Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-9207-727/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2-9207-727/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Atsakovas
Y. S.
Ieškovas
„Eurocargo24“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei J. P.,atsakovui Y. S. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui Y. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-26489/2020, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Y. S. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2500,66 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi (dokumentų vertimo išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) 843, ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 7 d. atsakovas informavo atsakingą ieškovės darbuotoją apie tai, kad Ispanijoje jis buvo sustabdytas Ispanijos teisėsaugos institucijos pareigūnų, kurie patikrinę dokumentus, neva nustatė darbo/poilsio režimo reikalavimų pažeidimą ir planuoja atsakovui paskirti 3000 Eur dydžio baudą, kurios nesumokėjus atsakovui nebus leista toliau važiuoti. Kadangi atsakovas tokios pinigų sumos neturėjo, o baudą reikėjo sumokėti iš karto vietoje, ieškovė tą pačią dieną į atsakovui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Eur sumą. Paprašius atsiųsti baudos protokolą, atsakovas nurodė, kad kontrolė vis tik nutarė baudos neskirti ir leido tęsti kelionės maršrutą. Grįžęs iš reiso, atsakovas 3000 Eur sumos negrąžino. 2020 m. lapkričio 18 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas pripažino ir įsipareigojo grąžinti ieškovei 3000 Eur, tačiau to nepadarė, į jam siųstas pretenzijas nereagavo. 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo pagrindu iš atsakovui mokėtino DU buvo išskaičiuota 499,34 Eur suma žalos daliai padengti, likusi atlygintinos žalos suma – 2500,66 Eur išieškotina teismine tvarka.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinio pareiškime ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais dėl ieškinio pagrįstumo ir jį tenkina dėl žemiau išdėstyto.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 1047, pagal kurią atsakovas įsidarbino ieškovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 5.14 punktas numato, kad darbuotojas privalo pagal tiesioginę paskirtį naudoti darbo priemones ir kitą įmonės turtą; užtikrinti, kad materialinės vertybės ir dokumentai būtų saugomi laikantis nustatytų taisyklių ir taip, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas. Papildomo susitarimo prie darbo sutarties Nr. 1047 1.18.8. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo; 1.21. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumą; 1.24 punktas numato, kad iki darbuotojo atleidimo iš darbo, jis privalo pilnai atlyginti visą padarytos žalos sumą (ieškinio 2 priedas).

Atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) 843, ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini) (ieškinio 7 ir 8 priedai). 2020 m. lapkričio 7 d. ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 3000 Eur reiso išlaidoms (ieškinio 4 priedas). Nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodyta informacija, jog tai padaryta atsakovui informavus apie ketinimą skirti jam baudą reiso metu. Byloje nėra duomenų, kad bauda buvo skirta. Pervestų pinigų atsakovas ieškovui negrąžino. 2020 m. lapkričio 18 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas pripažino ir įsipareigojo grąžinti ieškovei 3000 Eur (ieškinio 5 ir 9 priedai), tačiau to nepadarė, į jam siųstas pretenzijas nereagavo. 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo pagrindu iš atsakovui mokėtino DU buvo išskaičiuota 499,34 Eur suma žalos daliai padengti (ieškinio priedas 6).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Esant susiklosčiusiai teismų praktikai, darbuotojų materialinei atsakomybei atsirasti būtinos visos šios sąlygos: 1) realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; 2) žala padaryta darbuotojo neteisėta veika; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo; 5) darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla. Teismų praktikoje pasakyta, kad kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių - žalos atsiradimo, santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.).

Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui.

DK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, jeigu ji padaryta tyčia arba veika, turinčia nusikaltimo požymių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas padarė ieškovui žalą ir tai padarė sąmoningai, tyčia, apgaudamas darbdavį. Nepaneigė darbdavio reikalavimų pagrįstumo ir jo atžvilgiu taikytinų būtinųjų sąlygų atsakomybei taikyti buvimo.

Todėl esant virš išdėstytam ieškinys žalos atlyginimo dalyje tenkintinas visiškai, laikant jį pagrįstu ir įrodytu (CPK 178-185 str. str.) bei taikant DK 154 straipsnyje numatytą visiškos žalos atlyginimo mechanizmą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą taip pat laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, ieškovė įgijo teisę į prašomų žyminio mokesčio ir vertimų išlaidų kompensavimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus dėl 56 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 145,93 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (ieškinio 11 ir 12 priedai). Šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Išieškoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“, j. a. k. 303025620, naudai iš atsakovo Y. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500,66 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 66 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2500,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 201,93 Eur (du šimtus vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė