Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-219/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
2-219/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarąją akcinę bendrovę „Delsitum“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-219/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Labrusta Production“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria teismas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Delsitum“, suteikdamas antstoliui teisę patekti į atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Labrusta Production“ teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti ir perkelti turtą į ieškovo saugojimo vietą ieškovo lėšomis, civilinėje byloje Nr. 2-769-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delsitum“ ieškinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Labrusta Production“ dėl įpareigojimo prievolę vykdyti natūra ir žalos (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo prievolę vykdyti natūra ir žalos (nuostolių) atlyginimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria areštuoto turto saugotoju paskirtas ieškovas UAB „Delsitum“, antstoliui suteikta teisė patekti į atsakovo BUAB „Labrusta Production“ teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti ir perkelti turtą į ieškovo saugojimo vietą ieškovo lėšomis, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Delsitum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą BUAB „Labrusta Production“ vykdyti pasaugos susitarimą, atlyginti 18 303 Lt už raudonmedžio lentų neišsaugojimą, grąžinti ieškovui ieškinyje nurodytą turtą, priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui BUAB „Labrusta Production“ ūkinėje komercinėje veikloje naudoti anksčiau nurodytą turtą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Delsitum“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą - areštuoti turtą, o turto saugotoju paskirti ieškovą, suteikiant antstoliui teisę patekti į atsakovo teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti nurodytą turtą ir jį perkelti ieškovo lėšomis, taip pat leisti skubiai vykdyti teismo nutartį. Nurodė, kad minimas turtas yra uždaroje teritorijoje, todėl riboja galimybes patikrinti, kaip laikomasi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Pažymėjo, kad minėtas turtas yra patalpoje, kur vyksta gamyba. Nurodė, jog UAB „Amber Golf Village“ pripažino, kad buvo naudojama ieškovo dažymo įranga. Nurodė, kad minėtas ginčo turtas nėra pažymėtas ar kaip nors atskirtas nuo kito turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Delsitum“ prašymą tenkino ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas areštavo ginčo turtą, o areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovą UAB „Delsitum“, suteikė antstoliui teisę patekti į atsakovo BUAB „Labrusta Production“ teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti ir perkelti minėtą turtą į ieškovo saugojimo vietą ieškovo lėšomis.

Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, užtikrinti ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei tuo pačiu nustatyti, kad taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti. Nurodė, jog prie prašymo buvo pridėti rašytiniai įrodymai, kad patekimas prie minėto turto yra ribojamas, todėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalyko laikymas uždaroje ir ieškovams bei antstoliui sunkiai prieinamoje patalpoje trukdė tinkamai vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Nurodė, jog ieškovas pateikė įrodymus, kad minėtoje patalpoje buvo naudojama dažymo įranga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Labrusta Production“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria areštuoto turto saugotoju paskirtas ieškovas UAB „Delsitum“, suteikiant antstoliui teisę patekti į atsakovo BUAB „Labrusta Production“ teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti ir perkelti minėtą turtą į ieškovo saugojimo vietą ieškovo sąskaita. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovui BUAB „Labrusta Production“ yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovo reikalavimas perduoti ginčo turtą ieškovui gali pažeisti atsakovo kreditorių interesus. Ginčo turto valdytojas ir savininkas yra atsakovas.

2. Atsakovui 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1824-460/2011 ir 2011 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1832-460/2011 atsakovo valdomam turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto saugotoju paskirtas pats atsakovas BUAB „Labrusta Production“. Šios nutartys yra galiojančios. Paskyrus saugotoju ieškovą, susiklosto situacija, kad to paties turto saugotoju yra du skirtingi asmenys, turintys priešingą interesą civilinėje byloje.

3. Turto administratoriui keliami aukštesni reikalavimai dėl bankrutuojančios įmonės turto saugojimo ir išsaugojimo, jo pareiga yra saugoti tokį turtą, todėl administratoriui perėmus ginčo turto saugojimą, pašalinamos abejonės dėl atsakovo galimybės vykdyti saugotojo pareigą.

4. Ieškovo vienasmenis valdymo organas H. T. yra atsakovo kreditoriaus A Line A/S atstovas, o A Line A/S yra vienintelis ieškovo akcininkas. Ieškovas vienašališkai prieš bankroto bylos iškėlimą perėmė iš A Line A/S reikalavimo teisę į atsakovo reikalavimus, juos įskaitė į savo prievolę sumokėti už daiktus, nors žinojo, kad toks įskaitymas pažeidžia atsakovo kreditorių interesus. Ieškovas, gavęs teisę saugoti ginčo turtą, siektų tik savo reikalavimų patenkinimo, todėl yra tikimybė, kad turtas gali būti paslėptas, neteisėtai perleistas.

5. Jei būtų patenkintas ieškovo reikalavimas, o ginčo turtas saugomas pas atsakovą, turto perdavimas būtų sklandus ir užtikrintas. Be to, ieškovui nereikėtų atlyginti saugojimo išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Delsitum“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas areštavo tik atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Turtas, kuris priklauso ieškovui, bet pasaugos sutarties pagrindu buvo saugomas atsakovo patalpose, areštuotas nebuvo. Ieškovo nuosavybės teisė į turtą nėra ginčijama, todėl atsakovo teiginys dėl dviejų to paties turto saugotojų yra klaidingas.

2. Atsakovas nėra byloje pareiškęs jokio reikalavimo dėl kreditorių interesų gynimo. Turto pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, sudaryta teisėtai, neginčijama ir jos pagrindu ieškovas tapo teisėtu turto savininku. Areštavus turtą ir įpareigojus ieškovą jį saugoti, ieškovas negalėtų įgyvendinti savo kaip savininko teisių. Turto saugojimo perdavimas ieškovui atitinka atsakovo kreditorių interesus, kadangi bankrutuojančiai įmonei nereikės skirti lėšų turto saugojimui, kuris jai nepriklauso.

3. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. birželio 28 d. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kaip atsakovo bankroto administratorius veikia nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Paskyrus bankroto administratorių, atsakovo teritorijoje ūkinę komercinę veiklą pradėjo vykdyti UAB „Amber Golf Village“, nesant teisėto pagrindo buvo naudojamas ieškovui priklausantis turtas. Atsižvelgiant į tai, prieinama prie išvados, kad bankroto administratorius savo pareigas vykdė aplaidžiai ir atsakovas negali tinkamai saugoti turto.

4. Atsakovo teiginiai apie ieškovo nesąžiningumą nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir argumentais. Byloje esantys duomenys patvirtina grėsmę ieškovo teisėms ir interesams, kadangi jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra naudojamas kito ūkio subjekto veikloje, net antstoliui ribojama patikrinti šį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštuoto turto saugotoju paskyrė ne atsakovo bankroto administratorių, o ieškovą, suteikdamas ieškovo pasirinktam antstoliui teisę patekti į bankrutuojančios įmonės teritoriją ir joje esančias patalpas, paimti ir perkelti ginčo turtą į ieškovo saugojimo vietą ieškovo lėšomis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Tuo atveju, kai teismas pagal reikalavimą dėl konkrečių daiktų sugrąžinimo (prievolės įvykdymo natūra) areštuoja turtą, dėl kurio nuosavybės teisių šalys nesutaria, kartu turi būti išspręstas ir tokio turto saugotojo paskyrimo klausimas. Teismui nepaskyrus areštuoto turto saugotojo, galėtų susidaryti neapibrėžta situacija, dėl kurios galėtų nukentėti šalių teisės ir teisėti interesai. Jeigu viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, faktiškai valdanti ginčo turtą, į kurį reikalavimus reiškia ieškovas, turtą saugoti ieškovui galima perduoti tik tuomet, jei tuo nebus pažeistos atsakovu patrauktos bankrutuojančios įmonės, taigi, ir jos kreditorių teisės, t. y. ieškovui įrodžius, kad ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas netinkamai. Tuomet, kai ginčas susijęs su bankrutuojančiai įmonei galimai priklausančio turto ar turto, į kurį ji pretenduoja teismine tvarka, saugojimu, turi būti įvertinama tai, ar paskyrus ginčo turtui saugotoją nebus patirta papildomų išlaidų, ar nenukentės bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (ekonominis nutarties vykdymo aspektas). Kolegija pažymi, kad bankroto administratorius yra profesionalus asmuo, kuriam įgaliojimus teikti bankroto administravimo paslaugas suteikė valdžios institucija, jo profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Abejoti tuo, jog bankroto administratorius netinkamai saugo jam patikėtą turtą ir dėl to gali nukentėti turto savininkas, nesant kitokių duomenų, nėra pagrindo. Juo labiau teismas neturėtų leisti skubiai vykdyti nutarčių dėl turto saugotojo paskyrimo, jeigu šis turtas turi būti paimamas iš bankrutuojančios įmonės, kuri taip pat pretenduoja į turtą, nebent į bylą būtų pateikti įrodymai apie tai, kad bankroto administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdo pareigasir dėl to nebus galima įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo dėl turto perdavimo natūra iš bankrutuojančios įmonės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Delsitum“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui BUAB „Labrusta Production“ ūkinėje komercinėje veikloje naudoti nutartyje nurodytą (ginčo) turtą. Tačiau teismas neišsprendė turto saugotojo paskyrimo klausimo. Ieškovas prašymą dėl turto saugotojo paskyrimo grindė tuo, jog ginčo turtas yra uždaroje teritorijoje (patalpose vyksta gamybos procesai), ieškovo pasirinktas antstolis negali į ją patekti į įsitikinti, ar yra vykdoma pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, ar ginčo turtas atskirtas nuo kito turto, taip pat, jog UAB „Amber Golf Village“ pripažino, kad naudojo ieškovo dažymo įrangą. Teismas ieškovo prašymą dėl areštuoto turto saugotojo paskyrimo grindė tuo, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog ieškovui yra ribojamas patekimas prie areštuoto turto, be to, šiose patalpose buvo naudojama dažymo įranga.

Kolegijos nuomone, aukščiau išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo perduoti ginčo turtą iš bankrutuojančios įmonės, kuri faktiškai valdo turtą (tai pripažįsta abi šalys) saugoti ieškovui. Pirma, ieškovas prašyme jį paskirti turto saugotoju nepateikė teismui tokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms, jog turtas, dėl kurio bylinėjasi šalys, gali būti iššvaistytas ar kitaip sumažinta jo vertė. Tai, kad turtas saugomas gamybinėse patalpose nereiškia, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, kurio žinioje yra turtas, netinkamai vykdo pareigas ir mažina turto vertę. Antra, konkuruojant dviem asmenims dėl to, kuris yra tinkamesnis vykdyti areštuoto turto, dėl kurio nuosavybės teisių sprendžiama, saugotojo pareigas, prioritetas turėtų būti teikiamas tam asmeniui, kuris gali užtikrinti didesnes tokio turto tinkamo išsaugojimo garantijas. Jeigu vienas iš asmenų yra privati įmonė, o kitas – specifinis subjektas, teikiantis bankroto administravimo paslaugas, t. y. profesionalas, kurio tinkamumą vykdyti šias pareigas patikrino atitinkama valdžios institucija, nesant duomenų apie bankroto administratoriaus galimą nesąžiningumą ar aplaidų pareigų vykdymą, neskirti turto saugotoju bankrutuojančios įmonės nėra pagrindo. Be to, ieškovo vadovas yra ir atsakovo kreditoriaus, kuris yra vienintelis ieškovo akcininkas, atstovas. Paskyrus ginčo turto saugotoju tokį asmenį, galėtų būti sudarytos sąlygos vienam iš kreditorių valdyti ginčo turtą, kurį, jeigu jis priklauso bankrutuojančiai įmonei, pardavus pagal ĮBĮ nuostatas, būtų tenkinami visų kreditorių interesai. Tokiu būdu būtų sudaryta situacija, kai vienas iš įmonės kreditorių, o ne bankroto administratorius turėtų užtikrinti įmonės turto tinkamą apsaugą bankroto procese, faktiškai turėtų turtą iki turto priverstinio pardavimo. Trečia, bankrutuojančiai įmonei (atsakovui) galimai priklausančio turto saugotoju paskyrus ieškovą, galėtų nukentėti ne tik šios įmonės, bet ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai bankroto byloje. Paaiškėjus, jog turtas yra bankrutuojančios įmonės nuosavybė ir naujam turto saugotojui praradus tokį turtą ar sumažėjus turto vertei, gali būti apsunkintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į ieškinį administratorius nurodė neturėjęs pakankamai laiko įvertinti nuosavybės teisių į areštuotus daiktus perleidimo ieškovui pagrindo teisėtumo ir ketina ginčyti neteisėtus turto perleidimo ieškovo nuosavybėn sandorius (b. l. 121-122). Kartu pažymėtina, kad atsakovo bankroto administratorius nedelsdamas turėtų imtis procesinių veiksmų, kad pagrįstų argumentus dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktus. Ketvirta, sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto saugotojo paskyrimo nėra sprendžiamas šio turto nuosavybės klausimas. Minėto klausimo išsprendimas susijęs su ginčo esme (ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra, t. y. turto perdavimo) ir šiuo klausimu pasisakys iš esmės bylą išnagrinėjęs teismas. Jeigu bus nustatyta, kad ginčo turto savininkas yra atsakovas (bankrutuojanti įmonė), teismas ieškinį atmes, o jeigu turto savininkas yra ieškovas, - bus sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos ieškinį patenkinti. Penkta, patenkinus ieškovo prašymą ir turto saugotoju paskyrus ieškovą, bus patirtos papildomos išlaidos, susijusios su nutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas yra įvairaus pobūdžio kilnojamasis turtas (automobilis, autokrautuvas, įvairūs įrankiai, staklės, pjūklai, nešiojamieji kompiuteriai, katilinės su įranga), gali būti patirtos pakankamai nemažos šio turto transportavimo išlaidos, taip pat galės padidėti turto vertės sumažėjimo grėsmė. Be to, šiuo metu atsakovas nepatiria papildomų turto saugojimo išlaidų. Tuo tarpu turto saugotoju paskyrus ieškovą, pastarajam reikėtų sandėliuoti turtą ir dėl to būtų patirtos papildomos išlaidos turtui išlaikyti. Šešta, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis neegzistuoja grėsmė, jog ginčo turto vertė sumažės paliekant status quo, todėl skubiai vykdyti nutartį dėl ieškovo paskyrimo turto saugotoju, kai faktiškai šį turtą saugo atsakovo bankroto administratorius, laikantis turtą bankrutuojančios įmonės nuosavybe, nebuvo pagrindo. Septinta, teismo antstolis turi teisę ne tik aprašyti areštuotą turtą, bet ir imtis kitų teisės norminiuose aktuose nurodytų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama šio turto apsauga, pavyzdžiui, supakuoti aprašytus daiktus į dėžes, maišus arba sudėti į atskiras patalpas, jas užantspauduojant ir pan. (CPK 683 str., Sprendimų vykdymų instrukcijos 24 punktas). Jis, o taip pat ir ieškovas gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti atsakovo bankroto administratoriui (turto saugotojui) sankcijas už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CPK 145 str. 8 d., 619 str.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas areštuoto turto saugotoju be pagrindo paskyrė ieškovą, o ne atsakovą (bankrutuojančią įmonę), kuris faktiškai valdo ginčo turtą. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, susijusių su areštuoto turto saugotojo paskyrimu, nutartis keistina. Nutarties dalis, kuria areštuoto ir nutarties rezoliucinėje dalyje aprašyto turto saugotoju paskirtas ieškovas UAB „Delsitum“ naikintina. Kaip minėta, areštavus konkretų turtą, teismas privalo paskirti šio turto saugotoją (CPK 147 str. 5 d. 10 p.), tačiau 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi to nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į viešąjį interesą byloje, susijusį su vienos iš šalių (atsakovo) teisiniu statusu (bankrutuojanti įmonė), taip pat į civilinio proceso koncentruotumo principą, turto saugotojo paskyrimas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovo BUAB „Labrusta Production“ turto saugotoju paskiriant bankroto administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kuriam pavedama laikantis teisės norminių aktų reikalavimų saugoti aprašytą turtą. Atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl nutarties kitos dalies (dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista.

Ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui, paaiškėjus, kad atsakovo bankroto administratorius netinkamai vykdo jam pavestas pareigas, reikšti prašymą dėl turto saugotojo pakeitimo, taip pat prašyti užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 146, 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria areštuoto ir nutarties rezoliucinėje dalyje aprašyto turto saugotoju paskirtas ieškovas UAB „Delsitum“. Šio turto saugotoju paskirti atsakovo BUAB „Labrusta Production“ bankroto administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėArtūras DriukasEgidijus Žironas