- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- A-415-129-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- O. M.
- Kategorijos
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimo atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. M. kreipėsi į administracinį teismą prašydama atnaujinti įstatymų nustatytą terminą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui pateikti buvusio savininko J. V. turėto 7,58 ha žemės sklypo nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Prašyme nurodė, kad jos tėvas J. V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,58 ha žemės Žvirblių kaime Klaipėdos rajone. Tėvas mirė 1967 m. liepos 5 d. Ji 1992 m. gegužės 27 d. su prašymu kreipėsi į tuometinę Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą minėtą žemės sklypą. Prie prašymo pridėjo giminystės ryšius įrodančius dokumentus. Neišliko žemės pirkimo dokumentai, todėl prie prašymo nepridėjo žemės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Terminą pateikti savininko J. V. nuosavybės teisę į žemę įrodančius dokumentus praleido dėl savo ligų: jai sunku vaikščioti, nuo 1993 m. silpnai mato. Gyvena M. R. kaime, Skuodo rajone, viena nuvykti į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių negalėjo. Pareiškėja prie prašymo pridėjo gydymo įstaigų išduotas pažymas apie jos ligas. Mano, kad šios termino praleidimo priežastys yra svarbios.
Pareiškėjos atstovė advokatė V. P. prašė tenkinti pareiškėjos prašymą. Paaiškino, jog pareiškėja minėtą įstatymų nustatytą terminą praleido dėl svarbios priežasties - savo ligos. Pareiškėja turi dukrą, kuri yra antros grupės invalidė, pareiškėjos sūnus gyvena invalidų namuose. Nežino, ar pareiškėja turi anūkų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu. Pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę kreipėsi 1992 m. gegužės 27 d., tačiau daugiau kaip per dešimties metų laikotarpį nepateikė nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Ji 2002 m. vasario 14 d. registruotu laišku buvo informuota apie trūkstamus dokumentus. Mano, jog pareiškėja nepateikė svarbių įrodymų dėl minėto termino praleidimo (b. l. 31, 32).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėja iki 1999 m. buvo pateikusi dalį dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku. Jai 2002 m. vasario 14 d. registruotu laišku buvo išsiųstas prašymas pateikti trūkstamus dokumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau daugiau dokumentų ji nepateikė. Iš gydymo įstaigos pateikta pažyma patvirtina pareiškėjos sveikatos būklę, kuri yra rimta priežastis dėl praleisto termino (b. l. 27, 28).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.
Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl termino paduoti buvusio savininko J. V. turėto žemės sklypo nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atnaujinimo.
2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. IX-2490 buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pretendentai šių dokumentų kartu su prašymu pateikti neturėjo galimybės, minėti dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Normos, nustatančios terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (Piliečių nuosavybės teisių į išlikus nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), turėtų būti aiškinamos taip pat kaip ir normos, reglamentuojančios terminus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi šių santykių reglamentavimas identiškas, skiriasi tik terminai, iki kurių buvo galima minėtus dokumentus pateikti (2003 m. gruodžio 31 d.).
Iš byloje esančio pareiškėjos prašymo teismas nustatė, kad ji 1992 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą grąžinti J. V. žemę 7,58 ha, iš jos 2,38 ha ariamos ir 5,20 ha ganyklų, buvusios Kretingos apskrityje, Gargždų valsčiuje, Žvirblių kaime. Grafoje apie buvusio savininko žemės įsigijimą nurodė, kad jis žemę pirko iš B. F. (b. l. 16-17).
Klaipėdos rajono Kretingalės apyl. agrarinės reformos tarnybai Lietuvos valstybinis archyvas 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime Nr.05-844-ž nurodė, jog žinių apie V. J. Žvirblių kaime turėtą žemę ir žinių apie žemės pirkimą iš B. F. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta, prašymas-anketa tolesniam vykdymui išsiųstas į Klaipėdos valstybinį archyvą (b. l. 18). Klaipėdos valstybinis archyvas 1993 m. sausio 18 d. rašte Nr. 101-M taip pat nurodė, jog žinių apie V. J. Žvirblių kaime turėtą žemę ir žinių apie žemės pirkimą iš B. F. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b. l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pati pareiškėja per Įstatymo nustatytą terminą būtų kreipusis į archyvus ar kitais įstatymo numatytais būdais rinkusi įrodymus apie V. J. Žvirblių kaime turėtą žemę.
Teismas pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su jos senyvu amžiumi, silpnu matymu ir sunkiu vaikščiojimu, nurodydamas, kad pareiškėja, iš esmės žinodama apie J. V. žemės valdymo faktą ir jos buvimo vietą, per įstatymo nustatytą 10 metų terminą nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nerinko įrodymų kitais įstatyme numatytais būdais, apsiribojo dviem 2002 ir 2003 metų neigiamais archyvų atsakymais. Pareiškėja galėjo pasinaudoti įstatymų numatyta teise įgalioti kitą asmenį jos vardu ir interesais rinkti įrodymus dėl J. V. žemės valdymo nuosavybės teise fakto (CK 6.756 str., 6.757str.).
Įvertinęs visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad pareiškėjos senyvas amžius, apsunkintas judėjimas ir regėjimas negali būti laikomi priežastimi, pateisinančia įstatymų nustatytų labai ilgų terminų praleidimą kuris atsitiko dėl pačios pareiškėjos niekuo nepateisinamo neveikimo, kuomet ji per įstatymo nustatytus terminus nesugebėjo tinkamai išreikšti savo valios dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, ir toks neveikimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, dėl kurios paleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.
III.
Apeliacinius skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atnaujinti terminą pateikti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. V. turėtą 7,58 ha žemės sklypą esantį Žvirblių kaime Klaipėdos rajone.
Pareiškėja mano, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Mano, kad teismas, atmesdamas prašymą, neatsižvelgė į įstatymo nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas faktus vertino formaliai, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisinėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžius realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad ji siekė realizuoti savo, kaip pretendentės teises į nuosavybės teisių atkūrimą - 1992 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į tėvo J. V. turėtą žemę. Prie prašymo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus. Nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nepateikė, nes neišliko žemės pirkimo dokumentai. Tuo metu galioję poįstatyminiai aktai, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 259, Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 376 ir 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarka ir sąlygos, nustatė, kad apylinkės agrarinės reformos taryba išnagrinėja gautus prašymus ir jeigu piliečiai neturi nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, prašymus - anketas tarnyba persiunčia Lietuvos valstybės archyvui. Pažymi, kad ji pati 1992 m. liepos 28 d. kreipėsi į Lietuvos Valstybinį archyvą. Gavus pranešimą, kad nerasta duomenų apie J. V. žemę, kartu su liudytojais, dalyvaujant agrarinės reformos tarybos atstovui, 1992 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas sklypo į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ 14 p. teismai, remdamiesi CPK 272 str. 10 p., galėjo nustatyti žemės bei miško sklypo valdymo nuosavybės teise faktą, kai pareiškėjas pateikia įrodymus, kad jis negali gauti šių dokumentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ji negalėjo kreiptis dėl žemės valdymo fakto nustatymo, kadangi nebuvo gauta archyvinė pažyma iš Klaipėdos valstybės archyvo. Iš šio archyvo Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnyba gavo pažymą 1993 m. sausio 18 d. Pagal nurodytus poįstatyminius aktus, agrarinės reformos taryba gavusi atsakymą iš archyvo, turėjo raštiškai ją informuoti. Kad trūksta dokumentų, pranešimu apie tai buvo informuota 2002 m. vasario 14 d. Mano, kad šiuo atveju Kretingalės agrarinės reformos tarnyba laiku ir tinkamai neatliko savo kompetencijai priskirtų veiksmų, kas taip pat yra viena iš esminių termino pateikti reikiamus dokumentus praleidimo priežasčių.
Pažymi, kad teismas, konstatuodamas, jog jos apsunkintas judėjimas ir regėjimas nėra svarbios priežastys, neatsižvelgė į Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro išduotą pažymą apie jos sveikatos būklę ir šiuos įrodymus vertino formaliai. Nurodo, kad jai jau 80 metų, neturi pakankamo išsilavinimo, yra baigusi tik 4 klases ir silpnos sveikatos. Nuo 1982 metų serga stuburo osteochondroze su skausminiu sindromu ir kraujotakos nepakankamumu, deformuota poliartroze, o nuo 1988 metų pirmine arterine hipertenzija, kardiopatija, encefalopatija, išemine širdies liga, kraujotakos nepakankamumu. 1993 metais diagnozuota gleucoma ir katarakta, dėl ko silpnėjo regėjimas ir negali matyti. Teismas neatsižvelgė į sveikatos pažymoje nurodytų ligų diagnozę, jų poveikį, kad pastoviai gydosi sveikatos įstaigose. Sergant sunkiomis ligomis bei esant senyvo amžiaus bei gyvenant vienai, sunku spręsti įvairaus pobūdžio klausimus, o ypač liečiančius teisinius aspektus, kas objektyviai kliudė laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms instancijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o nurodytos termino praleidimo priežastys turi būti įvertintos kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis.
Pareiškėjos atstovė apeliacinės instancijos teisme prašo apeliacinį skundą patenkinti ir išdėstė jame nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pareiškėja siekia atnaujinti terminą paduoti buvusio savininko J. V. turėto žemės sklypo nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu, priimtu 2004 m. spalio 12 d., Nr. IX-2490, nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d.
Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises. Tais atvejais, kai pretendentai šių dokumentų kartu su prašymu nepateikė, minėti dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėja 1992 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą grąžinti J. V. žemę 7,58 ha, iš jos 2,38 ha ariamos ir 5,20 ha ganyklų, buvusios Kretingos apskrityje, Gargždų valsčiuje, Žvirblių kaime. Grafoje apie buvusio savininko žemės įsigijimą nurodė, kad jis žemę pirko iš B. F. (b. l. 16-17). Klaipėdos rajono Kretingalės apyl. agrarinės reformos tarnybai Lietuvos valstybinis archyvas 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime Nr.05-844-ž nurodė, jog žinių apie V. J. Žvirblių kaime turėtą žemę ir žinių apie žemės pirkimą iš B. F. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta, prašymas-anketa tolesniam vykdymui išsiųstas į Klaipėdos valstybinį archyvą (b. l. 18). Klaipėdos valstybinis archyvas 1993 m. sausio 18 d. rašte Nr. 101-M taip pat nurodė, jog žinių apie V. J. Žvirblių kaime turėtą žemę ir žinių apie žemės pirkimą iš B.F. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b. l. 19). Kad trūksta dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į žemę, pareiškėja informuota 2002 m. vasario 14 d. pranešimu.
Kaip matyti, ir gavusi tokį pranešimą pareiškėja nesiėmė juokių priemonių siekdama pateikti dokumentus apie buvusio žemės savininko nuosavybės teises į žemę, kurią ji nori susigrąžinti – iki įstatymo nustatyto termino tokiems dokumentams pateikti pasibaigimo ji nesikreipė į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėja, nors jos sveikatos būklė nurodytu laikotarpiu iš esmės nekito (tokių duomenų byloje nėra), nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai siekdama savo teisių įgyvendinimo. Menkas išsilavinimas galėtų būti viena iš svarbių aplinkybių, įtakojančių teismo sprendimą, jei būtų nustatyta, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama realizuoti savo teises, tačiau tai dėl išsilavinimo stokos darė netinkamai. Šiuo gi atveju tokių įrodymų byloje nesurinkta, todėl pagrindo teigti, jog buvo svarbių priežasčių, objektyviai suvaržiusių pareiškėjos galimybes realizuoti savo teises per įstatymu nustatytus terminus, nėra.
Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
O. M. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.