Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje N. (N.) C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, paskutinius kartus teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. C. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. birželio 25 d., apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš miegamojo kambaryje stovinčios komodos stalčiaus paėmė A. Z. priklausantį dovanų voką su jame buvusiais 1 500 eurų (100 eurų ir 50 eurų nominalo kupiūromis) ir išsinešė iš buto. Tokiu būdu pagrobė svetimą, A. Z. priklausantį, turtą ir padarė 1 500 eurų žalą.

Šiais savo veiksmais N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. C. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. A. Z. yra jo sugyventinės R. S. sesuo. Parodo, kad 2024 m. birželio 25 d. su sugyventine R. atvažiavo į A. namus prižiūrėti jos vaiką, o A. buvo išvykusi. Apie 12.30 val. miegamojo kambaryje stovinčios komodos stalčiuje ieškojo pakrovėjo telefonui, norėjo pakrauti savo telefoną. Atidaręs kažkurį komodos stalčių, dabar nepamena kurį tiksliai, pamatė gulintį dovanų voką. Paėmęs šį voką atidarė jį ir pamatė, kad jame yra pinigai. Paskaičiavo pinigus, iš viso buvo 1 500 eurų po 100 ir 50 eurų kupiūras. Paėmė šiuos pinigus kartu su dovanų voku, nes kaip tik tuo metu turėjo asmeninių problemų ir jam reikėjo pinigų. Norėjo po kelių dienų šiuos pinigus grąžinti niekam nematant, būtų vėl padėjęs pinigus į tą pačią vietą iš kur ir paėmė, tikėjosi, kad A. net nepastebės. Pinigų neieškojo A. bute specialiai, niekada nematė, kad šiame komodos stalčiuje A. laiko savo santaupas. Šiuos pinigus rado atsitiktinai ieškodamas pakrovėjo telefonui, tačiau kai pamatė pinigus susigundė ir juos pagrobė. Po kelių dienų, kai pagrobė pinigus iš komodos su juo telefonu susisiekė A. ir pasakė, kad dėl pinigų vagystės policijoje parašė pareiškimą. Jis A. iš karto prisipažino, kad tai jis iš jos namų pavogė jos pinigus ir pasakė, kad po kelių dienų grąžins visus pinigus. 2024 metų liepos mėnesio pradžioje grąžino A. visus pinigus, kuriuos pavogė, t. y. 1 500 eurų, jie pasikalbėjo, jis jai paaiškino situaciją, atsiprašė jos. A. jam pasakė, kad reikėjo jos paprašyti gražiuoju ir ji jam paskolintų pinigus, o jis jai atsakė, kad jam buvo gėda. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, daugiau ateityje taip nebesielgs, iš savo klaidos pasimokė. Prašo jam skirti minimalią bausmę

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Z. nurodė, kad 2024 m. birželio 27 d., apie 12.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė eiti į parduotuvę tam, kad nupirktų dukterėčiai dovaną, todėl miegamajame kambaryje atsidarė antrą nuo viršaus komodos stalčių, kuriame laikė dovanų vokelį ant kurio buvo nupieštas 50 eurų banknotas, kuriame buvo sudėti jai priklausantys 1 500 eurų, kupiūromis po 100 eurų ir po 50 eurų. Tačiau vokelio su pinigais stalčiuje nebuvo. Tuo metu bute buvo jos sesuo R. S., kuriai pasakė, kad dingo jos pinigai, o ji atsakė, kad ji pinigų neėmė ir kartu pradėjo ieškoti minėtos pinigų sumos bei vokelio, kuriame tie pinigai buvo. Neradus pinigų jos sesuo paskambino savo sugyventiniui N. C., nes 2024 m. birželio 25 d., apie 12.30 val., jis buvo bute kartu su jais, todėl įtarė, kad N. C. minėtus pinigus pagrobė, kai jos to nematė. Jos sesei bendraujant su sugyventiniu telefonu ir jai pasakius, kad šis grąžintų pinigus, jis atsakė „O kiek ten buvo?“. Kai sesuo pasakė, kad 1 500 eurų, šis atsakė „Tikrai? O ne daugiau?“. Vėliau sesers sugyventinis pasakė, kad pinigų neėmė, tačiau 2024 m. birželio 26 d. vakare, į sesers namus sugyventinis grįžo automobiliu, markės ir valstybinių numerių nežino, kurį nusipirko, nors jis niekur nedirba. Todėl įtarimai dėl vagystės jai tik sustiprėjo. N. C. jos sesei pasakė, kad automobilį nusipirko pasiėmęs kreditą, tačiau ji nepatikėjo, nes gana gerai jį pažįsta, kadangi jie veda bendrą ūkį ir gyvena kartu apie 6 metus. 2024 m. birželio 27 d. bandė skambinti ir rašyti N. C. žinutes, tačiau sesers sugyventinis ignoravo ją, o 2024 m. birželio 28 d. su juo pavyko susiskambinti ir pasakė jam, kad gražintų jai pinigus, nes apie įvykį praneš policijai. N. pasakė jai, kad pinigus gražins vėliau, bandys parduoti automobilį, tačiau jos tai neįtikino. Galvoja, kad N. C. pinigų jai neatiduos, kadangi jis niekur nedirba, santaupų galimai neturi, gyvena pas jos seserį. Dėl šio įvykio jai padaryta 1 500 eurų turtinė žala, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Z. papildomai apklausta nurodė, kad nori, jog policijos pareigūnai nebetirtų jos 2024 m. birželio 28 d. rašyto pareiškimo dėl 1 500 eurų vagystės iš miegamojo kambario komodos, adresu (duomenys neskelbtini), nes 2024 metų liepos pradžioje jos sesers R. S. buvęs sugyventinis N. C. atėjo pas ją į namus ir grąžino jai visą pinigų sumą, t. y. 1 500 eurų. Jos įtarimai pasitvirtino, kad būtent jis iš jos namų pavogė pinigus ir ji jam sakė, kad kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kai N. jai atnešė pinigus, jis neaiškino, kodėl taip pasielgė, o ji ir neklausė. Kadangi N. C. jai savanoriškai grąžino visus pinigus ir jos atsiprašė, ji jam atleido ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes jai turtinė žala nepadaryta, jie šią situaciją išsprendė taikiai, šeimos rate.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. nurodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo sugyventinį N. C. ir nori paaiškinti, kad 2024 m. birželio 25 d., apie 10.00 val., ji kartu su sugyventiniu N. C. atvyko pas jos seserį A. Z., nes ji paprašė, kad jie pažiūrėtų jos neįgalų vaiką. Atvykus pas seserį į namus, sesuo susiruošė ir išvažiavo savo reikalais. Kadangi buvo pakankamai karšta, ji nuėjo pas seserį į vonią. Kol buvo vonioje nieko negirdėjo. Jai išėjus iš vonios sugyventinis sėdėjo virtuvėje, kažką tvarkė kompiuteryje. Jis jai iš karto pasakė, kad jam reikia važiuoti į polikliniką dėl cukraligės. Jis jai pasirodė labai nervingas, pasirodė, kad nori kuo greičiau išeiti iš buto. Apie 15 val. namo grįžo jos sesuo. Jos pasisėdėjo, dar su seserimi persimetė keliais žodžiais ir ji išvyko namo. Dienos metu ji bandė skambinti sugyventiniui, nes norėjo paklausti, kur jis yra ir kodėl dar negrįžta namo, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Vakare apie 20 val. jai N. paskambino pats, pasakė, kad jam viskas gerai, kad jis pasiėmė 1 000 eurų paskolą ir dabar važiuoja namo, namuose viską paaiškins. Tą naktį jis namo negrįžo ir daugiau neskambino. Kitą dieną, 2024 m. birželio 26 d. ryte, valandos tiksliai nepamena, jis jai parašė trumpąją sms žinutę, kad duotų jam Tele2 sąskaitą, nes neva jis nori ją apmokėti. Ji jam nieko nesuteikė ir jis vėl pradingo visai dienai. Apie 21.00 val. jis grįžo namo su nauju automobiliu, tačiau markės ir valstybinių numerių ji nežino. Paklausė jo iš kur jis gavo tą mašiną, o jis jai atsakė, kad jis pasiėmė paskolą ir sau nusipirko automobilį. Pamatė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad automobilis kainavo 250 eurų. Patikrino jo piniginę, joje rado dar 150 eurų. Klausė, kur jo likę pinigai, jeigu jis pasiėmė 1 000 eurų paskolą, tačiau jis sakė, kad turėjo nemažai skolų, kurias teko atiduoti. Tą dieną sugyventinis buvo blaivus, atrodė ramus. 2024 m. birželio 27 d., apie 12,00 val., atvyko pas sesę į svečius. Su seserimi nutarė, kad reikia eiti į parduotuvę apsipirkti. Sesuo nuėjo į savo miegamąjį pasiimti pinigų reikalingoms prekėms, o ji sesers laukė koridoriuje. Po kurio laiko iš miegamojo atėjo sesuo, kuri atrodė išsigandusi ir pasakė, kad jos stalčiuje nėra vokelio, kuriame buvo jos visos santaupos. Ji sesei iš karto pasiūlė atidžiau paieškoti, gal ji netyčia jų nepastebėjo. Jos visur apžiūrėjo, ieškojo ir kituose sesers daiktuose, tačiau sesuo pinigų nerado. Vėliau sesuo jai išsikalbėjo, kad dingo 1 500 eurų. Po to jos su sese pakalbėjo, kad sugyventinis vizito metu pas sesę buvo labai nervingas, greitai pasišalino iš buto. Ji pamanė, kad reikia sugyventiniui paskambinti ir pabandyti jį „prigauti“. Paskambinus jam, ji pasakė: „Tu pasiėmei pas mano sesę pinigus?“. Jis atsakė „O kiek buvo?“. Ji sugyventiniui pasakė, kiek buvo pinigų. Jis iš pradžių sakė, kad pinigų neėmė, tačiau jei pinigai dingę, jis neva iš geros valios tuos pinigus atiduos. Sugyventinis pasakė, kad pinigus grąžins kitą dieną apie 16 val. Kitą dieną, tai yra 2024 m. birželio 27 d. jis apie 16.00 val. skambino jai, pasakė, kad jam niekas nepaskolino pinigų, jam nepavyko parduoti automobilio, todėl jis iš niekur negavo pinigų ir nepavyks jų grąžinti. Ji sugyventinio vis klausė, kodėl jis taip pasielgė ir apvogė jos seserį. Jis sakė, kad pakalbėsim, kai susitiksim, tačiau daugiau jau vagystės fakto neneigė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2024 m. birželio 28 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 25 d., apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute buvęs jos sesers R. S. sugyventinis N. C. iš miegamojo kambario komodos stalčiaus jai nematant pagrobė 1 500 eurų kupiūromis po 100 eurų ir po 50 eurų, kurie buvo sudėti į dovanų vokelį ant kurio buvo nupieštas 50 eurų banknotas. Dėl šio įvykio jai padaryta 1 500 eurų turtinė žala, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis N. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. su sugyventine R. atvažiavo į sugyventinės sesers A. namus. Apie 12.30 val. miegamojo kambaryje stovinčios komodos stalčiuje ieškojo pakrovėjo telefonui. Atidaręs kažkurį komodos stalčių pamatė gulintį dovanų voką. Paskaičiavo pinigus. Voke iš viso buvo 1 500 eurų po 100 ir 50 eurų kupiūras. Paėmė šiuos pinigus kartu su dovanų voku, nes kaip tik tuo metu turėjo asmeninių problemų ir jam reikėjo pinigų. Norėjo po kelių dienų šiuos pinigus grąžinti niekam nematant, tikėjosi, kad A. net nepastebės. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. Z. bei liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. Z. pareiškimas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. C. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. C. sutiko su siūlomos bausmė rūšimi ir jos dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas atsižvelgia į N. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas (teistumas išnykęs), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, nedirbantis. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir išklausyti visą šios programos kursą; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu N. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. (N.) C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir išklausyti visą šios programos kursą;

2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir išklausyti visą šios programos kursą;

2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu N. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.