Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-190-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
1A-77-190-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Vladas Nikitinas, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
L. A.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-77/2011Teisėjas Antanas Virbalas Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.3.4., 2.4.7.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Zenono Birštono ir Vlado Nikitino, sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

nuteistajam L. A., nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam skirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir R. C. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3273,60 Lt (trys tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys litai ir šešiasdešimt centų).

Iš L. A. priteista R. C. 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2008-12-16, apie 16.59 val., Vilniuje, Santariškių g., ties pastatu Nr. 7, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusą „VAN HOOL A300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 105, 133 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas autobusą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kelio būklę bei meteorologines sąlygas, slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur atsitrenkė į priparkuotą automobilį „Mercedes Benz 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. C., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta R. C. sveikata.

Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. A. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo R. C. parodymai, specialisto A.K. Bečelio parodymai, ekspertų K. Bečelio bei L. Lazarenko parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-01-06 ekspertizės aktas Nr. 11-3517 (09) ir 2010-01-18 ekspertizės aktas Nr. 11-3648 (09), taip pat kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) R. C. pareikštas civilinis ieškinys dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas priteisė R. C. 5000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos, t. y. 1726,40 Lt, R. C. buvo atlyginta AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta draudimo išmoka, nukentėjusiajam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3 273,60 Lt neturtinės žalos.

Kadangi byloje nebuvo duomenų apie kaltinamojo L. A. sunkią turtinę padėtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš jo R. C. naudai priteista 2 500 Lt nukentėjusiojo advokato išlaidoms apmokėti.

Apeliaciniu skundu L. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį, t. y. paskirti mažesnę (900 Lt) baudą ir, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sumažinti R. C. advokato išlaidų dydį priteisiant po lygiai iš kiekvieno civilinio atsakovo.

Nuteistojo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, galėjo jam skirti mažesnio dydžio baudą. L. A. pažymi, kad jam nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas skyrė jam būtent 15 MGL dydžio baudą. Nuteistasis teigia, kad turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, jog šiuo metu darbdavys išskaito iš jo dalį darbo užmokesčio už avarijos metu padarytą žalą sugadintoms transporto priemonėms.

L. A. tvirtina, kad priteista R. C. naudai 2500 Lt suma advokato išlaidoms apmokėti viršija advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį – 2400 Lt. Nuteistasis pabrėžia, kad nei bylos sudėtingumas, nei kiti kriterijai neleidžia manyti, kad šioje byloje advokato atlyginimas atitinka jo darbą. L. A. nuomone, pagrindinis advokato tikslas šioje byloje buvo priteisti pinigų sumą kliento naudai už jam padarytą žalą. Kadangi teismas tik iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus, manytina, jog proporcingai turėjo būti sumažintas ir advokato atlyginimas. Be to, byloje buvo taip pat kiti civiliniai atsakovai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“, todėl teismas turėjo solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas visiems atsakovams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio išsprendimu, t. y. pakeisti nukentėjusiajam R. C. priteistos 5000 Lt neturtinės žalos paskirstymo tvarką tarp bendraatsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei, atsižvelgiant į tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs nukentėjusiajam pusę Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytos neturtinės žalos sumos (1726,40 Lt (500 €)), priteisti nukentėjusiajam 1726,40 Lt iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 1547,20 Lt iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atstovė J. P. pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas – civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia teisės aktuose numatyta maksimali draudimo išmoka.

Atstovė atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio metu galiojo 2008-07-16 draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/114313246 (toliau - Draudimo sutartis), pagal kurią draudikas įsipareigojo apdraustos transporto priemonės valdytojams suteikti draudimo apsaugą pagal Įstatymą. Atitinkamai civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam R. C. eismo įvykio metu padarytą žalą pagrindas yra aukščiau minėta Draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas draudimo liudijimas Nr. AEB 3756218 (toliau - Draudimo liudijimas), kuriame nurodyta, kad „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama šiame draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims. <....> Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą".

Nurodoma, kad pagal eismo įvykio metu galiojusią Įstatymo 11 str. redakciją draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą buvo apribota 3452,80 Lt (1000 €) suma. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“, sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Draudimo sutartį, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią Įstatymo 11 str. nurodytų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 3452,80 Lt (1000 €) sumos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis Draudimo sutartyje prisiimtais įsipareigojimais ir atsižvelgdama į nukentėjusiojo rašytinį prašymą, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir 1726,40 Lt (500 €) neturtinės žalos.

Atstovė teigia, kad teismui nustačius nukentėjusiajam priteistiną 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atitinkamai turėjo būti nustatyta ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti maksimalią Įstatyme nustatytą neturtinės žalos sumą – 3 452,80 Lt (1000 €). Tuo remiantis, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ teismas turėjo papildomai priteisti nukentėjusiajam 1 726,40 Lt (atsižvelgiant į nukentėjusiajam jau atlygintą 1 726,40 Lt sumą, bendras žalos atlyginimas iš šio atsakovo siektų 3 452,80 Lt (1000 €)), o iš atsakovo (draudėjo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai turėjo būti priteista tik ta neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri viršija draudiko pareigos apimtį (5 000-3 452,80 = 1 547,20 Lt).

Atstovė tvirtina, kad teismas, nustatydamas išmokėtiną draudimo sumą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 22 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, o ne Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodytais kriterijais.

Teismo posėdyje nuteistasis L. A. ir jo gynėjas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė L. A. skundą tenkinti, prokurorė prašė L. A. skundą atmesti. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir prokurorė prašė civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Dėl L. A. apeliacinio skundo

Įvertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. A. bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas, turinčias reikšmės skyrimui, aplinkybes.

L. A. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kurios sankcijoje numatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos L. A. nuteistas už neatsargų nusikaltimą. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas L. A. pagrįstai skyrė baudą, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas šios bausmės vidurkis. Apeliacinė instancija pažymi, jog baudžiamajame įstatyme už neatsargaus nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu parinko sankcijoje numatytą už jo padarytą nusikaltimą bausmę – baudą, o jos dydį nustatė tinkamai, atsižvelgdamas tiek į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą, tiek į kaltininko asmenybę, dėl ko teigti, kad teismo parinkta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta, kaip kad mano apeliantas, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad L. A. paskirta bauda savo dydžiu labiau artima Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytam baudos minimumui ir žymiai mažesnė nei baudos, skiriamos už neatsargų nusikaltimą, vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bausmės skyrimo nėra pagrindo.

Kolegija sutinka su skundo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą numato švelnesnę baudą nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Tačiau apeliacinė instancija atkreipia dėmesį į tai, jog L. A. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl, kaip jau minėta aukščiau, jam buvo paskirta bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiojo R. C. turėtas atstovavimo išlaidas – 2 500 Lt. R. C. atstovė pirmosios instancijos teismui pateikė Pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 501563, pagal kurį nukentėjusysis jai apmokėjo 2 500 Lt už dokumento surašymą ir atstovavimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nukentėjusiojo atstovavimo byloje 2 500 Lt dydžio išlaidos negali būti pripažintos nepagrįstomis arba aiškiai per didelėmis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Sprendžiant šių išlaidų klausimą, būtina atsižvelgti į bylos nagrinėjimo trukmę, nukentėjusios atstovės atliktų procesinių veiksmų apimtį, nusikalstamos veikos pobūdį bei jos sudėtingumą, į teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką. Bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusiojo R. C. atstovė advokatė V. Zabielienė surašė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko nuo 2009-08-10 iki 2010-10-04, t.y. šiek tiek daugiau nei vienerius metus. Pažymėtina, jog apelianto minimas rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už teikiamą teisinę pagalbą advokatui, kaip nurodo ir pats L. A., yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismams nėra privalomas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nukentėjusiojo R. C. turėtas atstovavimo išlaidas pagrįstai priteisė būtent iš L. A.. Pažymėtina, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, L. A. pirmosios instancijos teismui dokumentų apie savo turtinę padėtį nepateikė, o jo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo mažinti nukentėjusiojo advokato išlaidų dydžio.

Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. P. apeliacinio skundo

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu priteisęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo R. C. naudai likusią dalį – 3 273,60 Lt – neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais L. A. veiksmais, ir taip išsprendęs neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis ir, kolegijos nuomone, civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti L. A. padarytą žalą pagrindas yra Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/114313246, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi AB „Lietuvos draudimas“, sudaręs su transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų (3452,80 Lt) sumos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ dar iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo apskaičiavo ir nukentėjusiajam R. C. sumokėjo 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui (t.1, b.l. 167-170). Teismas, nukentėjusiojo prašomą priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti sumažinęs iki 5 000 Lt, visą likusią 3 273,60 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. C. priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išvengė įstatymo numatytos prievolės sumokėti likusią 1 726,40 Lt dalį nuo įstatyme numatytos 3 452,80 Lt sumos L. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl šioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalyje civilinis ieškinys yra keistinas.

Pažymėtina, kad galutinį atlygintinos neturtinės žalos dydį (5 000 Lt) nustatė teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismas turėjo spręsti, kokiomis apimtimis draudikas ir draudėjas turi atlyginti būtent šį neturtinės žalos dydį. Tai, kad draudikas pats nustatė 1 726,40 Lt neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų arba 3 452,80 Lt sumos. Apeliacinė instancija konstatuoja, kad, sumokėjęs pusę šios sumos (1 726,40 Lt), draudikas savo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-207/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalis, susijusi su civilinio ieškinio išsprendimu keistina, t. y. pakeičiama nukentėjusiajam R. C. priteistos 5000 Lt neturtinės žalos paskirstymo tvarka tarp bendraatsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei, atsižvelgiant į tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs nukentėjusiajam pusę Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos neturtinės žalos sumos (1 726,40 Lt), iš AB „Lietuvos draudimas“ R. C. priteisti 1 726,40 Lt, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 547,20 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo R. C. naudai 5 000 Lt (iš AB „Lietuvos draudimas“ – 1 726,40 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusią dalį – 1 547,20 Lt) neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais L. A. veiksmais, atlyginimui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Zenonas BirštonasVladas NikitinasNuorašas tikras