Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. (toliau – A. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 10 (dešimties) parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.38 val., parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesusimokėjęs už 2 vnt. brendžio „Torres“ 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 31,98 eurų, šiais savo veiksmais įvykdydė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato ATPK 50 str., smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, padaręs ATPK 50 str. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. R. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka), įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ir paskyrė A. R. griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, atitinkančią ATPK 50 str. sankcijoje numatytą šios nuobaudos vidurkį, t. y. 10 (dešimties) parų areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo A. R. atžvilgiu motyvams pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkiuosius svetimo turto grobimus. Pastebėtina ir tai, kad A. R. už jo vykdomus administracinius teisės pažeidimus ne kartą buvo skirta alternatyvi ATPK 50 str. sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau jam paskirtų baudų apeliantas nemoka, daro naujus pažeidimus, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai.

Priešingai nei teigiama A. R. apeliaciniame skunde, tai, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė skundžiasi bloga savo sveikata (sutuoktinė dar ir laukiasi), dėl ko jiems abiem reikalinga nuolatinė priežiūra, esminės įtakos jo administracinės nuobaudos individualizavimui taip pat neturi. Akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, kartu pažymint ir tai, kad šios aplinkybės nesutrukdė A. R. pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklė, tiek jo sutuoktinės ir būsimo vaikelio gerovė, atgrasys nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo.

Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinį skundą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus administracine bei baudžiamąja tvarka, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad A. R. paskirta administracinio arešto nuobauda bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, ATPK 50 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir administracinis areštas. Galimybės už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, įstatymas nenumato. ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. numato galimybę tik skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas apeliantui pagrįstai paskyrė areštą. ATPK 338¹ str. nustatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo ir nėra pagrindo manyti, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. R. pritaikius sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą.

Kadangi administracinė nuobauda A. R. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra - Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.