- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- II-867-573/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01552-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. P.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir institucija) – atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-413-2021 (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138132119.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. liepos 27 d. nutarimu M. P. buvo skirta 1000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido dirbti nelegaliai įmonės naudai S. U. vairuotoju. S. U. kaip vairuotojo darbas buvo organizuojamas komandiruotėje: Lietuvos Respublikoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jis darbuotojams leido dirbti ne vėliau kai prieš darbo pradžią, su darbuotoju nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Jis, atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens – įmonės vadovo funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2021 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti institucijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-413-2021 ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
M. P. skunde nurodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį įmonėje „T.“ buvo daug užsakymų, tačiau S. U. brolis dėl asmeninių priežasčių negalėjo vykti į reisus ir pasiūlė, kad vietoje jo vyktų jo brolis (S. U.), kuris taip pat norėjo dirbti įmonėje, tačiau nenorėjo sudaryti darbo sutarties, nes nežinojo, ar darbas jam tiks. Kadangi labai trūko darbuotojų, buvo sutikta su S. U. sąlygomis ir pastarasis vežė įmonės krovinius. Be to, ne tik jis, kaip darbdavys leido S. U. dirbti nelegaliai, tačiau ir pats S. U. sutiko dirbti nelegaliai, nes dirbo už savo brolį, kuris krovinių nevežė. Darbo sutartis su S. U. buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 1 d. Dėl šio pažeidimo jis gailisi, tačiau pabrėžia, jog pažeidimo nebūtų padaręs, jeigu E. B. būtų vežęs krovinius, o ne siūlęs, kad už jį krovinius vežtų jo brolis. Todėl dėl nelegalaus darbo turėtų būti baudžiamas ne tik jis bet ir S. U.. Jis skunde pažymi, jog sutinka su pažeidimu, tačiau mano, jog jam paskirta 1000 Eur bauda yra per didelė, nes jo uždarbis nėra didelis ir jis turi du vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. P. skundą institucija prašė skundo netenkinti ir atmesti pareiškėjo M. P. skundą visa apimtimi kaip nepagrįstą ir palikti galioti institucijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-413-2021. Nustatyta, kad S. U. nuo 2020 m. lapkričio 6 d. 09.26 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 07.30 val. nelegaliai dirbo M. P. įmonėje. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad M. P. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, o S. U. administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra negalima. Legalų darbuotojų darbą turi užtikrinti įmonės vadovas.
Institucijos atstovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo nutarimą palaiko visiškai ir prašo palikti nutarimą nepakeistą. Darbo inspekcija, priimdama nutarimą, paskyrė minimalią nuobaudą. Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Buvo paprašyta pateikti vairuotojo kortelę, kad būtų įmanoma sužinoti, kada tiksliai dirbo S. U.. Tokiu būdu buvo nustatytas nelegalus darbuotojo darbo laikas. Nagrinėjant bylą pareiškėjas pateikė banko išrašus iš kurių matyti, kad įmonė į pareiškėjo sąskaitą pervedė 100 Eur, vėliau vėl 100 Eur. Tačiau asmuo pavedimų padarymo laikotarpiu nebuvo įdarbintas, nors atliko realų darbą įmonės naudai. S. U. darbą organizavo būtent M. P., o už darbo organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, o ne darbuotojai. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato darbą organizavusio asmens atsakomybę.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą jam buvo pranešta tinkamai, šaukimas į teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo įteiktas pareiškėjo tėvui J. P. pasirašytinai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo argumentus neturi pagrindo nesutikti su priimtu Nutarimu.
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad pareiškėjas M. P. neginčija to, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per didelė nuobauda ir dėl nelegalaus darbo taip pat turėjo būti nubaustas S. U..
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog M. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Institucija tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikšmingas administracinei nuobaudai skirti.
Vertinant paskirtos nuobaudos dydį, pažymėtina tai, kad M. P. nelegaliai dirbusio asmens atžvilgiu yra darbdavys ir privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi darbuotojui vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad pažeidimai truko sąlyginai trumpą laiko tarpą ir nesukėlė itin neigiamų pasekmių, šiuo atveju skiriant nuobaudą nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymą. Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas M. P. savo skunde nurodė, kad negauna daug pajamų ir turi du vaikus, kuriuos turi išlaikyti, tačiau nepateikė jokių šių aplinkybių įrodymų, todėl šiuo atveju tai taip pat nelaikytina aplinkybe, lemiančia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.
Analizuojant pareiškėjo skundą, teismas pabrėžia, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiuo atveju darbuotojas nėra laikomas atsakingu asmeniu, turinčiu pasirūpinti legaliu įdarbinimu, darbo sutarties sudarymu ir pranešimu atitinkamoms institucijoms. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje yra analizuojamas M. P. atsakomybės klausimas, o ne svarstoma, ar nelegaliai dirbęs vairuotojas taip pat turėtų atsakyti.
Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo M. P. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo inspektoriaus V. L. 2021 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-412-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138132119 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui.