- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2-452-237/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Raseinių vaikų, VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Klevinskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. A., tretieji asmenys VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, Raseinių vaikų globos namai, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti A. A. tėvo valdžią nepilnametės I. A., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti I. A. nuolatinę rūpybą, skirti I. A. nuolatiniu rūpintoju Raseinių vaikų globos namų administraciją, nustatyti I. A. gyvenamąją vietą Raseinių globos namuose, priteisti iš A. A. išlaikymą nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos (2017 m. birželio 10 d.) nepilnametei dukrai I. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur gaunamų pajamų iki jos pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti globėjui (rūpintojui).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė R. Klevinskienė teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovo A. A. šeimoje augo šeši vaikai, trys iš jų jau pilnamečiai, iki šių metų 2017 m. birželio 10 d. kartu gyveno dvi nepilnametės dukros I. A., gimusi (duomenys neskelbtini) ir J. A., gimusi (duomenys neskelbtini) Vaikų motinai, S. A. R. rajono apylinkės teismo sprendimu 2011 m. kovo 3 d. neterminuotai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu. 2017 m. vasario 28 d. I. A. parašė elektroninį laišką į Raseinių vaikų globos, kuriame nurodė, kad nebenori gyventi savo tėvo namuose, kadangi tėvas ją įžeidinėja, ji negauna maisto, neleidžia naudotis buitine technika. A. A. paaiškino, kad dukra I. jo neklauso, negerbia. Po šio įvykio N. M. M. gimnazijoje Vaiko teisių apsaugos skyrius organizavo atvejo peržiūrą, tačiau A. A. joje dalyvauti atsisakė. Tarpininkaujant klasės auklėtojai, I. su tėvu pasirašė susitarimą, kurį abu pažadėjo vykdyti. Dėl konfliktinių santykių šeimoje I. gimnazijoje nuolatos buvo teikiamos socialinio pedagogo paslaugos, vyko individualūs pokalbiai. Atsakovas su mokyklos administracija, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais nebendradarbiavo, o tik reiškė pretenzijas, kad I. nėra išaiškinamos vaiko pareigos. 2017 m. birželio 7 d. į Vaiko teisių apsaugos skyrių atvykęs A. A. paliko pareiškimą, kuriame nurodė, kad I. jo visai negerbia kaip tėvo, toliau ją auginti ir auklėti jis neturi nei moralinių, nei fizinių jėgų. 2017 m. birželio 12 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas apie 2017 m. birželio 9 d. dingusią žinios I. A.. Policija paskelbė mergaitės paiešką, I. policijos pareigūnai surado sekančios dienos rytą. Mergaitė paaiškino, kad iš namų ji išėjo po kilusio konflikto tarp jos sesers J. ir pamotės, dėl suvalyto sutirštinto pieno dėžutės, kurią ji su seserimi paėmė, neatsiklaususios pamotės. Prieš I. buvo naudotas fizinis smurtas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto I. A. atžvilgiu. A. A. atsisakė pasiimti iš policijos komisariato dukrą. I. A. pabėgus iš namų ir atsisakius sugrįžti pas tėvą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu, nuo 2017 m. birželio 10 d. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Pati I. išreiškė norą gyventi Vaikų globos namuose, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi Raseinių rajono P. J. gimnazijoje. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu A. A. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. Nors atsakovas globos plano sudaryme dalyvauti atsisakė, jis buvo informuotas apie jam numatytus įpareigojimus, A. A. ne kartą žodžiu ir raštu yra išaiškintos tėvo teisės ir pareigos bei tėvų valdžios turinys. A. A. nei tėvystės įgūdžių kursų, nei psichologo konsultacijų nelankė. A. A. parašė prašymą lankyti I. vaikų globos namuose, bet dukra kategoriškai atsisakė su tėčiu bendrauti, savo paaiškinime nurodė, kad kategoriškai atsisako grįžti į tėvo namus ir iki pilnametystės nori gyventi vaikų globos namuose. Atsakovas dukros vaikų globos namuose nelankė, nesidomėjo sveikata, ugdymo(si) pasiekimais. A. A. nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų dukrą į savo šeimą, aiškindamas, kad I. galimai nėra jo dukra. A. A. nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Raseinių vaikų globos namų administracija, socialiniais darbuotojais, nenori spręsti su dukra I. V susijusius klausimus, dėl savo užsispyrimo A. A. ignoruoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus pastangas diskutuoti ir susitarti. Raseinių rajono Nemakščių seniūnija nurodė, kad A. A. šeima gyvena švariai, tvarkingai, namuose pagal šeimos galimybes užtikrinamos būtinos sąlygos vaikams augti ir mokytis, bet pasitaiko atvejų, kada A. A. gali bendrauti ar reaguoti į pastabas impulsyviai, neapgalvotai. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo A. A. savo dukrai I. materialinio išlaikymo neteikė, nesirūpino jos sveikata, bendravo su dukra vieną kartą, todėl toks epizodinis bendravimas su dukra negali užtikrinti stiprių socialinių ryšių.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas augino penkis vaikus, mama visiškai nepadėjo, nesidomėjo vaikų gyvenimu. I. augina nuo mažens, visada su mergaite sutardavo gerai, ji buvo puiki pagalbininkė namuose. Sulaukusi septyniolikos metų I. pradėjo neklausyti, atsikalbinėti, protestuoti. Didžiausias konfliktas kilo, kai atsakovas nuėjo į mokyklą aiškintis dėl I. gauto vieneto už anglų kalbą. Vėliau I. pradėjo išeiti pas draugę, grįžti vėlai, nieko nepasakiusi tėvui. Kai įvyko konfliktas tarp I. ir sesers su pamote, tėvo namuose nebuvo. I. išėjus iš namų, jis pranešė policijai. Policijai suradus dukrą, jis atsisakė ją pasiimti, nes nesutaria su I. Atsakovas norėjo lankyti dukrą vaikų namuose, tačiau jam vaikų teisės neleido, dukrą buvo kartą sutikęs autobuse. Jis nežino, kaip būtų galima atstatyti ryšį su dukra.
Trečiojo asmens Raseinių vaikų globos namų direktorė Ina Norkevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad I. birželio mėnesį po namuose įvykusio konflikto buvo apgyvendinta Raseinių vaikų globos namuose. Mergaitei su tėvu sunkiai sekasi bendrauti, nes jis reiškia pretenzijas dėl dukros netinkamo elgesio. Mergaitė globos namuose jaučiasi rami, gali laisvai ilsėtis, viskuo naudotis, mokslai sekasi gerai. I. nenori grįžti pas tėvą, klausytis jo kaltinimų. Direktorės nuomone, šeimoje trūko teigiamos patirties auklėjant vaikus, I. užaugusi įgavo daugiau drąsos ir pradėjo reikšti pretenzijas. Sunku atstatyti ryšį su dukra, kai atsakovas abejoja tėvyste.
Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai vaikų globos namuose gyventi gerai, nieko netrūksta, pasikalba su auklėtojomis, kurios ją supranta. Kartą buvo sutikusi seserį, tačiau ji nenori bendrauti nei su seserimis, nei su tėčiu. I. išėjo iš namų, nes ją mušė sesuo ir pamotė. Kai gyveno šeimoje, jos mokymosi rezultatai buvo geresni, nes daugiau laiko skirdavo pamokų ruošimui, tėtis neleido žiūrėti televizorių, sėdėti prie kompiuterio. Ryšiai su tėvu nutrūkę, ji nenori su juo bendrauti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo (b. l. 6, 7) matyti, kad I. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas, o mama S. Č.- (Antanavičienė). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu A. A. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros (b. l. 8). 2017 m. birželio 9 d. buvo gautas pranešimas, kad iš namų išėjo ir negrįžo nepilnametė I. A. (b. l. 9). 2017 m. birželio 7 d. atsakovas A. A. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pareiškimą dėl problemų su dukra I. A. (b. l. 10-17). Iš I. A. paaiškinimų (b. l. 18-22) matyti, kad ji konfliktuoja su tėčiu, o iš namų išėjo, nes ją sumušė sesuo ir pamotė, ji nenori bendrauti su tėvu. Iš N. seniūnijos pažymų (b. l. 24, 25) matyti, kad namuose gyvenimo sąlygos yra saugios, užtikrintos būtinos sąlygos vaikams augti ir mokytis. Iš Raseinių R. N. M. M. gimnazijos informacijos (b. l. 27-30) matyti, kad šeimoje vyksta konfliktai tarp tėvo ir dukros I., mergaitei buvo nuolat teikiama socialinio pedagogo pagalba. Iš Prezidento J. Ž. gimnazijos informacijos (b. l. 32) matyti, kad atsakovas nesidomėjo dukros pasiekimais ir elgesiu. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK veiklos skyriaus informacijos (b. l. 34, 111) matyti, kad duomenų apie girtavimo atvejus A. A. šeimoje nėra, 2017 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Iš VĮ Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 36, 37) matyti, kad A. A. atsisako siūlomų paslaugų. Iš VĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos (b. l. 39) matyti, kad I. A. gydytoja matė tik vieną kartą, ją atlydėjo vaikų globos namų darbuotoja. Iš Raseinių globos namų informacijos (b. l. 41-43) matyti, kad tėvas dukros nelanko, nesidomi sveikata, ugdymosi pasiekimais. Iš VĮ Raseinių psichikos sveikatos centro informacijos (b. l. 44) matyti, kad A. A. tėvystės įgūdžių kursų nelankė. Iš Raseinių krizių centro pažymos (b. l. 46) matyti, kad A. A. krizių centre nesilankė. Iš I. A. atvejo peržiūros ir šeimos aplankymo akto (b. l. 47-52) matyti, kad I. konfliktuoja su tėvu, ji negrįžta namo, nepasako tėvui, kur būna, klasės auklėtoja įpareigoti padėti spręsti konfliktus. Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų (b. l. 53-55, 57-59) matyti, kad I. namų nepasiilgsta, apie šeimą kalbėti nenori, mergaitės tėvas nelanko. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu nuo 2017 m. birželio 10 d. I. A. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija (b. l. 56). Iš vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano ir peržiūros akto (b. l. 60-67) matyti, kad atsakovui skirti įpareigojimai, ragintas gerinti santykius su dukra. Iš VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 68) matyti, kad I. A. nekilnojamojo turto neturi. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 81, 82) matyti, kad atsakovui suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos matyti (b. l. 110), kad A. A. nėra baustas administracinių nusižengimo kodekso tvarka. Iš medicininio pažymėjimo (b. l. 123) matyti, kad A. A. turi sveikatos problemų.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo teismo neterminuotai apriboti atsakovo A. A. tėvo valdžią nepilnametės I. A. atžvilgiu.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Vaiko interesus pažeidžia ne tik tokia situacija, kai, esant pagrindui, nesiimama priemonių tėvų (vieno iš tėvų) valdžiai apriboti, bet ir tokia situacija, kai ji apribojama nesant pakankamo pagrindo, taip nepagrįstai teisinėmis priemonėmis įsikišant į prigimtinius tėvų ir vaikų ryšius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bet kuris teisės institutas, taip pat ir tėvų valdžios apribojimo, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus, paskirtį, taigi būtinybę apsaugoti vaiką ir paskatinti tėvus pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.
Nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, reikšminga tai, kad atsakovo dukra I. A. (duomenys neskelbtini) (dar neįsiteisėjus sprendimui) sulauks pilnametystės. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu atsakovo nepilnametei dukrai I. A. nuo 2017 m. birželio 10 d. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija (b. l. 56). Pažymėtina, kad rūpybos nustatymas ir turinys atitinka vaiko norą, interesus, atsakovas laikinos rūpybos neginčija, nustatyta rūpyba taip pat nesikerta su įstatymo nuostata, kad vaiko laikinoji rūpyba trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes įstatymo leidžiamas laikinos rūpybos laikotarpis nesibaigia iki vaikui sukankant pilnametystės ir išnykstant rūpybos poreikiui. Todėl šiuo atveju tėvo valdžios apribojimas ne tik neturėtų pakankamo pagrindo, bet nebūtų reikalingas įstatymo numatytiems ir teismų praktikoje suformuluotiems tėvų valdžios apribojimo tikslams – apsaugoti vaiką ir paskatinti tėvą pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą – įgyvendinti. I. A. tapusi pilnametė, pati galės priimti sprendimus tėvo atžvilgiu.
Remiantis tokiomis aplinkybėmis, netenkintinas ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti A. A. tėvo valdžią nepilnametės dukters I. A. atžvilgiu. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui A. A., taip pat netenkinti ieškovo reikalavimai dėl I. A. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnametei dukrai I. A. po 150 eurų per mėnesį nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos 2017 m. birželio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nesutiko mokėti prašomo priteisti išlaikymo, nurodydamas, kad dukrą vienas augino septyniolika metų, jam valstybė mokėdavo tik 50 Eur, jis gyvena iš pašalpų ir turi išlaikyti dar vieną nepilnametę dukrą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro: socialinė pašalpa 198 Eur, išmoka vaikui 15,20 Eur ir vaikų išlaikymo fondo išmoka 57 Eur (b. l. 36, 37). Atsakovas duomenų apie savo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nepateikė. Pažymėtina, kad tiek VĮ Raseinių socialinių paslaugų centro, tiek N. seniūnijos, Raseinių R. N. M. M. duomenimis šeima gyvena iš pašalpų, tačiau pagal šeimos galimybes vaikams užtikrintos būtinos sąlygos augti ir mokytis, mergaitės buvo aprūpintos reikiamomis mokymo priemonėmis. Atsakovas byloje yra pateikęs medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, kad turi sveikatos problemų (širdies). Su atsakovu šiuo metu gyvena kita nepilnametė dukra J. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas privalo materialiai išlaikyti. Atsakovui suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 81, 82). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas yra nepajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą dukrai I. A.. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo laikinosios rūpybos nustatymo iki pilnametystės, kaip jau teismas minėjo, I. A. (duomenys neskelbtini) sukaks aštuoniolika metų, visą minėtą laikotarpį mergaitė gyveno globos namuose, ji buvo išlaikoma ir viskuo aprūpinta valstybės, prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra faktiškai ieškovo skirta suma. Atsižvelgtina, kad išlaikymas yra nukreiptas į ateitį, nes iki I. A. pilnametystės liko savaitė, jai reikės rūpintis savo ateitimi, todėl nors per šį laikotarpį sukauptos minimalios lėšos, užtikrintų jos poreikių ir būtinų išlaidų patenkinimą.
Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, amžių, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovas turi išlaikyti kitą nepilnametę dukrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašymas dėl išlaikymo pritesimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnametei dukrai I. A. po 50 Eur kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios rūpybos nustatymo momento, t. y. 2017 m. birželio 10 d. iki dukters pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnis 1 dalies 5 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo valstybei, ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jis atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos (260 Eur b. l. 117) bei kitos bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 10 d. iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.