Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. dėl denatūruoto etilo alkoholio skiedinių laikymo ir realizavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2012-09-20 jis, turėdamas tikslą realizuoti, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,19 litro techninio etilo alkoholio skiedinio (tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 38,2 %), kurį 2012-09-20 apie 19.45 val. realizavo parduodamas D. Ž..

Be to, E. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2013-01-14 jis, turėdamas tikslą realizuoti, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,87 litro denatūruoto etilo alkoholio skiedinio (tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 31,6 %), kurį 2013-01-14 apie 13.00 val. realizavo parduodamas L. Č..

Kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., asmuo turi padaryti bent vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų: neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizuoti, arba gaminti, laikyti, gabenti ar realizuoti aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iš šių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 201 str. 1 d. Tačiau aprašant šią nusikalstamą veiką, tiek įtarime, tiek ir kaltinamajame akte turi būti konkrečiai nurodoma, koks (vienas ar keli) iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikos požymių asmeniui inkriminuojamas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte dėl 2012-09-20 epizodo E. M. nei vienas iš BK 201 str. 1 d. dispozicijoje išvardintų (alternatyvių) veikos požymių nebuvo nurodytas.

Nors į bylą buvo pateiktas Kriminalistinių tyrimų valdybos viršininko raštas dėl specialisto išvados, kuriame nurodoma, kad sąvoka „Techninio etilo alkoholio skiedinys“ gali būti traktuojama kaip „denatūruoto etilo alkoholio skiedinys“ kaltinamasis neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 201 str. 1 d. padarymo, jis ir jo gynėja tame tarpe tvirtina, kad už kaltinime nurodytą veiką „techninio etilo alkoholio skiedinio laikymą ir realizavimą“ baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, t.y. nėra nusikaltimo, numatyto BK 201 str. 1 d., sudėties objektyviosios pusės.

Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nurodo, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Šio straipsnio 3 punktas numato, kad jame be kita ko turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 5 punktas numato, jog turi būti tiksliai nurodyti visi kaltinimo

formulavimui reikšmingi BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsniai, jų dalys ir punktai, pažymint kokią BK nuostatą kaltinamasis pažeidė (tame tarpe ir kurią alternatyvinės dispozicijos dalį). Šioje byloje prokuroras, nenurodydamas nei vieno iš dispozicijoje išvardintų veikos požymių (dėl 2012-09-20 epizodo), surašė E. M. minėtų BPK 219 straipsnio punktų iš esmės neatitinkantį kaltinamąjį aktą, tuo pažeidė kaltinamojo (įtariamojo) teisę žinoti kuo yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma paminėto asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr. 24, 274-275 psl.).

BPK 254 str. 3 d. numato, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Nurodyto trūkumo teismas negalėjo ištaisyti, nes prokuroras neprašė pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių, o savo iniciatyva teismas to padaryti negali, nes būtų pažeistos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kliudantis teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl byla gražintina prokurorui.

Teismas, priimdamas šį sprendimą vadovavosi 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-728-579-2013 priimta nutartimi. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., perduoti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.