Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-300-514/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
2-300-514/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01324-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2-300-514/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01324-2019-3
Proceso sprendimo kategorijos:(S)2.3.2.4.3; 3.2.6.1PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovei S. J.,atsakovui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu, sudarytą 2019 m. gegužės 28 d. Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti jai santuokinę pavardę.

Ieškinyje nurodė, jog gyvenant santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Po santuokos sudarymo gyvenimas buvo neramus, nes atsakovas pradėjo nevaldyti emocijų, kelti konfliktus. Praėjus trumpam laikui po santuokos sudarymo, išryškėjo visiškai skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes. 2019 m. spalio 24 d. įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas smurtavo prieš ieškovę, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks atsakovo elgesys lėmė ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką. Kartu sutuoktiniai išgyveno tik šešis mėnesius, po to atsakovas iš namų išsikraustė, pasiimdamas asmeninius daiktus. Ieškovės nuomone nepalaikant jokių ryšių ir negyvenant santuokinio gyvenimo tolimesnis gyvenimas santuokoje neperspektyvus ir beprasmis, todėl neturėtų būti skiriamas terminas susitaikymui. Nepaisant to, kad yra akivaizdžių atsakovės kaltės įrodymų, siekdama kuo paprastesnio proceso, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad bendro dalintino turto santuokoje neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Abu yra darbingi, todėl išlaikymas nėra reikalingas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė santuoką nutraukti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutiko dėl ieškovės nurodomų santuokos iširimo priežasčių. Nurodė, kad visų konfliktų iniciatorė buvo ieškovė, kuri niekur nedirbo, nuolat reikalavo, jog atsakovo darbo užmokestis būtų didesnis, nors atsakovas dirbdamas užsienyje šeimos išlaikymui persiųsdavo gautą darbo užmokestį. Ieškovės elgesys po santuokos sudarymo labai pakito, ji nuolat kartodavo, jog yra susiradusi kitą vyrą ir palaiko su juo ryšius. Tokiu elgesiu pati provokuodavo konfliktus. Meluodavo, kad laiką leidžia pas drauges, nors vėliau paaiškėdavo, jog pas jas nebuvo. Su ieškove nebuvo įmanoma ramiai, civilizuotai pasikalbėti, atsakovo nuomonė buvo ignoruojama. Dėl šių priežasčių santykiai šeimoje buvo įtempti. Atsakovo vertinimu santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kartu nuo 2019 m. spalio 19 d. nebegyvena, nebendrauja, bendro ūkio neveda, atsakovas persikėlė gyventi į kitą miestą, vengdamas konfliktų. Patvirtino, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pritarė ieškovės prašymui nutraukti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta 2019 m. gegužės 28 d. Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio dėl šeimoje kilusių konfliktų gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, ryšių kaip sutuoktiniai nepalaiko. Pagal šalių paaiškinimus sutuoktiniai nerado bendro sutarimo dėl namų ūkio ir finansų tvarkymo, skyrėsi požiūriai į atskirų problemų sprendimą. Atsakovui didžiąją laiko dalį gyvenant ir dirbant užsienyje, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai. Nors sutuoktiniai santuokoje pragyveno trumpą laiką, tačiau ir tokio laikotarpio pakako, kad šalys įsitikintų, jog jų požiūriai į sutuoktinių pareigas šeimoje, šeimos poreikius, bendro ūkio tvarkymą, problemų sprendimą yra visiškai skirtingi.

Ieškovė pateikdama duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai pavartoto smurto prieš ją, prašė nutraukto santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiai pozicijai pritartina. Šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės dėl kildavusių konfliktų ir nesutarimų priežasčių leidžia daryti išvadą, kad jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nepakankamai dėmesingi kito sutuoktinio poreikiams, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, kadangi abiejų sutuoktinių elgesys turėjo įtakos santuokos iširimui. Pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nei vienas iš sutuoktinių nesiekia išsaugoti šeimos, taikytis atsisako, dėl ko šalių bendras gyvenimas toliau neįmanomas, darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliktina santuokinė pavardė „Jonušė“, o atsakovui „Jonušas“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio. Konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, žyminis mokestis išieškotinas lygiomis dalimis, atsakovas įpareigotinas sumokėti likusią 50 Eur žyminio mokesčio dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą 2019 m. gegužės 28 d. Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – J., J.

Priteisti iš A. J. 50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė