Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7215 panaikinimo, 100,00 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (kaip jau nurodyta, toliau – Tarnyba) 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7215, (b. l. 17) teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas L. Z. (b. l. 23). 2014 m. rugsėjo 2 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui buvo pateikta advokato L. Z. išvada, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui turi būti nutraukta dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš advokato J. L. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus (b. l. 24-27). Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 29-33).

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1727-386/2014 pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo ir kitų reikalavimų atsisakyta priimti (pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-925-609/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 20 d., atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo, žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 iš V. S. į valstybės biudžetą priteisė 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas V. S. buvo nutrauktas dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-3459 V. S. buvo pateiktas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-80-14, kuriuo jis buvo informuotas apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ir apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas minėtoje byloje įvertino Tarnybos pateiktus duomenis dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 neteisėtumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-667-243/2017 pareiškėjo V. S. skundą patenkino iš dalies - panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843; įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą; pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą; atmetė pareiškėjo V. S. skundą dalyje dėl 100,00 Eur turtinės žalos ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės normas nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, todėl panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, privalėjo tinkamai identifikuoti skundo esmę ir nustatyti, jog jis paduotas dėl, pareiškėjo teigimu, jo pažeistų teisių gynybos. Nagrinėdama šį skundą Tarnyba privalėjo pradėti dėl jo administracinę procedūrą ir priimti administracinį sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi 2016 m. gruodžio 19 d. V. S. laisvos formos prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, 2017 m. spalio 2 d. raštu (sprendimu), reg. Nr. (2.3)NO-2-7215, informavo pareiškėją, kad Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis. Tarnyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo V. S. prašymo ir priimti sprendimą, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi ir orumą žeminantys duomenys, paskleisti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)- TPD-80-14.

Vertinant Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštą (sprendimą), teismas pažymi, jog šiame sprendime jau nurodyta, kad Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo V. S. prašymo ir priimti sprendimą, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi ir orumą žeminantys duomenys, paskleisti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)- TPD-80-14.

Pažymėtina, jog LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017), prašydamas: 1) pripažinti duomenis, kuriuos savo pranešime 2014 m. rugsėjo 2 d. išplatino atsakovas advokatas L. Z., apie tai, jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, taip pat materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, taip pat atsakovo teiginius, jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais realybės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą šiuos duomenis paneigti tokiu pat būdu, kuriuo jie buvo išplatinti; atsakovo teiginius: „Pranešu, kad iš V. S. pateiktų ir mano surinktų dokumentų bei civilinės bylos Nr. 2-16793/2013 medžiagos nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S.“; „Kadangi V. S. reikalavimas priteisti iš advokato J. L. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei reikalavimas surašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba V. S. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 p. negalėjo būti paskirta“; „Taip pat antrinė teisinė pagalba V. S. negalėjo būti paskirta dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis (VGTPJ11 str. 7 dalies 8 p.)“; „Tokiu būdu, V. S. grindė savo ieškinį žinomai melagingais argumentais, o tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis ir materialiomis teisėmis“; „Iš to seka, kad jis, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, vėl kaltino advokatą J. L. nebūtais dalykais“; „Tokia padėtis, kai iš advokato reikalaujama teikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje jis nepaskirtas, kai ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kai dviejuose skirtinguose ieškiniuose žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis (sumomis), o neteisėti veiksmai kildinami iš skirtingų antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybių, kai tokiose abejose bylose, kuriose V. S. bylinėjasi su Lietuvos advokatūra ir advokatu J. L., teikiama antrinė teisinė pagalba, liudija apie piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis bei apie V. S. reikalavimu nepagrįstumą“; „Dėl reikalavimų nepagrįstumo ir piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, bei dėl neapmokėjimo ankščiau teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų V. S. neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje (VGTPĮ 11 str. 7 dalies 1, 8 ir 11 punktai), bet ją gavo“; „Taip pat pažymėtina, kad V. S., žinodamas, kad jo ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kad turtinės žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis kaip ir prieš šešias dienas kitoje pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16285-727/2013, kad šias išlaidas jis patyrė dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, o ne dėl advokato J. L. netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje INr.I-1521-189/2009, vis tiek siekia bylos peržiūrėjimo kasacinėje instancijoje. Iš to seka, kad V. S. ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kas pagal LR VGTPĮ 23 str. l d. 5 p. sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.250 straipsnius ir 6.263 straipsnį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017 atmetė V. S. ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1403-459/2017) atmetė V. S. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą. Teismai konstatavo, jog V. S. nepagrįstai teigia, jog konkretūs ieškinyje nurodyti advokato L. Z. teiginiai, pateikti advokato 2014-09-02 pranešime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, neatitinka tikrovės, žemina V. S. garbę ir orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 yra teisėtas, todėl teismas negali įpareigoti Tarnybą paneigti, pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinkančią informaciją 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14.

Atmestinas pareiškėjo prašymas išnagrinėti klausimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. neatitikimo einamoms pareigoms nagrinėjant jo kreipimąsi ir 2016 m. gruodžio 27 d. akto Nr. (2.3)-NO-2-8843 priėmimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų 17 straipsnyje nenumatyta, kad administraciniai teismai spręstų bylas pagal fizinių asmenų skundus dėl pareigūnų atitikimo ar neatitikimo eiti pareigas.

Administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog šis raštas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodytų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad Tarnyba tinkamai taikė teisės normas pakartotinai nagrinėdama 2016 m. gruodžio 19 d. V. S. laisvos formos prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, o Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštas (sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovės raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100,00 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto” sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas” reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais.

Šioje byloje nenustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, todėl nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atsakovės Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.