Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-51-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2S-51-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34024-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
S. B.
Civilinė byla Nr. e2S-51-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34024-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. civilinėje pareiškėjos S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja S. B. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778 ar atidėti vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2017-09-08 skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis 2017-08-24 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S1-33752, kuriuo nutarė areštuotą sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Skundo išnagrinėjimas gali užtrukti, todėl jai priklausantis turtas bus neteisėtai realizuotas priverstine tvarka ir dar už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala pareiškėjos turtinėms ir neturtinėms teisėms ir interesams. Skundą tenkinus, o antstoliui per šį laika realizavus turtą priverstine tvarka, galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu, kadangi turtas jau priklausys nuosavybės teise kitam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-12 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja antstolio vykdymo veiksmų neteisėtumą grindžia šiomis aplinkybėmis: turto vertės nustatymo ekspertizę atliko vertintojas neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą; skundžiamas patvarkymas yra nekonkretus ir jame klaidingai įrašytos skolų sumos; turto reali vertė yra didesnė nei nustatyta ekspertizės aktu; butas šiuo metu yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Pareiškėja kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas, t. y. pareiškėja nepateikė teismui nei skundžiamo antstolio patvarkymo, nei įrodymų apie atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę, taip pat nepateikė ir įrodymų, jog reali parduodamo turto vertė yra gerokai didesnė nei nustatyta ekspertizės aktu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra susijęs su nurodytomis vykdomosiomis bylomis. Pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas negali padaryti išvados, jog pareiškėjos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagristai konstatavo, jog pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų, teismas negali padaryti išvados, jos pareiškėjos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Pareiškėja prie prašymo pateikė skundą su priedais, iš kurių akivaizdu, jog pareiškėjos reikalavimai yra prima facie pagrįsti.Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo, jis yra priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778, t. y. iš turto, kurį siekiama bet kokiomis priemonėmis realizuoti, bus tenkinami kreditorių reikalavimai visose vykdomosiose bylose. Būtent dėl to ir teikiamas prašymas sustabdyti vykdomąsias bylas iki kol bus išnagrinėtas skundas.Išnagrinėjus skundą ir nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjai kils neproporcingai didelės neigiamos pasekmės, kadangi turtas bus parduotas iš pirmųjų varžytynių. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais pareiškėjos argumentais sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame aiškiai išdėstytos ir atskleistos bylos aplinkybės. Tuo tarpu tai, jog pareiškėja nepridėjo skundžiamo patvarkymo ir įrodymų apie atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę, teisimui turint galimybes pagal pasirinkimą pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu arba išsireikalauti vykdomąją bylą, savaime nėra pakankamu pagrindu spręsti dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų prima facie pagrįstas. Papildomai pažymėtina, jog iš skundžiamo patvarkymo, kuris tapo apeliacinės instancijos teismui prieinamas, susipažinus su civilinės bylos, kurioje išnagrinėtas minėtas pareiškėjos skundas (bylos Nr. e2YT-42127-933/2017), medžiaga, matyti, jog ginčo patvarkymas priimtas vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778, todėl pirmosios instancijos argumentas, jog nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra susijęs su nurodytomis vykdomosiomis bylomis, yra formalaus pobūdžio, todėl nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turi naudotis visais jo dispozicijoje turimais procesiniais įrankiais.Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ji egzistuoja – tuo atveju, jei ginčo turtas būtų realizuotas, pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įgyvendinimas būtų apsunkintas.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2017-09-08 skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos S. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2017-09-08 skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017.

Teisėjas Dainius Rinkevičius