomenys neskelbtini)), šio buto ¼ dalį iki S. B. pilnametystės, iki (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarko ieškovė J. B.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui atidėtas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus materialinius teisinius reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 352,60 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (turtinis reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį ( žyminis mokestis 90 Lt) ir du neturtiniai reikalavimai po 131,30 Lt – pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir reikalavimas, jog išlaikymas dukrai būtų priteistas ne turtu, o pariodinėmis išmokomis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. l d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą papildyti:

Priteisti ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1995-07-20 keleivinius automobilius Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1985 m. Opel Kadet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise keleivinius automobilius - 1987 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. B. a.k.(duomenys neskelbtini) nepilnametei S. B. a.k.(duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo 2007-11-30 iki S. B. pilnametystės turtu – ¼ dalimi buto (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), nustatant, jog šio buto ¼ dalį iki S. B. pilnametystės, iki (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarko ieškovė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini);

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą išdėstyti taip:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono CM skyriuje (įrašo Nr.145) tarp G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė T.), nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo G. B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės dukters S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. B. a.k.(duomenys neskelbtini) nepilnametei S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo 2007-11-30 iki S. B. pilnametystės turtu – ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), nustatant, jog šio buto ¼ dalį iki S. B. pilnametystės, iki (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarko ieškovė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini);

Priteisti J. B. a.k.(duomenys neskelbtini) ¾ dalis buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 61 500 Lt (šešiasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų litų ) kompensaciją G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) už jam tenkančią dalį bute.

Pripažinti, kad G. B. a.k.(duomenys neskelbtini) ir J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) skolinius įsipareigojimus A. J. B. a.k.(duomenys neskelbtini) pagal 1998-07-14 paskolos sutartį privalo vykdyti lygiomis dalimis.

Pripažinti, kad G. B., a.k.(duomenys neskelbtini) skolinius įsipareigojimus Zinai O. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 1999-06-15 paskolos sutartį privalo vykdyti asmeniškai.

Priteisti iš G. B. a.k.(duomenys neskelbtini) 2 200 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas J. B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 180 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinės padėties pakeitimus.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k.(duomenys neskelbtini) valstybei 352,60 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Dalia VišinskienėRasa Gudžiūnienė