Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. N. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo M. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nubaustas už tai, kad jis, 2015 m. spalio 6 d. apie 12.40 val. Pamūrinės k., Šalčininkų r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Nubaustojo teigimu, jis nuolat gyvena su savo šeima, t.y. su sutuoktine ir dukra, sutuoktinės tėvams priklausančiame bute, esančiame Vesnovaja g.8, Voronovo rajonas, Gardino sritis, Baltarusijos Respublikoje. Teigia, jog gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje ne todėl, kad čia gyvena daugiau kaip 185 dienų per metus, o dėl to, kad jis turi dvigubą pilietybę ir jo sutuoktinei lengviau gauti vizą atvykti į Lietuvą, kai jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.

M. N. nuomone, duomenys gauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. jis į Lietuvą atvykdavo vienai arba dviem dienom. Dviem savaitėm buvo atvykęs tik 2015 m. liepos mėnesį atostogauti su šeima į Palangą. Nurodo, kad jis negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų taisyklių „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo“ prasme. Ir dėl to jam negali būti taikomos šių taisyklių 37 p. nuostatos.

Apelianto manymu, teismas skundžiamame nutarime, nesiremdamas jokiais faktiniais duomenimis nurodė, kad jis Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Pažymi, kad per pastaruosius dvylika mėnesių jis Lietuvos Respublikos Valstybės sieną su Baltarusijos Respublika kirto trisdešimt kartų, nurodo, jog kiekvieną kartą pateikdavo tuos pačius dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą ir nei karto pareigūnai jokio pažeidimo nenustatė.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo 2015 m. sausio 19 d., nuostata dėl vairuotojo pažymėjimo laikymo netinkamu buvo pašalinta. Todėl mano, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas Baltarusijos Respublikoje išduotą Europinio pavyzdžio vairuoto pažymėjimą.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkami vertino byloje surinktus duomenis, todėl netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymi, kad priimdamas nutarimą Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai jo kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas pažeidė administracinių bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK – 248 str.).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas, konstatavo, jog M. N., būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir turėdamas nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, vairavo transporto priemonę turėdamas Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t.y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte (su 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. IV-800 pakeitimais) įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos Ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo

pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Vadovaujantis tų pačių taisyklių 2 p. 4 d., nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį).

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas konstatavo, kad M. N. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 2013 m. spalio 1 d. jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. vasario 23 d. Rodūnės g.75, Eišiškių m., Šalčininkų r. Teismas taip pat nustatė, kad M. N. 2014 m. balandžio 21 d. išduotas Baltarusijos Respublikos piliečio pasas, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje jis neturi. Apylinkės teismas nurodė, jog M. N., turėdamas dvigubą pilietybę, deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jo, Baltarusijos Respublikoje 2011 m. kovo 25 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja ir nesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemones.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertino tik duomenis apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dvigubos pilietybės faktą bei tai M. N. nėra registruotas Baltarusijos Respublikoje. Apylinkės teismas nepatikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu išdėstytus teiginius apie tai, jog jis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena (teismo posėdžio protokolas b.l.14-15). Prie apeliacinio skundo nubaustojo advokatas pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų parengtą informaciją, kurioje yra duomenys galimai patvirtinantys nubaustojo teiginius, kad į Lietuvą jis atvyksta tik periodiškai ir tik kelioms dienoms, kas galimai nesudaro 185 dienų per kalendorinius metus jo buvimo Lietuvoje. Prie apeliacinio skundo pateikti nubaustojo M. N. santuokos liudijimas, jo dukros gimimo liudijimas, pažyma apie gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį išduoti Baltarusijos Respublikoje. Šios aplinkybės teismo nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos, nors jos kelia tam tikras abejones, ar M. N. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto prasme.

Nors teismas nutarime nurodė, jog M. N. nuolatinės gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje neturi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas šios aplinkybės taip pat pilnai nesiaiškino.

Tai, kad nubaustasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jam pačiam remiantis ir jo pateikiamais dokumentais neigiant jog jis ir faktiškai gyvena Lietuvoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nustatyti, kad nubaustasis tikrai gyvena jo deklaruotu adresu. Tokiu atveju esant galimybei būtina nustatyti tikrąją nubaustojo gyvenamą vietą ir pagal tai spręsti kitus su teisės vairuoti transporto priemones galiojimu susijusius klausimus.

Nubaustasis apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą apie jo Lietuvos –Baltarusijos valstybės sienos kirtimą 2015 metais. Šioje pažymoje nurodyti sienos kirtimai, atspindintys trumpalaikius nubaustojo apsilankymus Lietuvos Respublikoje duoda tam tikrą pagrindą svarstyti, ar faktinė nuolatinė nubaustojo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio duomenys gali turėti svarbią reikšmę nustatant nubaustojo nuolatinę gyvenamąją vietą ir su tuo susijusias kitas svarbias šiai bylai aplinkybes, bei į tai, kad tokie duomenys turi būti išnagrinėti pilnai, tame tarpe ir išsiaiškinant, ar nubaustasis nekirsdavo sienos kituose pasienio punktuose, būtina šiuos visus duomenis surinkti ir spręsti aukščiau nurodytus klausimus.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo pilnai išsiaiškintos svarbios bylai aplinkybės, dėl ko teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis ir atsižvelgiant taip pat į tai, kad reikalinga atlikti papildomo tyrimo veiksmus susijusius su institucijų, kurios galėtų pateikti teismui reikalingus duomenis, nustatymu, tokių duomenų išreikalavimu ir kitais papildomais veiksmais, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Panaikinus skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami, o jame. nurodytos aplinkybės gali būti keliamos ir nagrinėjamos bylą nagrinėjant iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

M. N. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.