Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį, – 8 MGL (301,28 Eur) bauda; bauda sumokėta 2015 m. rugpjūčio 21 d.;

2) 2017 m. sausio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, taikant 64¹ straipsnį, – 20 MGL (753,20 Eur) bauda; baudos dalis nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2019 m. gruodžio 16 d. apie 22.20 val., namuose pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tempė už plaukų buvusią sugyventinę D. M., po ko pastarajai rankomis spaudė kaklą, taip ją smaugdamas, ir delnu laikė užspaudęs D. M. burną, suėmęs už kaklo nutempė į kambarį ir parvertė ant lovos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

R. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. M. sugyventiniai buvo apie du metus, dabar apie mėnesį laiko kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. Su D. M. turi bendrą dukrą K. K.. 2019 m. gruodžio 16 d., apie 19.00 val. jis nuvažiavo pas D. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti rūbų ir turėjo nupirkti briketų. Buvo išgėręs ir pas buvusią sugyventinę namuose dar išgėrė degtinės su jos tėvu A. M., D. išgėrė tik dvi taureles. Su D. kilo konfliktas dėl išlaidų ir buvusio jos vyro, kuris jai rašo žinutes. Jis labai supyko ir, D. laikant jų dukrą ant rankų, jis tempė jai už plaukų, buvo paėmęs už gerklės ir suspaudęs. Paėmęs už kaklo ją nutempė į kambarį ir „nušveitė“ ant lovos. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė D. fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Buvo atėmęs jos mobilųjį telefoną, nes norėjo perskaityti žinutes, bet nepavyko. Po konflikto, išgirdęs triukšmą atėjo kaimynas, jis jo nepažįsta. Jis neprisimena, ar kaimynas kažko jo klausė. Po visko jis paskambino policijos pareigūnams, pasakė, kad nuskriaudė mylimą žmogų ir palaukė, kol atvažiuos pareigūnai. Kuomet jis smurtavo prieš D., ji iš pradžių neturėjo vaiko rankose, tik po to pasiėmė dukrą. Jis prieš dukrą nesmurtavo, vaikas verkė iš išgąsčio. Viso konflikto metu D. tėvas buvo kitame kambaryje. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl šio savo poelgio labai gailisi (b. l. 86-87; 96).

D. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad R. K. yra jos vaiko K. K. tėvas, su juo buvo sugyventiniai apie pusantrų metų. Apie mėnesį kartu nebegyvena. 2019 m. gruodžio 16 d. ji, jos dukra, jos tėvas A. M. buvo namuose. Apie 21 val. atėjo neblaivus R. K. pasiimti savo drabužių. Su jos tėvu jis dar išgėrė degtinės ir pradėjo žodžiais prie jos kabinėtis. Ji taip pat buvo išgėrusi dvi taureles degtinės. Apie 22.00 val. R. ant jos supyko, nes jos buvęs vyras atsiuntė sūnaus nuotraukas. Pirmasis jos sūnus auga su savo tėvu, dėl sūnaus gyvenamosios vietos vyksta teismas. Supykęs R. jai pradėjo tampyti už plaukų, ji visą laiką laikė savo dukrą ant rankų. Ji jam rėkė, kad paleistų, vaikas pradėjo verkti, tačiau R. nenusiramino. Jam paleidus plaukus, ji ėjo prie laukinių durų, kad išbėgtų iš kambario, tačiau tai pamatęs R., pribėgo prie jos ir rankomis paėmęs už kaklo pradėjo smaugti, stipriai spaudė lūpas, kad nešauktų. Tada paėmęs už kaklo tempė atgal į kambarį. Kambaryje rankomis ją nustūmė ant lovos ir ji pakrito. Visą laiką rankose laikė dukrą. R. tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau dukros nelietė, ji tik buvo išsigandusi ir verkė. Kadangi ji visą laiką šaukė ir prašė, kad jis atiduotų jos telefoną, jų bute esantį triukšmą išgirdo kaimynas S. ir atėjo į jų butą. Į butą kaimyną įleido pats R.. Atėjęs kaimynas pradėjo klausinėti, kas čia vyksta, R. pasakė, kad nieko nebuvo, jai neleido kalbėti. Kaip suprato, pareigūnus iškvietė S. sugyventinė. Prieš tai, kai R. pradėjo prieš ją smurtauti, jis pasakė, kad padėtų vaiką į lovytę ir pamatys, kas jai bus. Ji suprato, kad naudos jos atžvilgiu smurtą, ir pradėjo savo telefone rinkti policijos telefono numerį, tačiau jis išgirdęs skambučio šaukimą, telefoną paėmė ir jai nebedavė. Visas konfliktas vyko koridoriuje ir jos kambaryje, jos tėvas nematė, nes buvo kitame kambaryje. Jis nieko negalėjo padaryti, nes yra neįgalus, jam iš dalies paralyžiuota dešinė pusė. Atvykę pareigūnai, iškvietė jos dukrai medikus, buvo pristatytos į Vaiko ir moters kliniką, tačiau vaikui nieko nenustatė, nes smurtas prieš ją nebuvo naudotas. Ant kaktos buvęs įdrėskimas dukrai galėjo būti, kai ji pati su nagučiais įsibrėžė. Ji pati dėl savo patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama D. M. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir jame esančio buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 19, 21-23);

2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas A. M. paaiškinimas, kad neblaivus R. K. abiem rankomis paėmęs už kaklo smaugė, išstūmė į daugiabučio namo laiptinę savo sugyventinę D. M., kuri tuo metu ant rankų laikė jų kūdikį K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. 22.36 val. kaltinamajam R. K. nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, 2019 m. gruodžio 16 d. 22.44 val. nukentėjusiajai D. M. nustatytas 0,22 promilių neblaivumas (b. l. 30-32);

2019 m. gruodžio 17 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios D. M. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios kūną, dešinėje kaklo pusėje matomas įdrėskimas bei paraudimas, dešinės pusės nugaros viršuje nubrozdinimas bei paraudimas ir dešinės rankos rodomojo piršto nubrozdinimas (b. l. 33, 35-36).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. 2019 m. gruodžio 16 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tempė už plaukų buvusią sugyventinę D. M., po ko pastarajai rankomis spaudė kaklą, taip ją smaugdamas, ir delnu laikė užspaudęs D. M. burną, suėmęs už kaklo nutempė į kambarį ir pervertė ant lovos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. sausio 20 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 110, 112-114).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 65-66), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-71), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 22.36 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d. 14.14 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad R. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos ir sumažintos bausmės pridedama 2017 m. sausio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) baudos neatlikta dalis – 596,32 Eur bauda. VMI įmokų paieškos duomenimis nustatyta, kad R. K. yra sumokėjęs 156,88 Eur baudos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. M. ir nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam R. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 22.36 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d. 14.14 val., ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti 2017 m. sausio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) baudos neatliktą dalį – 596,32 Eur baudą, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, ir 596,32 Eur dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. M. ir nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti R. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.