Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam D. R. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. lapkričio 26 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. įtariamas mažamečių asmenų tvirkinimu ir vaikų išnaudojimu pornografijai, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2012 m. liepos mėn., naudodamiesi socialiniame tinklalapyje www.one.lt ir internetinių pokalbių programoje „Skype“ sukurtomis fiktyviomis mergaičių paskyromis, pasivadinę pseudonimais Nadia, Kristina ir Lina, siekdami suklaidinti mažamečius asmenis dėl jų amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, elektroninėje erdvėje susirašinėdami bendravo su G. P., gim. 2002 m., I. R., gim. 1999 m., A. K., gim. 2000 m., ir M. K., gim. 2001 m., žinodami, kad jos yra mažametės, pasinaudodami mergaičių bejėgiška būkle dėl mažametystės, piktnaudžiaudami jų įgytu pasitikėjimu bei naudodami psichinę įtaigą, o vėliau ir baugindami paviešinti internete, siūlė, įkalbinėjo, prašė bei reikalavo G. P., I. R., M. K. ir A. K. pozuoti per internetinę kamerą, fotografuotis nuogoms, atvirai demonstruojant lytinius organus, bei šias nuotraukas persiųsti internetinių pokalbių programos „Skype“ pagalba V. P. ir D. R. jų sukurtoms neegzistuojančioms mergaitėms Linai ir Kristinai, tokiu būdu pažeisdami mažamečių seksualinį neliečiamumą ir sukeldami jų ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, atliko mažamečių G. P., I. R., M. K. bei A. K. tvirkinamuosius veiksmus ir išnaudojo vaikus pornografinei produkcijai gaminti.

Šiais veiksmais D. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje ir 162 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. R. įtariamas lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent: jis, būdamas pilnametis ir žinodamas, kad S. Š. yra penkiolikmetė, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. vasario 22 d. butuose Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lietė, glamonėjo, bučiavo šešiolikos metų nesukakusios nepilnametės S. Š. kūną krūtinės, šlaunų bei lytinių organų srityse ir lytiškai su ja santykiavo, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnametės S. Š. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Šiais veiksmais D. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. R. įtariamas vaiko išnaudojimu pornografijai, o būtent: jis, būdamas pilnametis ir žinodamas, kad S. Š. yra vaikas, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. vasario 22 d. butuose Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , po atliktų lytinių aktų bei kitaip tenkintos lytinės aistros – S. Š. kūno lytėjimo, bučiavimo ir glamonėjimo krūtinės, šlaunų bei lytinių organų srityse, fotografavo ir filmavo nepilnametę S. Š. nuogą įvairiomis pozomis, aiškiai matomais lytiniais organais bei tokiu būdu išnaudojo ją pornografinei produkcijai gaminti.

Šiais veiksmais D. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 162 straipsnio 1 dalyje.

2014 m. vasario 26 d. D. R. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu.

Bylos sudėtingumą ir procesinių veiksmų atlikimą šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje apsprendžia ne D. R. inkriminuojamų veikų, bet kitų veikų, kurias padarę įtariami kiti asmenys, t. y. V. P, B. N. ir kt., tyrimas. Apie jam inkriminuojamas veikas jis davė parodymus, kaltės neneigė, o tai leidžia manyti, jog jo galimai padarytos veikos visiškai ištirtos, visi būtini įtariamojo kaltę pagrindžiantys įrodymai ikiteisminio tyrimo metu surinkti. Visa tai rodo, kad bylos sudėtingumas nėra susijęs su D. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tyrimu.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamos nutarties išvadas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą iš esmės grindė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu, o tai prieštarauja kardomųjų priemonių skyrimą reglamentuojančioms Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Turi būti ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Skundžiamoje nutartyje formaliai nurodyta, kad D. R. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, neturi vaikų, t. y. neturi teigiamų socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje, be to, turi ryšių užsienyje (dirbo Airijoje).

Byloje nėra jokių duomenų apie D. R. turimus ryšius užsienyje ir remiamasi vien formaliu faktu apie jo ankstesnį darbą Airijoje. Teismo nutarties motyvai, jog D. R. nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, neturi vaikų, taip pat kritikuotini. Jis suimtas daugiau nei devynis mėnesius, todėl nėra jokios galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje. Aplinkybė, kad jis nedirbo, nereiškia, jog neturėjo pragyvenimo šaltinio. Lietuvoje nedarbo lygis sudaro 11 procentų, o tai rodo, kad kas dešimtas šalies gyventojas yra nedirbantis. Teisme jis paaiškino, kad iki sulaikymo su partneriu steigė įmonę, kurioje ketino dirbti. Be to, jis turi įsipareigojimų kredito įstaigai – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmęs vartojamąją paskolą, kurią privalo grąžinti iki 2015 m. vasario 11 d. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog įtariamasis neturi teigiamų ekonominių ryšių Lietuvoje.

Tai, kad jis nesukūrė savo šeimos, neturi vaikų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jo silpni socialiniai ryšiai. Kiekvienas asmuo laisvai sprendžia dėl savo šeiminės padėties, santuokos ir vaikų. Iki suėmimo jis gyveno su tėvais bei broliu, kurie yra jo šeima.

Pratęsiant suėmimą nepakanka konstatuoti, kad už apysunkių nusikaltimų padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. be laisvės atėmimo bausmės jam gali būti paskirtas laisvės apribojimas, areštas, bauda. Teismas paprastai netaiko griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo asmeniui, įtariamam padarius apysunkį nusikaltimą, taip pat netaiko bausmės – laisvės atėmimo asmeniui, teisiamam už tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 55 straipsnis).

Esant situacijai, kai prokuroras ir teismas pagrįstai mano, kad įtariamasis turi būti suimtas ilgam laikui, galima daryti išvadą, jog jam bus skiriama vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Dėl šios priežasties manytina, kad pažeidžiama įtariamojo teisė į nekaltumo prezumpciją bei jo teisė į teisingą, objektyvų ir nešališką ikiteisminį tyrimą bei teismą.

Toks ilgas kardomasis kalinimas ne tik pažeidžia asmens teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę. Pagal bausmės skyrimo normas suėmimo laikotarpis įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba įskaitomas, keičiant kardomąjį kalinimą į kitokią bausmę (pvz. baudą). Šioje byloje sukuriama tokia situacija, jog įtariamasis jau atlieka jam priklausančią bausmę, dar prieš pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas.

D. R. visiškai pripažino savo kaltę, neturi galiojančio teistumo, t. y. laikomas neteistu, dėl jo neatliekami jokie kiti ikiteisminiai tyrimai. Būdamas suimtas jis suvokia, kad yra atlikęs dalį ar visą galimai jam ateityje skirtiną laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nesant jokių duomenų apie galimą įtariamojo pasislėpimą, nėra pagrindo manyti, jog siekdamas išvengti gresiančios bausmės (nebūtinai realaus laisvės atėmimo) jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Veikos, kurias padaręs jis įtariamas, atliekančių bausmę ar suimtų atliekant ikiteisminį tyrimą asmenų laikomos veikomis, už kurias tokie asmenys žeminami, jiems sudaromos itin sunkios buvimo tardymo izoliatoriuje sąlygos, iš jų tyčiojamasi ir pan. Dėl to šios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas ir jos termino pratęsimas pažeidžia įtariamojo teises bei laisves, sukelia be teismo sprendimo moralines ir fizines pasekmes, t. y. prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimams.

Per paskutinius tris suėmimo taikymo mėnesius dalyvaujant D. R. praktiškai nebuvo atlie­kami jokie procesiniai veiksmai.

Teismo posėdyje įtariamojo D. R. gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. R. skundas atmetamas.

Skiriant D. R. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje medžiagoje yra sąlygos D. R. pratęsti suėmimą, nes jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ją siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad joje esantys duomenys – įtariamųjų A. G., V. P. bei paties D. R. parodymai, mažamečių liudytojų parodymai, tarnybinių pranešimų, atpažinimo, kratų ir apžiūrų protokolų, vaizdinės medžiagos specialistų išvadų, bankinių transakcijų duomenys, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia manyti, kad D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokia nuostata suformuota ir Konvencijoje.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu D. R. buvo įtariamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių (trys nusikalstamos veikos) bei nesunkių (viena nusikalstama veika) nusikaltimų kategorijų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad visos veikos, kurias padaręs įtariamas D. R., yra apysunkiai nusikaltimai, nes už lytinės aistros tenkinimą (BK 151¹ straipsnio 1 dalis) bausmė sugriežtinta jau po to, kai D. R. galimai padarė tą veiką, taigi ta veika aptariamu laikotarpiu buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu. Kita vertus, už BK 153 straipsnyje ir BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas nustato pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes (tarp alternatyvių bausmių ir laisvės atėmimą iki penkerių metų). Įtarimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu. Įtariamojo teiginiai dėl bausmės paskyrimą reglamentuojančių nuostatų (BK 55 straipsnio) taikymo nepaneigia šios teismo išvados.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su įtariamojo skundo argumentu, jog nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Priešingai, nei nurodoma įtariamojo skunde, tokių aplinkybių byloje yra, jos skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos.

Apygardos teismas, nustatydamas esant paminėtą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. R. iki sulaikymo niekur nedirbo (paskutiniai duomenys apie jo įdarbinimą yra 2009 metais), darbo biržoje neregistruotas, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Vien formalūs teiginiai apie įmonės steigimą ir argumentavimas, jog Lietuvoje yra didelė bedarbystė, nerodo nuoširdaus siekio turėti legalių pajamų. Skundo motyvas, kad D. R. neturi jokios galimybės įsidarbinti ar registruotis darbo biržoje, nes yra suimtas daugiau nei devynis mėnesius, kritikuotinas, kadangi teismas nutartyje neabejotinai vertino įtariamojo elgesį iki suėmimo.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamasis yra nevedęs, neturi vaikų, kurį laiką gyveno bei dirbo užsienyje (Airijoje), t. y. neturi itin glaudžių socialinių ryšių. Be to, D. R. jau teistas už analogiškus nusikaltimus (mažamečio asmens tvirkinimą). Nors teistumas išnykęs, tačiau pareikštas naujas įtarimas, susijęs su mažamečių tvirkinimu, vaikų išnaudojimu pornografijai, lytinės aistros tenkinimu su nepilnamete, įvertinus ir kitas išdėstytas aplinkybes, leidžia spręsti apie įtariamojo didesnį pavojingumą visuomenei.

Atsižvelgus į D. R. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jog nusikaltimai, kuriuos padaręs jis įtariamas, galimai padaryti veikiant grupe, jie susiję su vaikų išnaudojimu pornografijai, įvertinus pornografinių nuotraukų platinimo tinklą (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal INTERPOLO pateiktą medžiagą dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje aptiktų vienos iš mažametės nukentėjusiosios nuotraukų), tai leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis galimai turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su įtariamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti siekiant išvengti gresiančios atsakomybės D. R. galint bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su tėvais ir broliu, turi prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigai, nenusveria kitų nustatytų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio D. R. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų būtini ir specialūs suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis.

Teismų praktikoje sąvoka „ypatingai sudėtinga“ yra vertinamoji.

Nagrinėjamoje medžiagoje yra įstatymo numatytos sąlygos pratęsti įtariamajam D. R. suėmimo terminą dar trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, jog tiriamos nusikalstamų veikų, susijusių su mažamečio asmens tvirkinimu, lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, vaikų išnaudojimu pornografijai, padarymo aplinkybės, dauguma veikų įtariama padarytos internetinėje erdvėje, dalis nukentėjusiųjų nuotraukų rasta užsienio valstybės pareigūnų, tai akivaizdžiai rodo veikų tarptautinį aspektą. Veikos galimai padarytos veikiant grupe, įtarimai pareikšti ne mažiau kaip trims asmenims, bendradarbiaujama su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, paskirti bei atlikti medicininiai, biologiniai ir cheminiai tyrimai, asmens sveikatos būklės tyrimai, nepilnamečių psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės, atliekama daug kitų procesinių veiksmų, šis ikiteisminis tyrimas pripažįstamas ypatingai sudėtingu.

Vilniaus apygardos teismas D. R. suėmimo terminą pratęsė ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui taip pat padaręs išvadą, kad byla yra didelės apimties. Tokią išvadą teismas iš esmės motyvavo tais pačiais jau nurodytais argumentais, kuriais motyvuotas ir bylos sudėtingumas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismo nurodytos aplinkybės nedaro bylos didelės apimties. Skundžiamos nutarties priėmimo metu D. R. buvo inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos, nusikaltimai nėra tęstinio ar trunkamojo pobūdžio, bylą sudaro nedaug tomų, įtarimai pareikšti tik keliems asmenims.

Atkreipiamas įtariamojo dėmesys, jog BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, kad būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan.

Nagrinėjamu atveju per laikotarpį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų: apžiūrėti kratų metu (taip pat ir D. R. namuose) paimti reikšmingi nusikalstamų veikų tyrimui daiktai – SIM kortelės, telefonai, materialios laikmenos bei kompiuteriai; juose esanti informacija atkoduojama, dešifruojama (jau atliktos dvi duomenų apžiūros); surašyti prašymai ir perduotos vykdyti teismo nutartys dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo; priimti bei perduoti vykdyti nutarimai dėl leidimo susipažinti su informacija, siekiant nustatyti D. R. bendrininkus ir kitus potencialius įtariamuosius, nukentėjusias mergaites (po D. R. suėmimo pratęsimo atlikus duomenų apžiūrą nustatytos keturios mergaitės iš Mažeikių, Šiaulių, Panevėžio, Kauno); gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos išvadas dėl būtinumo atlikti B. N. ir V. P. stacionarias psichiatrijos ekspertizes, paskirtos aptariamos ekspertizės, priimtos nutartys paguldyti įtariamuosius į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių; papildomai apklaustas V. Š., pats D. R., kuris supažindintas su S. Š. teismo psichiatrijos ir psichologijos ambulatorinės ekspertizės išvada.

Byloje atlikus S. Š. teismo psichiatrijos ir psichologijos ambulatorinę ekspertizę, dėl įtariamojo D. R. veiksmų prieš šią nukentėjusiąją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir 2014 m. lapkričio 28 d. D. R. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą. Tai padaryta jau priėmus skundžiamą nutartį, tačiau aplinkybė apie įtarimo išplėtimą yra reikšminga, nors tiesiogiai ir nesietina su nagrinėjama nutartimi. Kita vertus, net jeigu nebūtų tokios aplinkybės, šioje nutartyje išdėstyti motyvai neleidžia abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.

Kol kas nėra galimybės užbaigti ikiteisminio tyrimo, nes negautos paskirto biologinio tyrimo išvados; iki galo neapžiūrėti visi kratų metu paimti reikšmingi nusikalstamų veikų tyrimui daiktai – SIM kortelės, telefonai, materialios laikmenos bei kompiuteriai, kadangi tai reikalauja daug techninių ir laiko resursų, nes juose esanti informacija yra užšifruota, apsaugota slaptažodžiais; negauti atsakymai į tris teisinės pagalbos prašymus gauti informaciją iš socialinio tinklalapio „Facebook“, siekiant nustatyti galimai nuo aptariamų padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis bei kitus galimus įtariamuosius; reikia gauti specialistų išvadas iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir atlikti procesinius veiksmus su keturiomis naujai nustatytomis mergaitėmis dėl galimai atliktų prieš jas tvirkinamųjų veiksmų bei išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti; išplėtus įtarimą D. R., būtini papildomi su tuo susiję procesiniai veiksmai.

Ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir gana intensyviai, todėl D. R. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Šis terminas neviršija BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytos maksimalios aštuoniolikos mėnesių suėmimo trukmės ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo D. R. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų išnaudojimu pornografijai, mažamečių tvirkinimu, lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, o pateikus naują įtarimą – ir susijusias su žymiai pavojingesnėmis veikomis.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą įtariamasis skunde nurodė ir tai, kad jis, aplinkinių žmonių bei artimųjų vertinamas kaip ypatingai jautraus charakterio ir sunkiai išgyvenantis sunkesnius gyvenimo pokyčius, tokį ilgą suėmimo laiką laikomas sąlygomis, kurios esmingai pažeidžia jo teises bei laisves, sukelia be teismo sprendimo moralines ir fizines pasekmes. Konvencijos 3 straipsnio prasme tai atitinka nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino įtariamajam pratęsimo, nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, negalima neatkreipti dėmesio į tyrimo institucijos veiksmus, raštu kreipiantis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją, siekiant įtariamąjį apsaugoti nuo kitų suimtųjų patyčių ir panašių veiksmų, kad jis nebūtų žeminamas dėl įtarimų pobūdžio.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, nei Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT suformuotos praktikos.

Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo D. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.