Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. B. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, laikotarpiu nuo 2011-01-19 iki 2017-02-14 būdamas V. B. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, kur nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 19 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, bei 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymo Nr. 13 Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų, kur nurodyta ,,Nustatyti, kad <...> uždarosios akcinės bendrovės, <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, <...> sąskaitas-faktūras, <...> kasos knygas ...“ laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų bei nustatytą laiką nesaugojo apskaitos dokumentų:

1. Neįtraukė į apskaitą 12200 Eur piniginių lėšų gavimo už atliktus statybos darbus ir nepagrindė jų gavimo apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais):

- iš J. K. gautų 3200 Eur už atliktus fasado apšiltinimo darbus;

- iš J. P. gautų 6000 Eur už atliktus statybos darbus;

- iš E. B. gautų 3000 Eur galutinio atsiskaitymo po visų galutinai užbaigtų darbų.

2. Neužregistravo apskaitos registruose 17 PVM sąskaitų faktūrų už 5167,61 Eur, bei neišsaugojo šių 17 PVM sąskaitų faktūrų:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 35,00 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-09 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 17,29 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-09 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 26,49 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 21,20 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-19 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 36,81 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 484,63 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 12,38 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-17 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 6,39 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 472,63 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 488,38 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 945,25 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 976,76 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 477,22 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 33,49 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-21 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 34,00 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 1046,77 Eur;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 24,20 Eur.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 negalima iš dalies nustatyti V. B. individualios įmonės veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad jo individuali įmonė atlikinėjo statybos darbus. Buhalteriją tvarkė jis pats, 2016-2017 m. buhalteriją tvarkė buhalterė. Mokesčių inspekcijai deklaracijas teikė elektroniniu būdu. Už atliktas paslaugas jis neįtraukė tik dalį pajamų. Jis aplaidžiai pažiūėjo į buhalterinę apskaitą ir neįtraukė į apskaitą dokumentų bei neišrašė sąskaitų faktūrų. Tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, todėl bandė išvengti mokesčių. Gailisi taip pasielgęs. Taip pat V. B. patvirtino išsamiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Iš liudytojo E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2016 m. dėl savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos renovacijos darbų kreipėsi į pažįstamą V. B.. V. B. sudarė sąmatą, jam tiko jo pasiūlymas. Įgaliojo savo mamą S. B., kuri pasirašė sutartį dėl statybos darbų atlikimo su V. B. individualia įmone. Darbų sąmata buvo suderinta už 34521,56 Eur. Po sutarties pasirašymo S. B. V. B. sumokėjo 2016 m. liepos mėn. avansą 17260,28 Eur. Papildomai dar V. B. jo žodiniu prašymu sumokėjo dar 10000 Eur. V. B. išrašė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 27260,78 Eur. Taip pat papildomai sumokėjo V. B. 5000 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderiai buvo išrašyti ne ta data, kuria realiai jie išrašyti. Vėliau, 2016-08-26 V. B. paprašė dar sumokėti 3000 Eur ir jis sumokėjo grynais, V. B. dokumento neišrašė dėl pinigų sumokėjimo. V. B. darbų nebaigė atlikti, pradėjo nebebendrauti, slapstytis (1 t., 60-64 b. l.).

Iš liudytojos E. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. B. individualios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė be sutarties nuo 2011 m. iki 2016-06-30. Nedirbo šioje įmonėje, tai buvo žodinis susitarimas su V. B.. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma su buhalterine programa „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla buvo transportas bei statybos darbai. V. B. atveždavo buhalterinius dokumentus, kuriuos suvedusi į apskaitą grąžindavo V. B. be jokių perdavimo aktų. Bankines prieigas turėjo tik V. B.. Duomenis VMI ir kitoms valstybinėms institucijoms teikdavo ji. Atskaitingas asmuo buvo pats V. B.. Buhalterinės apskaitos registrai yra išsaugoti kompiuterinėse laikmenose, kiti visi įmonės dokumentai perduoti V. B. (1 t., 75-77 b. l.).

Iš liudytojo J. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į V. B. individualią įmonę kreipėsi dėl fasado šiltinimo. Su V. B. pasirašė sutartį dėl darbų atlikimo, kurioje buvo numatyta 7700 Eur suma. 2016-03-09 bankiniu pavedimu pervedė 4500 Eur, vėliau sumokėjo V. B. grynaisiais pinigais 3000 Eur. Dar vėliau sumokėjo V. B. 200 Eur į rankas. Jokių PVM sąskaitų faktūrų, orderių nebuvo išrašyta (1 t., 81-83 b. l.).

Iš liudytojos D. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. B. individualios įmonės apskaitą tvarkė nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki gruodžio 30 dienos. Į šią įmonę buvo įdarbinta buhalterės pareigoms. Darbo vieta buvo jos pačios namuose. V. B. arba R. V. atveždavo įmonės apskaitos dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. R. V. šioje įmonėje buvo personalo vadovė. Įmonė užsiėmė statybos darbais. Kur įmonės kasa, nežino. V. B. buhalterinės programos nepirko, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė pagal EXEL programą. Susipažinusi su 2016 metų įmonės pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais suprato, kad įmonės įsiskolinimai dideli, bei neatitiko debitoriniai likučiai. V. B. jai jokių registrų neperdavė. Buhalterinę apskaitą tvarkė tik iš pateiktų dokumentų. Nuo 2017 m. sausio mėnesio V. B. nebebendravo, slapstėsi. Informavo R. V., kad atvyktų atsiimti likusius įmonės dokumentus. R. V. prašymu buvo atliktos suvestinės, kad matytųsi, kiek kam įmonė skolinga. Tačiau įmonės dokumentų niekas neatsiėmė (1 t., 98-101 b. l.).

Iš liudytojos R. U. (buvusi V.) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. B. įmonėje dirbo personalo vadove nuo 2016 m. rugpjūčio mėn iki 2017-02-28. Darbas buvo susijęs su darbuotojų sauga, darbo sutartimis. Visas sutartis sudarydavo pats V. B.. PVM sąskaitas faktūras segdavo į segtuvus, kurias atveždavo V. B. arba V. Š.. Buhalterė D. B. pati pasiimdavo buhalterinės apskaitos dokumentus. Pastaroji iš įmonės buvo atleista, kai kreipėsi bankroto administratorius dėl įmonės dokumentų pateikimo. D. B. jai buhalterinių dokumentų neatidavė, nurodydama, kad negavo atsiskaitymo iš įmonės (1 t., 113-116 b. l.).

Iš liudytojo J. P. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad radęs skelbimą kreipėsi į V. B. individualią įmonę dėl statybos darbų atlikimo - priestato statybos. Su V. B. sutarė kainą 10000 Eur. Avansą per 4 kartus pervedė po 1000 Eur, iš viso 4000 Eur, o likusi suma 6000 Eur buvo sumokėta V. B. į rankas grynaisiais. Neatsimena, ar gavo dokumentus už pinigų sumokėjimą. Pagal sutartą kainą su V. B. įmone atsiskaitė pilnai (1 t., 119-121 b. l.).

Iš liudytojos B. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. B. IĮ iškelta bankroto byla 2017-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini), nutartis įsiteisėjo 2017-01-31. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. 2017-09-22 buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 109622,68 eurų. 2017-02-03 registruotu laišku vadovui V. B. išsiuntė pranešimą dėl dokumentų ir turto perdavimo. Registruoti laiškai negrįžo. 2017-02-10 V. B. elektroniniu paštu patvirtino, kad reikalavimą gavo ir atsiuntė pasirašytą. V. B. atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-25 perdavė dalį V. B. įmonės dokumentų. Nustatyta, kad bankroto iškėlimo dienai balansas nebuvo sudarytas ir pateiktas. Ilgalaikis turtas buvo nustatytas pagal VĮ Regitra duomenis du automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šio turto vadovas neperdavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Taip pat bankroto administratoriui neperduotas balansas, 2016 m. apskaitos dokumentai - kasa, išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros, dokumentai susiję su darbuotojų užmokesčiu. Kiek bankroto iškėlimo dienai buvo kasoje nežinoma, nes neperduoti kasos registrai. 2018-02-15 V. B. įmonės Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažintas bankrotas tyčiniu (1 t., 124-126 b. l.).

Iš 2018-08-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 30-(351)-IS1-709 matyti, kad pagal objektų tyrimui atlikti pateiktus V. B. individualios įmonės apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 014-1-10663-18 esančią medžiagą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31 V. B. individualios įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y V. B. individuali įmonė pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas - laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2016-04-30 nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir neįtraukė į apskaitą iš viso 9200 Eur įplaukų (iš J. K. už atliktus darbus gautų 3200 Eur, iš J. P. už atliktus darbus gautų 6000 Eur); 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas - laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 17 atvejų neišsaugojo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 5167,61 Eur, iš jų: 2016-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 42,35 Eur, 2016-09-09 Nr. (duomenys neskelbtini)- 20,92 Eur, 2016-09-09 Nr. (duomenys neskelbtini) - 32,05 Eur, 2016-09-20 Nr. (duomenys neskelbtini) - 25,65 Eur, 2016-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini) - 44,54 Eur, 2016-05- 31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 12,38 Eur, 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 484,63 Eur, 2016-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) - 6,39 Eur, 2016-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) - 472,63 Eur, 2016-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 488,38 Eur, 2016-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) - 945,25 Eur, 2016-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 976,76 Eur, 2015-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini) - 477,22 Eur, 2016-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) - 33,49 Eur, 2016-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini) - 34,00 Eur, 2016-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) - 1046,77 Eur, 2016-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini) - 24,20 Eur; 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas - 2 atvejais neužregistravo apskaitos registruose 9200 Eur įplaukų ir 17 atvejų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų už 5167,61 Eur;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto nuostatas - nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo kasos knygoje 9200 Eur įplaukų.

3) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 13 straipsnio 1 dalies nuostatas - vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais nenustatė veiklos dokumentų saugojimo terminų.

4) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 II. dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ nuostatų - 17 atvejų nesaugojo apskaitos dokumentų (pirkimo PVM sąskaitų faktūrų) 10 metų.

Pagal objektų tyrimui atlikti pateiktus V. B. individualios įmonės apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti V. B. individualios įmonės veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad pagal objektų tyrimui atlikti pateiktus V. B. individualios įmonės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-10663-18 esančius dokumentus nustatyta, kad V. B. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 pateikė neteisingus duomenis apie turtą ir pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas - Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje laikotarpiui nuo 2016-04-01 iki 2016-04- 30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą eilutėse:

- 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ - deklaravo 10826 Eur, turėjo deklaruoti 18429 Eur (10826+7603), deklaravo 7603 Eur mažiau,

- 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - deklaravo 2274 Eur, turėjo deklaruoti 3871 Eur (2274+1597), deklaravo 1597 Eur mažiau ,

- 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ - deklaravo 263 Eur, turėjo deklaruoti 1860 Eur (263+1597), deklaravo 1597 Eur mažiau ir valstybės biudžetui padarė 1596,69 Eur nuostolį.

2) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2014-07-12 įsakymo Nr. VA- 76 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 20 punkto nuostatas - Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje laikotarpiui nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą eilutėse:

- 18 eilutėje „Apmokestinamosios pajamos (be pozityviųjų pajamų ir VP bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamų)“ - deklaravo 152661 Eur, turėjo deklaruoti 160264 Eur (152661+7603), deklaravo 7603 Eur mažiau,

- 28 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas (nuostoliai)“ - deklaravo 97595 Eur nuostolį, turėjo deklaruoti 97215 Eur (-97595+380 (7603x5%) nuostolį, deklaravo 380 Eur daugiau (5 t., 7-32 b. l.).

Iš 2018-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei V. V.buvo apžiūrėti dokumentai, kuriuos pateikė E. B. liudytojo apklausos metu: V. B. individualios įmonės sudaryta lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. B. pasirašė, kad gavo 3000 Eur; Sutartis 2016-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su V. B. individualia įmone; Kasos pajamų orderiai serija (duomenys neskelbtini); PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini); Įgaliojimas, 2014-06-05. Apžiūros metu specialistė V. V., atsakydama į klausimus, nurodė, kad:

1. V. B. įmonė 3000 Eur gautų iš E. B. 2016-08-26 nepagrindė kasos pajamų orderiu ir neužregistravo kasos knygoje, tai yra neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuris nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kuris nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimu Nr. 179 "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto nuostatas - nepagrindė kasos pajamų orderiu ir neužregistravo kasos knygoje 3000 Eur įplaukų.

2. V. B. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 3000 Eur gautų iš E. B., todėl 2016-08-01 iki 2016-08-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą eilutėse:

1) 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ - deklaravo 15642 Eur, turėjo deklaruoti 18122 Eur (15642+2479), deklaravo 2479 Eur mažiau; 2) 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - deklaravo 2239 Eur, turėjo deklaruoti 2760 Eur (2239+521), deklaravo 521 Eur mažiau;3) 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ - deklaravo - (-) 2629 Eur, turėjo deklaruoti 2108 Eur ((-)2629 +521), deklaravo 521 eur mažiau.

Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą eilutėse:

- 18 eilutėje "Apmokestinamos pajamos" (be pozityviųjų pajamų ir VP bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamų" - deklaravo 152661 Eur, turėjo deklaruoti 155140 Eur (152661+2479), deklaravo 2479 Eur mažiau;

-28 eilutėje "Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas (nuostoliai) - deklaravo 97595 Eur nuostolį, turėjo deklaruoti 97471 Eur (-97595 + 124 (2479x5%) nuostolį, deklaravo 124 Eur daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo V. B. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis, būdamas V. B. individualios įmonės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė 12200 Eur piniginių lėšų gavimo už atliktus statybos darbus ir nepagrindė jų gavimo apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose 17 PVM sąskaitų faktūrų už 5167,61 Eur ir neišsaugojo šių 17 PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-10-31 negalima iš dalies nustatyti V. B. individualios įmonės veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje

V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

jis, laikotarpiu nuo 2011-01-19 iki 2017-02-14 būdamas V. B. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Lietuvos pelno mokesčio Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014-07-19 įsakymo Nr. VA-76 „Dėl Metinių pelno mokesčių deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijos 18 laukelyje įrašoma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto apmokestinamųjų pajamų, taip pat ir pagal specialiąsias pajamų apmokestinimo sąlygas į mokesčio bazę įtrauktų pajamų, taip pat ir pagal specialiąsias pajamų apmokestinimo sąlygas į mokesčio bazę įtrauktų pajamų, tarp jų ir pozityviųjų pajamų bei kitų pajamų, bendra suma“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 Klaipėdos mieste, tyčia siekdamas išvengti sumokėti valstybės biudžetui 2117,69 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio, PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą ir 2016-05-22, 2016-11-23 elektroniniu būdu pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai:

- 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ - deklaravo mažiau 10082 Eur, iš jų:

1. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo mažiau 7603 Eur;

2. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo mažiau 2479 Eur;

- 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - deklaravo mažiau 2118 Eur, iš jų:

1. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo mažiau 1597 Eur;

2. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo mažiau 521 Eur;

- 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ - deklaravo mažiau 2118 Eur, iš jų:

1. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo mažiau 1597 Eur;

2. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo mažiau 521 Eur.

-18 eilutėje „Apmokestinamos pajamos (be pozityvių pajamų ir VP bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamų) – deklaravo mažiau 1008 Eur, iš jų:

1. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo mažiau Eur eurų;

2. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo mažiau 2479 Eur;

- 28 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai)“ - deklaravo daugiau 504 Eur, iš jų:

1. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo daugiau 380 Eur;

2. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 deklaravo daugiau 124 Eur.

Tokiu būdu V. B. individuali įmonė padarė valstybės biudžetui 2117,69 Eur nuostolį.

Pagal V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilo tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL (376,60 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau nuo 2017-11-29 įsigaliojus naujai BK 220 straipsnio redakcijai (2017-11-21 Nr. XIII-791), baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5000 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šioje byloje patikimai nustatyta, kad V. B. siekė išvengti mokesčių, kurių suma yra 2117,69 Eur, t. y. kuri pagal naują BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, nesiekia minimalios 100 MGL (5000 Eur) sumos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs bei atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo draugas A. D. teismui pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. B. jam pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad jie yra geriausi draugai, bendrauja šeimomis 2-3 kartus per savaitę. Jis su V. B. kalbėjo apie šį nusikaltimą, pastarasis gailisi dėl jo, teigė, kad išvadas padarė ir daugiau nenusikals.

Kaltinamasis V. B. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, šiuo metu dirba nebe vadovaujamose pareigose, kas eliminuoja galimybę daryti analogiškus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. B. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato draugui A. D., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Tokiu būdu kaltinamasis V. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms.

Siekiant, jog V. B. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2117,69 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (1 t., 191-194 b. l.). Kadangi V. B. visiškai atlygino šiame civiliniame ieškinyje nurodytą žalą (teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. B. gynėjas pateikė mokėjimo pavedimą, kuriuo V. B. vardu 2019-01-22 pervedė Klaipėdos AVMI 2117,69 Eur (5 t., 163 b. l.), todėl procesas dėl Klaipėdos AVMI civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Perduoti V. B. laiduotojo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti A. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2117,69 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus – V. B. individualios įmonės buhalterinius dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bankrutavusios V. B. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo partneriai“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.