- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-86-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00294-010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- V.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-366/2011
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00294-010-9
2011 m. kovo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl 2010 m. lapkričio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:
LR BK 138 str. 1 d. (2009 m. vasario 14 d. nusikaltimas) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
LR BK 138 str. 1 d. (2009 m. balandžio 19 d. nusikaltimas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
LR BK 145 str. 2 d. – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 14 d., apie 23 val. bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip septynis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. T. į veido sritį, padarydamas V. T. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, skruostuose, kaktoje ir smakre, muštinę žaizdą viršutinėje lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą.
Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 19 d., apie 21 val. bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. T. į veido sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus spyrė V. T. į kojas, padarydamas V. T. apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, nosyje, viršutinėje lūpoje, kairio klubo sąnario srityje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą.
Be to, V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. gegužės 23 d., Panevėžyje terorizavo V. T. grasindamas nužudyti, fiziškai susidoroti, sugadinti turtą ir sistemingai baugino V. T. naudodamas psichinę prievartą, o būtent:
2009 m. gruodžio 24 d., apie 21 val. autobusų stotelėje, esančioje netoli UAB (duomenys neskelbtini), prekybos centro, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), grasino išdaužyti V. T. namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), langus bei ją nužudyti;
2010 m. sausio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku išdaužė V. T. namo, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), langų stiklus;
2010 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nukentėjusiajai V. T. einant į darbą ir iš darbo, keletą kartų pasakė V. T., kad ją nužudys;
2010 m. kovo 8 d., apie 13 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, panaudodamas psichinę prievartą, du kartus sudavė kumščiu V. T. į galvą ir į veidą;
2010 m. kovo 9 d., apie 11 val., prie namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), paliko parašytą V. T. grasinantį laišką apie fizinį sudorojimą;
2010 m. kovo 14 d., apie 12 val. prie UAB (duomenys neskelbtini), prekybos centro, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), pasakė V. T., kad ją papjaus, nušaus, o po to ją sekdamas nuo prekybos centro, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo demonstruodamas atsuktuvą, grasino sužaloti V. T.;
2010 metų kovo 15 d., apie 05.30 val. atėjęs prie V. T. buto, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), į durų spyną prikaišiojo degtukų;
2010 m. kovo 18 d., apie 00.30 val. V. T. miegant bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), metė cemento nuolaužą ir išdaužė buto langą;
2010 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą atėjęs prie V. T. buto, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), į durų spyną prikaišiojo degtukų;
2010 m. kovo 21 d., apie 02 val. V. T. miegant bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), apdegino kilimėlį, buvusį prie buto durų, ant buto durų užrašė grasinančio pobūdžio tekstą;
2010 m. kovo 24 d., apie 22 val. V. T. miegant bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), apdegino linoleumą ir kilimėlį, buvusį prie buto durų;
2010 m. kovo 28 d., apie 04 val., V. T. miegant bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), metė cemento nuolaužą ir išdaužė buto langą;
2010 m. kovo 29d., apie 05.30 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos pasakė V. T., kad ją sumuš;
2010 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą atėjęs prie V. T. buto, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), į durų spyną prikaišiojo degtukų;
2010 m. balandžio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą ant buto, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), durų akutės bei grindų pripylė klijų;
2010 m. balandžio 1 d., apie 14.20 val. prie Panevėžio vyskupijos Šeimos centro, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ant V. T. striukės ir galvos užpylė klijų;
2010 m. balandžio 3 d., laikotarpyje nuo 4.35 val. iki 17.52 val. septynis kartus į V. T. telefono numerį siuntė trumpąsias žinutes, grasindamas sumušti, nužudyti V. T.;
2010 m. gegužės 13 d., apie 16 val. bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), sugriebęs V. T. už žastų, ją purtė ir grasino sumušti;
2010 m. gegužės 14 d., apie 5.15 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo kerštaudamas vieną kartą kumščiu sudavė V. T. į kairės pusės žandikaulį:
2010 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val. būdamas prie V. T. buto, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), durų, pasakė, kad papjaus V. T., pagrasino viską išdaužyti, padegti.
V. B. skundžia 2010 m. lapkričio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir teigia, kad nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. nepadarė.
Nurodo, kad nukentėjusioji meluoja, apklaustų liudytojų parodymai taip pat yra melagingi, be to, liudytojai paliudijo, ką sužinojo iš nukentėjusiosios, ką ir nurodė teisme, patys nieko nematė. Mano, kad liudytojai su nukentėjusiąja yra susitarę, nes yra kaimynai.
Teigia, kad nukentėjusioji dėl jos buto durų kilimėlio padegimo meluoja, ji kilimėlio neturėjo, taip pat nurodo, kad ji gyvena bendrabutyje, kur lankosi įvairūs žmonės, laiptinės durys nerakinamos, o nukentėjusiosios buto durys prie išėjimo iš namo, todėl durų kilimėlis galėjo užsidegti kam nors numetus nuorūką.
Dėl jai parašyto grasinančio laiško apeliantas nurodo, kad byloje yra ne visas laiškas, o tik iškirptos kelios eilutės iš jo, kas, jo manymu, rodo nukentėjusiosios tikslą jo atžvilgiu. Nurodo, kad byloje yra pateiktos tik jo telefoninių žinučių išklotinės, tačiau, V. T. jam siųstų telefoninių žinučių nėra, nors ir ji jam rašė grasinančio pobūdžio žinutes, jis apie tai tyrėjai pasakė. V. T. savo žinutėmis jį išprovokavo. Nurodo, kad nukentėjusioji buvo jam neištikima, tačiau byloje tokių faktų nėra, nors dėl to prasidėjo visi jų konfliktai.
Nurodo, kad dėl V. T. sumušimo prisipažįsta. Tačiau jos sistemingai nepersekiojo, nužudyti nenorėjo. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis padėjo nukentėjusiajai mokėti jos sūnui alimentus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nuosprendį pripažindamas V. B. kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d., jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta bylos įrodymais, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino teisingai.
Apeliantas skunde neginčija naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu nurodydamas, kad prisipažįsta, jog ją sumušė, tačiau apeliantas teigia, kad jos nužudyti nenorėjo ir jos nepersekiojo.
Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę.
Šioje byloje iš dalies paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiosios V. T. parodymais, liudytojų G. S., J. P., J. T. parodymais, daiktiniais įrodymais, kita bylos medžiaga yra įrodyta, kad V. B. laikotarpiu nuo 2009-12-24 iki 2010-05-23 nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus įvairius, tiek smurtinius, tiek kitokius veiksmus, kuriuos teismas pripažino nukentėjusiosios terorizavimu sistemingai ją bauginant (BK 145 str. 2 d.). Kolegija su šia teismo išvada sutinka.
Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pats V. B. parodė, kad tarp jo ir V. T. kilo pykčiai, prasidėjo konfliktai, nes jis jai pavydėjo, jis yra ne kartą išdaužęs buto, kuriame nukentėjusioji gyvena, langus, kartą užkišo jos buto durų rakto spyną degtukais, klijais apipylė nukentėjusiąją, tačiau ne tyčia, o jiems susistumdžius, taip pat nurodė, kad prie V. T. buto durų nėra nieko padegęs, o buvo susprogdinęs petardą, V. T. lydėdavo dažnai namo, todėl, kad ji jo prašydavo, jos laukdavo ir prie jos darbo, buvo V. T. sutikęs ir autobusų stotelėje, pripažino, kad 2010-01-03 išdaužė buto, kuriame gyvena V. T., langą su plytele, trumpąsias žinutes V. T. taip pat siuntė, tačiau tai darė norėdamas sukelti jai pavydą, taip pat yra jai sudavęs į veidą delnu, 2010-05-13 bendravo su nukentėjusiąja, gal tą dieną netyčia ir buvo suėmęs ją už rankos (t.2., b.l. 28-36).
Aptarti V. B. parodymai didžiąja dalimi patvirtina nukentėjusiosios V. T. parodymus apie V. B. jos atžvilgiu atliktus veiksmus. V. T. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji detaliai ir plačiai atpasakojo įvykių aplinkybes. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymais netikėti neturi pagrindo, taip pat teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų G. S. ir J. P. parodymais vien dėl to, kad kaip nurodo apeliantas, jie yra V. T. kaimynai ir dėl to galimai susitarę su nukentėjusiąją jį apkalba. Be to, apeliantas šio savo teiginio nepagrindė, jis yra deklaratyvus.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų G. S., J. P. parodymai. J. P. parodė, kad nukentėjusioji V. B. bijojo, jį išvarydavo, tačiau jis spardydavo duris, taip pat nukentėjusioji prašydavo jos, kad ši pažiūrėtų, ar V. B. nestovi prie durų, pats kaltinamasis liudytojai yra prisipažinęs, kad padegė V. T. buto duris, tą dieną, kai buvo atėjęs pas V. T. su gėlėmis ir šampanu, girdėjo jį prie durų stovint ir sakant V. B., kad ji į darbą neateis, buvo ir ją, liudytoją, suėmęs už gerklės, tą dieną buvo iškviesta V. B. policija (t.2., b.l. 72-81). Liudytojas G. S. taip pat parodė, kad jam V. T. sakė, jog jos buvęs sugyventinis išdaužė langus, vėliau ir pats matė išdaužtus langus, tai buvo du kartus, taip pat buvo uždegtas ir durų kilimėlis bei kažkas užrašyta ant durų, užrašą matė, o kad dega, jam pranešė V. T. pabelsdama į sieną. Ryte matė apdegusias duris, V. T. yra jo prašiusi ją palydėti į darbą, nes ji bijojo V. B. (t.2., b.l. 72-81). Liudytojas J. T. parodė, kad V. T. jam sakė, kad ją terorizuoja buvęs jos sugyventinis, ji ateidavo į darbą apsiverkusi, buvo jei davęs savo mobilaus telefono numerį, kad ji paskambintų, jeigu kas būtų blogai, jam V. T. yra pasakojusi, kad persikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes norėjo pabėgti nuo draugo, matydavo prie darbo jos laukiantį vyrą, taip pat yra matęs V. T. išdaužtus buto langus, kaip einant atgal namo po darbo su V. B. stumdėsi (t.2., b.l. 72-81).
Įvertinant minėtus liudytojų bei paties nuteistojo parodymus kartu su V. B. siųstų SMS pranešimų bei laiško V. T. turinį („Tylėk dulke nes ateisiu ir galva peršausiu.“, „Aš tau niekada neatleisiu sunaikinsiu tave sutrypsiu“, „Dabar V. aš tave sunaikinsiu.“, „Kaip klijai šukuosenos nesugadino? Čia dar tik pradžia pamatysi kas bus vėliau.“ Prisiekiu tikrai tave pagausiu ir nušausiu“...(t.1.,b.l.59-72; 40-41)) teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog nukentėjusioji V. T. dėl tokių daugkartinių grasinimų bei jos ir jos turto atžvilgiu atliktų V. B. veiksmų, bei po to, kai V. T. buvo V. B. 2009-02-14 ir 2009-04-19 sumušta, ko apeliantas neginčija, buvo nuolatinėje baimės, streso būsenoje bei sąmoningai verčiama nerimauti, ką patvirtino ir liudytojų G. S., J. P., J. T. parodymai. Pats V. B. neabejotinai suvokė, kad panaudodamas smurtinius ir kitokius veiksmus - daužydamas langus, apipildamas nukentėjusiąją klijais, apdegindamas buto durų kilimėlį, siekė, kad nukentėjusioji jo bijotų bei būtų streso būsenoje, kadangi be paminėtų veiksmų V. B. grasino V. T. sakydamas, kad ją papjaus, nušaus, nužudys, sumuš, t.y. sistemingai ją baugino panaudodamas psichinę prievartą ir to norėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes jis sistemingai (daugiau kaip tris kartus) baugino nukentėjusiąją ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. baugino nukentėjusiąją ne tik išsakydamas jai grasinimus (papjauti, nužudyti, nušauti, sumušti), bet ir sutikęs nukentėjusiąją mieste ne kartą buvo jai sudavęs smūgius. Šie agresyvūs tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvų poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusiosios suvokimą, pagrįstai pripažinti bauginimu naudojant psichinę prievartą.
V. B. skunde nurodo, kad nukentėjusioji buvo jam neištikima, todėl prasidėjo visi konfliktai, tačiau tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad V. T. V. B. vengė ir jo bijojo. Tuo tarpu V. B. nurodomas jo veiksmų motyvas - pavydas, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui, nes jis nėra įstatyme numatytas kaip šio nusikaltimo sudėties požymis.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.