- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-188-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00317-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- P. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 357-7 taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. G. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams, taip pat konfiskuotas automobilis. 2013 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas: P. G. pripažintas kaltu tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 9 mėnesiai 16 dienų.Komisija 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 357-7 nutarė taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis P. G. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde jis nurodo, kad nesutinka su priimta nutartimi, joje nurodytais argumentais. Teigia, kad nesutinkama su argumentais, kurie liečia priekaištus dėl mokslo, kad nelanko jokių užsiėmimų ir nurodo, kad yra baigęs vidurinę mokyklą, o kas liečia specialybes – tai jų turi ne vieną, jei neturėtų – jo darbo stažas neviršytų 30 metų, o kad byloje mažai dokumentų apie turimas specialybes – tai ne jo kaltė. Kadangi jį uždarius į tardymo izoliatorių, o šeimai būnant užsienyje jo butas buvo išlaužtas ir viskas buvo pavogta, todėl būdamas uždarytas jis negali išsiimti dublikatų apie turimas specialybes. Be to, nurodo ir tai, kad dėl savo sveikatos būklės jis dažnai būna ligoninėje, todėl jei ir mokytųsi profesinėje mokykloje, tai jį greit pašalintų, kadangi jos negalėtų lankyti dėl vis prastėjančios sveikatos būklės. Nuteistasis skunde išdėstė, kad negali prisiimti pilnai kaltės, kadangi nusikaltimo nedarė ir neorganizavo. Tai, kad yra patiklus žmogus, begali būti traktuojama kaip neprisipažinimas ir noras save pateisinti bei išvengti atsakomybės. Teigia, jog supranta, kad žioplumas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau jo poelgis negali būti vertinamas kaip nenoras pripažinti paties nusikaltimo. Be to nurodo, kad nėra potencialus nusikaltėlis, kuris gyvena iš nusikalstamos veikos, todėl dabar teigti, jog darant nusikaltimą jau buvo neįgalus ir tai netrukdė nusikalsti – yra didelis absurdas. Tai traktuoja kaip pažeminimą bei priekaištą, jog būdamas invalidas padarė tokį sunkų nusikaltimą, kad net pablogėjus sveikatai negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kad galėtų gydytis ir būti su šeima. Nurodo, kad teisingumas, priimti įstatymai yra tik popieriuje, kurie ne dėl visų taikomi. Tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas jame įžvelgs ne tik nusikaltėlį, bet ir žmogų, kuris gali gyventi visuomenėje, kuriuo galima pasitikėti.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo P. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą P. G. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo P. G. lygtinio paleidimo klausimas nagrinėtas tris kartus. Pirmojo vertinimo metu (2015 m. birželio 12 d.) nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 37 balais, antruoju vertinimu (2016 m. birželio 1 d.) rizika įvertinta 35 balais, t.y. nustatyta tokia pati, kaip ir šio vertinimo metu. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš 35 balų – 20 balų yra statiniai, o likę 15 – dinaminiai, kuriuos P. G. savo teigiamu elgesiu gali įtakoti ir sumažinti. Vis tai rodo, jog nuo paskutiniojo vertinimo nuteistasis nepadarė jokios pažangos, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra nepagrįstai laikomas nusikaltėliu, kad nusikalstamos veikos jis nedarė ir tapo aplinkybių auka bei prašė juo pasitikėti, tačiau pažymėtina, kad 2017 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teisme į nuteistojo P. G. bylą gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus raštas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. vasario 27 d. neplaninės kratos metu P. G. priskirtoje asmeninių daiktų spintelėje rasta ir paimta kaip įtariama psichotropinė medžiaga, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant pagrindui manyti, kad nuteistasis pataisos namuose galimai padarė nusikalstamą veiką, panaikina bet kokią galimybę šiuo metu konstatuoti nuteistojo pažangą, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis gyvenimo tikslų siekia tik teisėtomis priemonėmis bei tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju aplinkybės apie galimai P. G. padarytą nusikalstamą veiką pataisos namuose, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo P. G. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.