- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- e2KT-58-112/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Laikinai einanti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-129-867/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-280-524/2015 sujungimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismui persiųsta Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-129-867/2015, siekiant įvertinti šios ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-280-524/2015 sujungimo tikslingumo klausimą. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-129-867/2015 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams UAB „Pajūrio mėsinė“, P. A., R. J., S. J., A. J., S. L. teisių perėmėjai V. J., UAB „Hidrona“, UAB „Agrovet“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Z. R., A. M., UAB „Kerežis“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. G., AB SEB bankas, UAB Medicinos bankas. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose neatlygintinus neterminuotus servitutus, suteikiančius teisę ieškovei naudotis atsakovams priklausančių žemės sklypų dalimis. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog yra geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, be kitų tinklų, naudoja ir buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „Hidrona“. Dalis nuotekų tinklų yra įrengti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal teisės aktų reikalavimus tam, kad ieškovė galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir užtikrinti viešąjį interesą kaip paslaugų tiekėja, ji turi turėti nuolatinį priėjimą prie naudojamų tinklų.
Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-280-524/2015 nagrinėjama pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrona“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovei priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpos DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką. Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę neterminuotai mokėti atsakovei kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą, įpareigoti ieškovę vykdyti prievolę pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitarime numatytas sąlygas bei pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus.
Prašymas dėl bylų sujungimo pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovių UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Hidrona“, UAB „Agrovet 2015-04-21 atskirajame skunde dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutarties panaikinimo nurodoma, jog sujungus civilines bylas, civilinė byla Nr. e2-129-867/2015 būtų išnagrinėta operatyviau bei ekonomiškiau.
Bylos nesujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų medžiaga, nelaikytina, jog tarp prašomų sujungti bylų yra ryšys, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Atsižvelgiant į civilinių bylų duomenis vertintina, kad konkrečiu atveju bylų šalys nėra tapačios. Be to, nustatant, ar bylos vienarūšės, būtina atsižvelgti į ieškovo reiškiamo reikalavimo, t. y. faktinių aplinkybių ir teisės normų, kuriomis remdamasis ieškovas teigia jam priklausant materialinį teisinį reikalavimą, tvirtina jo subjektines teises esant pažeistas, pobūdį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad materialinis teisinis reikalavimas, kurį ieškovė reiškia skirtingiems atsakovams prašomose sujungti bylose, nėra tapatus. Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl servituto nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose tam, kad ieškovė galėtų tinkamai vykdyti teisės aktų jai nustatytas funkcijas, sudarant tinkamą ir pakankamą priėjimą prie jos naudojamų buitinių nuotekų tinklų. Klaipėdos apygardos teismo byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančios nuotekų tinklų atkarpos naudojimo, eksploatavimo, priežiūros, kompensacijos priteisimo. Vertinant pareikštų ieškinių pagrindus, daroma išvada, jog bylos nėra vienarūšės, jų nagrinėjimo dalykai skiriasi, bylose ginčai kilę iš skirtingų teisinių santykių.
Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, sujungus aptartas civilines bylas nebus pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), priešingai, sujungus bylas dėl jose vertintinų faktų ir nustatinėtinų aplinkybių gausos skirtingais aspektais būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai, todėl prašymas sujungti nurodytas civilines bylas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi 136 straipsnio 4 dalimi, 290–291 straipsniais, teisėja, laikinai einanti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas,
nutaria:
nesujungti Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-129-867/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-280-524/2015.