Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-09-26 nutarimo Nr. 87N-19047113-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8788304 panaikinimo ir grąžinimo administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-09-26 nutarimą Nr. 87N-19047113-14 (toliau tekste – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8788304 ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. palaikė savo skundą ir nurodė, kad 2014-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau tekste – VA VPK Trakų rajono PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. L. už ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė jai administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą. Priimdamas nutarimą R. L. nustatė, kad 2014-09-09, 08.00 val. be priežiūros paliktas jos (J. K.) šuo papjovė M. N. tris vištas, nukentėjusiajai padarydamas 100 Lt materialinę žalą, tuo pažeidžiant ATPK 110 str. 10 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, tačiau nagrinėjant bylą jai nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, t.y. susipažinti su liudytojų parodymais, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Pažymėjo, kad jai nebuvo pateikti faktiniai įrodymai, kurie patvirtintų būtent jos šuns padarytą žalą, kadangi tai, kad jos šuo bėgiojo toje teritorijoje, tai nėra įrodantis faktas, kad tai būtent jis papjovė tris vištas. Nurodė, kad atvykusi pas tyrėją R. L. 2014-09-26, ji (J. K.) paaiškino kad 2014-07-10 iš varžytynių buvo parduotas jos šeimai priklausęs nekilnojamas turtas - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos (skundo surašymo dienos – 2014-10-15) minėtoje sodyboje yra likęs jos (J. K.) šeimos visas kilnojamas turtas, kurio jie negali atsiimti. Taip pat iki minėto įvykio, t.y. iki 2014-09-09, minėtoje sodyboje buvo likęs ir jos šuo. Su dabartine savininke Z. G. susisiekti ji negali, kadangi neturi jokių kontaktų. Ji bendravo kartą su Z. G. tariamu atstovu I. G.. I. G. sodybą užvaldė ankščiau laiko, įrengė signalizaciją, t.y. kai dar nebuvo pasirašytas varžytynių aktas ir jis nebuvo sumokėjęs pinigų, taip pat nesuteikė galimybės tinkamai ir tvarkingai išsikelti iš sodybos. Likusio turto sodyboje yra gana daug, jos (J. K.) sūnus R. K. po varžytynių kalbėjo su savininkės atstovu I. G., kad jos šeima išsiveš visus daiktus, kai ras transportą, bei apie tai, kur sandėliuoti visus kitus kilnojamus daiktus, taip pat reikėjo sudaryti šuniui tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad minėtoje sodyboje ji turėjo du šunis, vieną šunį ji pasiėmė savaite ankščiau (prieš varžytynes), dėl antrojo šuns (kuris tariamai papjovė vištas) paėmimo tuo metu iškilo sunkumų, kadangi ji neturėjo, kur jį laikyti, todėl jis kuriam laikui buvo likęs minėtoje sodyboje. Dabartinės sodybos savininkės atstovas I. G. po varžytinių nesudarė galimybių vežioti šuniui maitinimą, sodyba buvo visada uždaryta, todėl ji (J. K.) negalėjo prižiūrėti šuns. Iš G. šeimos pusės jokių priekaištų ji dėl šuns nesulaukė, nei skambučių, nei raštų nėra gavusi. Jos (J. K.) šuo laikinai saugojo jau dabar G. priklausančią sodybą. 2014-09-09, apie 11 val. ji sulaukė skambučio iš seniūnijos, jai pranešė, kad šuo laksto palaidas ir kad jis papjovė nukentėjusios M. N. vištas. Jos sūnus su savo žmona J. K. nedelsiant nuvyko prie sodybos jį pagauti. Šunį gaudė apie 20 min. Jis neprisileido jokių žmonių, matydamas, kad link jo artinasi, jis bėgo tolyn. Bandė privilioti jį mėsos gabalu, tačiau jis kiek paėdęs vėl pabėgdavo. Vėliau jis pats priėjo prie sūnaus žmonos, matomai pažinęs jos balsą. Tuo tarpu nukentėjusioji M. N. buvo priėjusi prie jos (J. K.) sūnaus, ir pareiškė, kad šuo papjovė ne tris vištas, kaip paminėta byloje, o penkias. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo tai, kad kai šuo buvo pagautas, ant jo kaklo nebuvo antkaklio ar grandinės dalių, todėl neaišku, ar jis buvo nutrūkęs, ar jis buvo specialiai paleistas. Pažymėjo tai, kad šuo buvo švarus, jokių kraujo pėdsakų nebuvo ant jo kailio, snukio, letenų, taip pat nebuvo jokių vištų plunksnų nei jo kailyje, nei toje teritorijoje, kur jis bėgiojo, nei šalia nukentėjusiosios valdos nebuvo matyti. Paaiškino, kad jie (K. ir G.) buvo susitarę, kad jie (K.) 2014-08-19 pasiims šunį ir likusias statybines medžiagas, tačiau nuvažiavus paimti I. G. jų (K.) neįsileido į sodybą ir liepė išvažiuoti. Jie (K.) iškvietė policiją, bet policijos pareigūnai nieko negalėjo padaryti. Į buvusią sodybą laisvai įvažiuoti nėra galimybės, nes ten yra užkardas, bet teritorija nėra aptverta. 2014-08-19 I. G. jiems (K.) negrąžino nei šuns, nei paliktų statybinių medžiagų. Kai ji (J. K.) buvo sutikusi nukentėjusiąją, ši jokių priekaištų jai nereiškė. Paaiškino, kad šuo dabar yra pas juos (K.), jie jį paėmė tą pačią dieną, kai paskambino pareigūnas. Sodyboje šuo pas I. G. buvo laikomas pririštas ant grandinės, turėjo antkaklį, o prie grandinės dar buvo pritvirtinta ilgesnė viela, kad jis galėtų lakstyti, taip pat ten buvo jo būda. Ji (J. K.) nesutinka su jai paskirta bauda, nes ji negalėjo prižiūrėti šuns, kadangi šuo buvo paliktas naujam sodybos šeimininkui. Paaiškino, kad iki įvykio šuo pas juos (K.) gyveno 3 metus. Šuo yra kiemsargis, jo kailis yra šviesiai pilkos spalvos, jis yra ramaus būdo, vaikai su juo žaidžia. Nebuvo tokio atvejo, kad jis būtų nuskriaudęs vaikus ar žmones, kad jis ką nors užpultų. Šiuo metu šuo pas juos (K.) yra taip pat laikomas pririštas. Paaiškino, kad byloje esančios nuotraukos yra darytos ten, kur jie (K.) gyvena, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), ir iš tų nuotraukų matyti, kad šuo visiškai nereaguoja į vištas. Kai jos (J. K.) sūnus atvežė šunį, ant šuns jokių sudraskytų vištų pėdsakų ji nepastebėjo, nei plunksnų, nei kraujo nebuvo. Po įvykio su G. ji nesiaiškino, kodėl šuo buvo palaidas, nes nebendrauja su jais. Ji nežino, kodėl apkaltintas jos šuo, kad padarė žalą M. N.. Ji savo kaltės nepripažįsta, todėl nesutinka atlyginti žalos nukentėjusiajai. Jeigu jai (J. K.) būtų parodyta įvykio vieta, kurioje buvo sudraskytos vištos, tai ji butų iškarto atlyginusi žalą. Nuo jų (K.) buvusios sodybos nukentėjusioji gyvena apie 500 m atstumu. Iki įvykio nukentėjusiąją ji pažinojo apie 5 metus, su ja nebendravo, tik sveikinosi, jokių konfliktų anksčiau su nukentėjusiąja nebuvo. Paaiškino, kad kai jie (K.) 2014-08-19 atvyko į savo buvusią sodybą, matė, kad šuo buvo pririštas ir prižiūrėtas, jam buvo nupirktas naujas dubenėlis. Šuns nelankė, nes tarp jų (K.) su I. G. prasidėjo konfliktai dėl sodyboje paliktų statybinių medžiagų, kurių jis nenorėjo grąžinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, kad kai įvyko įvykis, jos į įvykio vietą niekas neiškvietė, nors nukentėjusioji M. N. puikiai žino, kur ji (J. K.) gyvena. Tokiu atveju, jei ji būtų dalyvavusi pareigūnams fiksuojant padarytą žalą bei surašant protokolą, būtų sąžiningai ir objektyviai išspręsta byla. Paaiškino, kad ji savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad buvo atsirišęs šuo ir papjovė tris vištas, nes jai taip pasakė pareigūnas, ir ji savo paaiškinime pakartojo pareigūno žodžius.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. N. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena 15 metų. Su J. K. pažįstamos apie 10 metų, iki įvykio tik pasisveikindavo. Tarp jų namų atstumas yra apie 1,5 km, o iki buvusios J. K. sodybos atstumas nuo jos (nukentėjusiosios) namo yra apie 150 m. Konfliktų iki įvykio tarp jų nebuvo. Parodė, kad kol nebuvo parduota sodyba, tai šunį šerdavo G. K.. Ji (M. N.) nežinojo, kad jie (J. K. šeima) pardavė tą sodybą. Nurodė, kad visą mėnesį toje sodyboje buvo statybininkai, kurie tvarkė sodybą ir šerdavo šunį. Kai išvažiavo statybininkai, šuo buvo pririštas su antkakliu ir plona apie 50 cm virve. Iki įvykio visą mėnesį šuo jau bėgiojo po nukentėjusiosios sodybą. Vieną dieną sodybos naujo šeimininko sūnus šienavo, ir ji (nukentėjusioji) paprašė, kad jis padėtų sugauti šunį, bet jiems nepavyko sugauti šuns. Vėliau šeimininko sūnus, kurio nei pavardės, nei vardo nukentėjusioji nežino, pasakė, kad turi šuns šeimininkų telefono numerį ir kelis kartus jiems skambino, bet jie neatsiliepė į skambučius. Ji (nukentėjusioji) buvo nuvažiavusi pas K., bet jie (K.) neatidarė durų, tada skambino jiems, bet jie nekėlė ragelio. Kadangi ji negalėjo jų surasti, tai parašė policijai pareiškimą. Kitą dieną ji važiavo į darbą ir pamatė prie parduotos sodybos R. K. su J. K.. Iki įvykio šunį K. sodyboje ji (nukentėjusioji) matė ir pažinojo apie 5 metus. Šuns vardo nežino, jo ūgis apie 1 m, jo kailis šviesiai pilkos spalvos. Jai teko kalbinti tą šunį, bet kai ji eidavo link jo, jis nuo jos bėgdavo. Iki įvykio šis šuo nei jos, nei kitų žmonių užpuolęs nebuvo. Parodė, kad šuo suėdė jos tris vištas, nes jo niekas nešėrė. Statybininkai jį šėrė visą mėnesį, o paskui jis buvo alkanas. Nukentėjusioji nurodė, kad turėjo 5 vištas, iš kurių 3 vištas sudraskė J. K. šuo. 2014-09-06 ar 2014-09-07 ji pastebėjo, kad nėra jos trijų vištų. Ji nepamena, kada rašė pareiškimą, bet rašė nuo įvykio praėjus 3-4 dienoms, nes visas dienas dirbo ir neturėjo laiko. Vištos buvo sudraskytos 2014-09-09. Ji pati (nukentėjusioji) nematė, kad būtent J. K. šuo sudraskė jos vištas. Nurodė, kad niekas negalėjo matyti, kad būtent J. K. šuo sudraskė jos vištas, nes ten daugiau nėra žmonių. Ji mano, kad vištas sudraskė J. K. šuo, nes ten daugiau nėra kitų šunų ir nėra namų, žmonių, todėl ji nusprendė, kad tai padarė būtent Kitovų šuo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad vištų likučių ji nerado. Tą pačią dieną ji matė K. šunį ir jis toliau lakstė prie jos namų. Ant šuns jokių sudraskytų vištų pėdsakų ji nepastebėjo. Kai ji parašė pareiškimą, tai kitą dieną R. K. su J. K. atvažiavo į buvusią sodybą pasiimti savo šuns. Po pareiškimo parašymo šuo dar kelias dienas lakstė prie jos (nukentėjusiosios) namų. Paaiškino, kad kai ji pamatė, kad nėra jos vištų, ji neskambino į policiją ir nepranešė, kad kaimynų šuo laksto prie jos namų. Ji nematė J. K. ir negalėjo jai pranešti, kad jos šuo visą mėnesį laksto palaidas. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nieko teismo neprašo ir palieka spręsti teismui.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad jis dirba VA VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniuoju tyrėju, dirba 20 metų, J. K. ir M. N. pažįsta tik iš šios administracinės bylos, anksčiau jokių reikalų su jomis jam neteko turėti. Parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas M. N. pareiškimas, kad kaimynų K. šuo sudraskė jos vištas. Jis išsiaiškino, kad K. pardavė savo sodybą, kur paliko savo šunį ir turtą. K. atvykdavo, šerdavo šunį, bet jis, būdamas alkanas, atitrūko ir galimai sudraskė tris M. N. vištas. Jis tyrimo metu iškvietė J. K., kuri neginčijo, kad jos šuo sudraskė kaimynės vištas, bet ji (J. K.) teigė, kad tas šuo jau jai nepriklausė, nes ji tą šunį paliko naujiems sodybos šeimininkams, kurie jai (J. K.) neleido lankyti šuns. Liudytojas nustatė, kad sodybos teritorija nėra aptverta ir niekas netrukdė pasiimti šunį, yra tik 3-4 m pločio užkardas, tačiau jį be jokių problemų galima apeiti. Aplinkui jokių papildomų atitvarų, tvorų, dekoratyvinių krūmų nėra. Tai yra atvira vietovė, laukas ir ant kalno pastatytas namas. Jokių kliūčių patekti į sodybos kiemą nebuvo. Tos sodybos naujų šeimininkų rasti jam nepavyko, nes K. nenurodė jų nei vardo, nei pavardės, nei kontaktų. Namas nupirktas iš varžytynių, tačiau šuo priklauso J. K.. Ji (J. K.) pati aiškino, kad nauji šeimininkai uždraudė jai patekti į sodybos teritoriją ir pasiimti šunį, todėl šuo jai kaip ir nepriklauso. Liudytojas parodė, kad naujų sodybos šeimininkų neieškojo, nes šuo nebuvo voljere ar kažkur uždarytas, todėl jį galima buvo bet kada ateiti ir paimti. J. K. nenurodė, kad pardavė naujiems šeimininkams šunį, ji tik pasakė, kad negalėjo patekti į tą sodybos teritoriją ir pasiimti šunį. Jis (liudytojas) iš M. N. sužinojo, kad K. šeimos nariai atvažiuodavo ir šerdavo šunį, o nauji šeimininkai ten negyveno. Tai, kad sodybą pardavė pavasarį, liudytojui nurodė J. K. ir M. N.. Galimai oficialiai sodybos pardavimas buvo patvirtintas 2014-07-15, bet jis spėja, kad K. iš tos sodybos buvo išsikraustę jau nuo pavasario. Parodė, kad daugiau namų aplinkui nėra, ten vienkiemio tipo sodybos. J. K. ir M. N. namai yra vienas nuo kito apie 150 m atstumu, o kiti namai yra už 500 m nuo jų. Parodė, kad, be skundo pateikusio asmens (M. N.), kitų duomenų, jog būtent K. šuo sudraskė M. N. vištas, nėra. Parodė, kad šalys neginčijo, jog būtent tas pats šuo sudraskė M. N. vištas, tik buvo ginčijamos aplinkybės.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama J. K., tėvu G. K., žmona J. K. ir vaikais. Su mama J. K. jo santykiai geri. M. N. pažįsta iš matymo apie 4-5 metus, kelis kartus kalbėjosi su ja, nukentėjusioji buvo atėjusi pas juos, bet artimiau nebendravo, iki įvykio santykiai su nukentėjusiąją buvo neutralūs, pykčių nebuvo. Parodė, jog gali būti, kad viskas įvyko 2014-09-09, jis atvažiavo į buvusią sodybą pasiimti šunį, nes jam paskambino mama ir pasakė, kad jų šuo, vardu B., laksto palaidas. Jis, atvykęs į jų buvusią sodybą, rado lakstantį šunį, kurį sugavo. Anksčiau šuo buvo pririštas, nes saugojo statybines medžiagas. Jis buvo pririštas ant grandinės, kurios ilgis apie 3-5 m. Po to, kai jie (K.) išvyko iš sodybos, šunį prižiūrėjo I. G.. Jie (K.) paliko šunį, kad jis saugotų jų (K.) paliktas statybines medžias, o I. G. tam neprieštaravo. Parodė, kad parduotoje sodyboje paskutinį kartą jis (liudytojas) buvo prieš porą savaičių iki įvykio ir buvo susitikęs su tos sodybos savininku. Tuo metu šuo buvo pririštas. Šuo buvo prižiūrėtas, aplinkui voliojosi pirktinio maisto indai. Su M. N. jis (liudytojas) nebendravo, nes kai jie (K.) atvažiavo pasiimti šuns, atėjo M. N. ir pradėjo nekorektiškai elgtis, šaukti, todėl bendravimo jokio nebuvo. Ji (M. N.) šaukė apie kažkokias vištas. Ant šuns jokių papjautų vištų pėdsakų nesimatė. Šuo ilgaplaukis, neveislinis. Kai paėmė šunį, jis nesudarė įspūdžio, kad būtų porą savaičių neėdęs. Jie (K.) su nauju šeimininku nebuvo numatę datos, kada jis (liudytojas) paims šunį. Kai atvyko paimti šuns, jis buvo palaidas ir bėgiojo aplink sodybą, todėl jį reikėjo pagauti. Šuo buvo išsigandęs. Gal keistokas buvo dėl to, kad buvo pripratęs būti pririštas, o tą dieną lakstė palaidas. Su nauju savininku nekalbėjo, kodėl šuo palaidas, nes su nauju šeimininku konfliktuoja. Kai atvyko paimti šuns, ant jo kaklo nieko nebuvo - nei apykaklės, nei grandinės. Parodė, kad ten yra kaimo vietovė ir yra daugiau šunų, ne tik jų (K.) šuo. Jis negali pasakyti, ar anksčiau šuo lakstė palaidas. Naujas sodybos šeimininkas turi jo (liudytojo) kontaktus ir nieko jam nepranešė. Jis negavo jokių pranešimų, kad jų (K.) šuo laksto palaidas. Šuo yra ramus, negalėtų sudraskyti vištų, anksčiau jis niekada nebuvo užpuolęs nei vaikų, nei žmonių, nei vištų. Paaiškino, kaf byloje esančios nuotraukos darytos prie jų (K.) namų tą pačią dieną, kai paėmė šunį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), J. K. yra jos anyta, santykiai su ja geri; nukentėjusiąją ji yra mačiusi kaimynystėje jų buvusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iki šio įvykio su nukentėjusiąja jokių santykių nepalaikė. Parodė, kad kada buvo įvykis, jis nežino, bet 2014-09-12, penktadienį, anytai paskambino iš Lentvario seniūnijos ir pasakė, kad atitrūkęs jų (K.) šuo ir jį reikia pasiimti. Ji (liudytoja) su vyru nuvažiavo pasiimti šuns. Šuo tą dieną buvo baikštus, jo vardas B. Jis visada buvo pririštas ant grandinės, kurios ilgis gal apie 1-1,5 m, tiksliai pasakyti negali, turėjo antkaklį. Šuo nebuvo laikomas voljere ar aptvare. Kai atvyko paimti šuns, tai grandinės tikrai nebuvo, o ar buvo antkaklis, nepamena. Telefonu jiems (K.) buvo paminėta, kad jų šuo sudraskė kaimynės vištas. Ant šuns nesimatė jokio kraujo, nebuvo vištų plunksnų. Liudytoja pati nešė šunį į mašiną. Jos (liudytojos) į policiją niekas nekvietė. Ji su naujuoju sodybos šeimininku nieko nesiaiškino. Buvusioje sodyboje šuo buvo paliktas, nes ten buvo likę daug jų (K.) daiktų, kuriuos jis saugojo. Jie (K.) sodyba nesinaudojo nuo 2014 m. liepos mėnesio vidurio. Nauja sodybos šeimininkė buvo Z. G.. Nauji šeimininkai dėl palikto šuns jokių pretenzijų nereiškė. Jie (K.) su jais (G.) tarėsi, kad paliks šunį. I. G. yra tariamas Z. G. atstovas, berods, jos sūnus. Nei iš Z., nei iš I. jokių priekaištų dėl šuns jie (K.) nesulaukė. Jie (G.) turėjo jų (K.) kontaktus. Šunį jie (K.) augino apie porą metų. Liudytojos nuomone, šuo palaidas tikrai buvo neilgai, nes kitaip būtų agresyvesnis. Kai jie parsivežė šunį, jis nebuvo alkanas, tik buvo ištroškęs. Šunį šėrė naujieji šeimininkai. Šuns jie (K.) nelankė, nes jų (K.) į sodybą neįleido naujieji šeimininkai, jie uždarė užkardą ir jie (K.) nenorėjo brautis į privačią valdą. Jie (K.) vežė šuniui maistą, bet nepaduodavo, nes jų (K.) neįleisdavo naujieji šeimininkai, jie patys šėrė šunį. Po to, kai naujieji šeimininkai pasiėmė sodybos raktus, tai jie (K.) važiuodavo vakarais pas šunį, bet sodyboje nieko nebūdavo, todėl grįždavo namo. Ta sodyba neaptverta. Užkardas užkerta pravažiuojamąją dalį, jo plotis apie 2-2,5 m. Jie (K.) planavo pasiimti šunį rugsėjo mėnesio pabaigoje. Naujiesiems šeimininkams buvo parašytas raštas, bet jie atrašė, kad jiems jų (K.) data netinka, todėl iki šiol dar jų (K.) daiktai neišvežti, nes jie (K. su G.) nesuderina datos. Parodė, kad kai jie parsivežė šunį, pririšo jį netoli vištų ir jis jų nepuola. Parodė, kad šuo yra ramus, draugiškas, anksčiau nieko nebuvo užpuolęs. Nurodė, kad su nukentėjusiąja dėl vištų nesiaiškino. Parodė, kad įvykio vietoje bėgioja ir daugiau šunų, anksčiau svetimi šunys net atbėgdavo į jų dabar jau parduotą sodybą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2014-09-26 J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-19046739-14 (toliau tekste – Protokolas) dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., 08.00 val. (duomenys neskelbtini) be priežiūros paliktas šuo papjovė M. N. tris vištas, nukentėjusiajai padarydamas 100,00 Lt materialinę žalą, ir tuo J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. (b.l. 19).

J. K. VA VPK Trakų rajono PK 2014-09-26 nutarimu (toliau tekste – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-19047113-14 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda - 600 Lt bauda (b.l. 17, 18).

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Išnagrinėjus bylą matyti, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas įrodymais ir priimtas neišaiškinus reikšmingų bylai aplinkybių.

ATPK 110 str. 10 d. užtraukia administracinę atsakomybė asmeniui už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą veiką, dėl kurios atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. N. 2014-09-12 kreipėsi į VA VPK Trakų rajono PK 2014-09-11 surašytu skundu, kuriame nurodė, kad prie jos namo gyveno kaimynai K., kurie savo namą pardavė; naujiems namo šeimininkams jie žadėjo, kad pasiims paliktą šunį, bet nepasiėmė; dabar K. šuo ateina į jos kiemą, o 2014-09-09 papjovė jos tris vištas, tuo jai padaryta 100,00 Lt materialinė žala (b.l. 21).

VA VPK Trakų rajono PK atsiliepime nurodė (b.l. 2), kad J. K. pažeidė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-06 sprendimu Nr. S1-19 patvirtintas Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau tekste – Taisyklės), tačiau nei 2014-09-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 87P-19046739-14, nei 2014-09-26 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-19047113-14 nėra nurodyta nei minėtų Taisyklių, nei kurį Taisyklių punktą savo veiksmais pažeidė J. K., nors administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei Nutarimą priėmusi Institucija pati savo atsiliepime nurodė, jog minėta ATPK norms (ATPK 111 str.) yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų būtent jos šuns padarytą žalą, kadangi tai, kad jos šuo bėgiojo toje teritorijoje, nėra įrodantis faktas, kad būtent jis papjovė M. N. tris vištas. Byloje esančiame 2014-09-26 rašytiniame paaiškinime (b.l. 24) J. K. nurodė, kad 2014-09-09 buvo atitrūkęs šuo ir papjovė kaimynės tris vištas; nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, kadangi šuns negalėjo pasiimti dėl sodybos savininko kaltės, nes nebuvo įleisti į sodybą; nurodė, kad namas buvo parduotas iš varžytynių 2014-07-15. Teismo posėdyje J. K. paaiškino, jog savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad buvo atsirišęs šuo ir papjovė tris vištas, nes jai taip pasakė pareigūnas, ir ji savo paaiškinime pakartojo pareigūno žodžius. Ji taip pat paaiškino, kad kai jos sūnus po policijos pareigūno skambučio atvežė šunį, ant šuns, kurio kailis yra šviesiai pilkos spalvos, ji nepastebėjo jokių sudraskytų vištų pėdsakų, ant šuns nei plunksnų, nei kraujo nebuvo. Teismas su tokiu J. K. argumentu sutinka, kadangi, nei nukentėjusioji, nei byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad būtent J. K. šuo papjovė M. N. vištas. Byloje esančiame 2014-09-18 rašytiniame paaiškinime nukentėjusioji M. N. nurodė (b.l. 23), kad 2014-09-09 jos kaimynų šuo papjovė tris jos vištas, dėl to ji 2014-09-11 parašė pareiškimą policijai; sekančią dieną buvusių namo savininkų K. sūnus atvažiavo ir paėmė savo šunį (pažymėtina, kad teismo posėdyje M. N. parodė, kad po jos pareiškimo parašymo K. šuo dar kelias dienas lakstė prie jos (nukentėjusiosios) namų). Rašytiniame paaiškinime M. N. nurodė, jog ji K. sūnui paaiškino, kad jų šuo papjovė jos tris vištas ir padarė jai žalą, kurią reikėtų atlyginti; taip pat paaiškino, kad kaimynų namas anksčiau priklausė K., tačiau šių metų pavasarį jį įsigijo nauji savininkai; buvę savininkai K. paliko savo šunį, kurio neprižiūrėjo ir nepasiėmė; nauji savininkai į namą atvažiuodavo retai, dažniausiai savaitgalį. Teismo posėdyje nukentėjusioji M. N. parodė, kad ji pati nematė, kad būtent J. K. šuo sudraskė jos vištas, o išvadą, kad vištas sudraskė J. K. šuo, ji padarė remdamasi tuo, kad įvykio vietoje daugiau nėra kitų šunų ir nėra namų, žmonių. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad vištų likučių ji nerado; ant šuns jokių sudraskytų vištų pėdsakų nepastebėjo. Tai patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai, kuris parodė, kad ant šuns jokių papjautų vištų pėdsakų nesimatė, be to, parodė, kad įvykio vieta yra kaimo vietovėje, kur yra daugiau šunų, ne tik jų (K.). Liudytoja J. K. taip pat parodė, kad ant šuns nesimatė jokio kraujo, nebuvo vištų plunksnų; parodė, kad įvykio vietoje (tai yra - (duomenys neskelbtini)) bėgioja ir daugiau šunų, anksčiau svetimi šunys net atbėgdavo į jų dabar jau parduotą sodybą. Kad būtent J. K. šuo papjovė M. N. vištas nepatvirtino ir liudytojas R. L., parodydamas, kad, be skundo pateikusio asmens (M. N.), kitų duomenų, kad būtent K. šuo sudraskė M. N. vištas, nėra. Taigi, byloje nėra neginčytinų įrodymų nei patvirtinančių, nei paneigiančių aplinkybę, kad būtent J. K. šuo papjovė M. N. vištas.

Be to, byloje nėra nustatyta, kas policijos pareigūno fiksuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t.y. 2014-09-09, buvo atsakingas už sodyboje palikto J. K. šuns priežiūrą. Kaip paaiškino teismo posėdyje, o taip pat ir savo rašytiniame paaiškinime J. K., bei tai patvirtino R. K. ir J. K., 2014 m. liepos mėnesį pardavus K. priklausančia sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), jie buvo sutarę su naujos sodybos savininkės Z. G. atstovu I. G., kad laikinai paliks sodyboje šunį, nes ten buvo likę dar nemažai K. turto, statybinės medžiagos, kuriuos, o tuo pačiu – ir G. sodybą, šuo saugotų, o paims šunį ir likusias statybines medžiagas 2014-08-19, tačiau jiems nuvažiavus tą dieną į sodybą I. G. jų (K.) neįsileido į sodybą, liepė išvažiuoti, negrąžino nei šuns, nei paliktų statybinių medžiagų, dėl ko jie (K.) iškvietė policiją, bet policijos pareigūnai nieko negalėjo padaryti. K. taip pat paaiškino, jog tarp jų (K. ir G.) buvo susitarimas, jog tą laiką, kol šuo bus sodyboje, jį prižiūrės G., ir kaip parodė teismo posėdyje K., šuo G. buvo prižiūrėtas – jis buvo pririštas, tai K. matė nuvažiavę į savo buvusią sodybą aplankyti šuns, bet arba nebuvo įleidžiami naujų savininkų, arba sodyba buvo uždaryta, o patys jie nenorėjo be leidimo pro uždarytą užkardą brautis į privačią valdą, juo labiau, kad prasidėjo konfliktai su G. dėl K. sodyboje palikto turto; paaiškino, kad šuo G. buvo šeriamas, jam net buvo nupirktas naujas dubenėlis, aplinkui, kaip parodė R. K., voliojosi pirktinio maisto indai; jokių priekaištų iš G. dėl šuns K. nebuvo sulaukę, kaip ir pranešimų, kad jų (K.) šuo laksto palaidas, nors naujas sodybos šeimininkas turi K. kontaktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kas buvo atsakingas už J. K. šuns priežiūrą 2014-09-09, yra svarbi, bet tiriant bylą ši aplinkybė nebuvo tiriama, nei Z. G., nei I. G. nebuvo apklausti, todėl teigti, kad išnaudotos visos galimybės bylos aplinkybėms išaiškini, nėra pagrindo. Byloje nesant Z. G. ir I. G. duomenų, teismas neturi galimybės jų apklausti, be to, visapusiškai ištirti administracinio teisės pažeidimo bylą prieš priimant joje sprendimą yra Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiga. Todėl teismas konstatuoja, kad papildomo tyrimo metu, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, apklaustini Z. G. ir I. G..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012).

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir tai, jog įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. kaltę padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ji padarė minėtą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog J. K. padarė ATPK 110 str. 10 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

ATPK 248 str. numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 str. taip pat nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra surinkta užtektinai duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytos aplinkybės skunde buvo ištirtos objektyviai, visapusiškai ir pilnutinai administracinės teisės kontekste.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neištyrus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visų bylos aplinkybių, todėl skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 - 302 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 87N-19047113-14 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui iš naujo tirti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.