Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei D. Š. ir jos atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Remigijui Stundžiai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Iš prie bylos prijungto archyvinės bylos (duomenys neskelbtini) priedo kopijos matyti, jog ieškovė 1992-05-21 kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl ginčo sklypo pirkimo (prijungto priedo b.l. 10). Šiame priede pateikti mokėjimo pranešimai, sklypo įkainojimo aktai užfiksuota tuometinė statinių, esančių tame sklype, būklė (prijungto priedo b.l. 72). Taip pat yra išlikęs kvietimas ieškovei dėl žemės išpirkimo bei patvirtinimas dėl nurodytos sumos sumokėjimo (17 b.l.). Pranešime dėl žemės išpirkimo, nurodyta, jog reikalinga sumokėti 300,- rublių už dokumentų rengimą. Ieškovė sumokėjo ir šią sumą (prijungto priedo b.l. 1). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-796-886/2016 yra pateikta ieškovės sumokėti mokesčiai už žemės sklypą iki 2013 metų (civ. b. Nr. 2-796-886/2016 b.l. 58-73). Byloje nėra ginčo, jog visus paminėtus mokėjimus atliko ieškovė. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvo atliktos pagrindinės procedūros sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. Akivaizdu, jog žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi nebuvo sudaryta notariškai patvirtina sutartis. Atsakovo atstovas posėdyje nurodė, jog sutartis po apmokėjimo nebuvo sudaryta, nes tuo metu vykstant privatizacijai, institucijos nespėdavo laiku paruošti reikalingų dokumentų. Todėl darytina išvada, jog žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovės kaltės. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatas privalėjo ieškovei atsiųsti pranešimą apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, pareigos neįvykdė, dėl ko žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta iki šiol, o žemės sklypas neįteisintas. Ieškovei nebuvo nustatyta konkreti data ar laikas atvykti pasirašyti sutartį. Ieškovės, kaip pirkėjo atlikti veiksmai patvirtina, jog ji išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybės institucijos be pagrindo neorganizavo tinkamo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir registravimo. Kadangi buvo įgyvendintos visos valstybės nustatytos sąlygos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, manytina, jog valstybė (jos įgaliotos institucijos) be pagrindo vengė ilgą laiką tinkamai įforminti tokią sutartį.

1964 m. CK 253-254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir 2000 m. CK (1.93 str. 1, 4 d.; 6.393 str.). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Panaši teisės norma įtvirtinta CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad vienai šaliai vengiant įregistruoti nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo; šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.

Byloje nekyla abejonių, jog ieškovė atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę. Šiai dienai statiniai, esantys ginčo sklype yra sunykę. Byloje pateiktas projektas dėl jų kapitalinio remonto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).

Todėl pripažintinas 1770 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1992-07-14.

Ieškovės pareikštam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2004 metais, kai mokestiniame pranešime buvo nurodytas mokestis už žemės nuomą. Iki tol buvo įvardintas kaip žemės mokestis, todėl nekilo abejonių, kad naudojasi nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

Pagal Taisykles valstybinės žemės pardavimas yra tęstinio pobūdžio procesas, apimantis eilę veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti. Žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas priklausė nuo valstybės institucijų, vykdančių valstybinės žemės sklypų pardavimą, valios, kurių kompetencijai ir buvo priskirta tinkamai organizuoti žemės sklypų privatizavimo procesą. Netinkamas valstybės institucijų darbuotojų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tokie veiksmai (neveikimas) pažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad būtent valstybės institucijos turėjo užtikrinti savalaikį pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove įforminimą notarine tvarka, tačiau to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, kas sąlygoja išvadą, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo (CK 1.127 str. 5 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,42 Eur (2 b. l.), todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 279 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 1770 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tarp Lietuvos Respublikos ir ieškovės sudarytu 1992 m. liepos 14 d., įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinė Vilniaus m., Gedimino pr. 19, per 4 (keturis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, įregistruoti 1770 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, sudaryti su ieškove D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinė Vilniaus m., Gedimino pr. 19, valstybei 5,42 Eur (penkis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.