- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-6108-715/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Pareiškėjas
- G. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Ričardas Ralys
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini), jos atstovui advokatui Ričardui Raliui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. O. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 27,56 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, kurią ji paveldėjo iš savo tėvo Prano (Pranciškaus) (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). ; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) naminiu testamentu, surašytu (duomenys neskelbtini). visą savo nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe 27,56 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje Mažeikių apskrityje, paliko pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini), gim. 1940 m. rugsėjo 16 d., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav.; 3) atnaujinti Pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini), gim. 1940 m. rugsėjo 16 d., praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teise valdytą 27,56 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl prašymų neprieštarauja. Kadangi iki visuotinės žemės nacionalizacijos P. Š. valdyta žemė nebuvo kartografuota, buvo neaiški tos žemės dislokacijos vieta, todėl 2019-09-26 vietoje buvo apžiūrėti ir kartografuoti žemės sklypai. Buvo surašytas Žemės sklypo. į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 35LS-2-(14.35.91.) bei nubraižyta buvusio savininko P. Š. buvusių žemės sklypų, (~17 ha ir 10 ha) nustatymo schema.
Teismo posėdyje pareiškėja G. O. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad nuo 1985 m ji ir jos pusseserė A. S. prižiūrėjo ir globojo J. Š.. Jos šeimos santykiai su J. Š. susiklostė labai seniai. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime tarpukario laikotarpiu gyveno jos tėvo A. D. pusbrolis J. D. su žmona O. D.. Tarp jų ir Šimkų šeimos buvo nusistovėję labai artimi santykiai. Jie visada vieni kitiems padėdavo iškilus bet kokiems sunkumams. Pareiškėja labai dažnai lankydavausi toje šeimoje, nes buvo artimos su pussesere (O. D. dukra) A. S.. Po tėvų mirties maždaug iki 1985 m. J. Š. viena gyveno Šimkų šeimos name Rimoliu kaime. Ji su pussesere Adele ją pastoviai lankydavo, veždavo jai maisto, padėdavo apsitvarkyti namus. Vėliau J. Š. perkraustė gyventi į Sedos miestelį, kur nuomodavo butą, slaugė ją iki pat mirties, mirusią savo lėšomis palaidojo ir dabar prižiūri jos kapą, esantį Grūstės kapinėse, Sedos sen, Mažeikių r. J. Š. tėvas mirė 1931 m. ir po jo mirties ūkiu rūpinosi J. Š., nes vienintelė buvo išsilavinusi ir šeimoje buvo labai gerbiama. Jos motina A. Š. dar buvo gyva, tačiau silpnos sveikatos ir į ūkio reikalus nesikišo. Todėl faktinė P. Š. vardu registruotos žemės valdytoja ir buvo J. Š., nors jokie paveldėjimo dokumentai tuo metu sutvarkyti ir nebuvo. J. Š. namuose surašytu testamentu visą savo turtą bei žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, jos tėvo P. Š. vardu, paliko pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad 1992 m. ji buvo nuvykusi į Židikų agrarinės reformos tarnybą, kur tarnybos darbuotoja B. V. jos vardu užpildė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pažadėjo išsiaiškinti. Tačiau po kažkurio laiko pareiškėja paštu gavo pateiktą prašymą ir visus dokumentus, todėl pamanė, kad ji negali atkurti nuosavybės teisių į žemę ir nieko dėl to daugiau nebedarė. 2019 m birželio mėnesį Grūstės kapinėse ji atsitiktinai susitiko buvusią Mažeikių rajono Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotoją B. V. ir sužinojo, kad žemė, į kurią ji pretenduoja, pagal naują teritorinį suskirstymą priklauso nebe Židikų, o Sedos apylinkei, todėl ji buvo nuvežusi dokumentus į Sedos apylinkės agrarinės reformos tarnybą. Ten paaiškėjo, jog prašyme neteisingai įrašyta pareiškėjos pavardė, todėl paštu grąžino dokumentus. B. V. išaiškino, kad pareiškėja turėjo ir dabar dar turi galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įstatymo nustatytu terminu dokumentų ir tinkamai surašyto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes nesuprato, kodėl jai grąžinti dokumentai. Taip pat pareiškėjai buvo diagnozuota onkologinė liga, dėl kurios ji buvo gydoma eilę metų. Tai patvirtina medicininiai dokumentai. Prašė šias priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Vilma Vaitkienė nurodė, kad tarnyba neprieštarauja dėl pareiškimo. 2019-09-26 vietoje buvo apžiūrėti ir kartografuoti žemės sklypai. Buvo surašytas Žemės sklypo. į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 35LS-2-(14.35.91.) bei nubraižyta buvusio savininko P. Š. buvusių žemės sklypų, (~17 ha ir 10 ha) nustatymo schema. Taip pat nurodė, kad kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. Š. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 27,56 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., nesikreipė, ir kitiems pretendentams nėra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemę.
Liudytoja B. V. teismo posėdyje parodė, kad 1992 m., jai dirbant Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, pareiškėja pateikė dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į P. Š. žemę (duomenys neskelbtini) kaime Židikų valsčiuje. Su dokumentais pateikė ir testamentą. Paaiškėjo, kad prašymas užpildytas su klaidomis, todėl nebuvo registruotas ir ji visus pateiktus dokumentus išsiuntė paštu pareiškėjai.
Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad ji su pareiškėja, kuri yra jos pusseserė, nuo 1985m. prižiūrėjo ir globojo J. Š.. J. Š. tėvas P. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 27 ha žemės. Mirus P. Š., žemę ir visą ūkį prižiūrėjo ir valdė J. Š.. 1986 m. J. Š. surašė testamentą, kuriuo šią žemę paliko G. O. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į J. Š. (buv. savininkas P. Š.) iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 27,56 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) k., Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas gali nustatyti tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises j nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo – pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šie piliečiai (norintys atkurti nuosavybės teises) turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Tvarka), 12 punktą, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant – išrašai iš bažnyčios dokumentų. Nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų.
Teismui pateiktose 2019 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymose Nr. (P 1-5230) P2-8109; Nr. (P 1-5230) P2-8110, Nr. (P 1-5230) P2-8111 nurodyta, kad susituokė P. Š., Pranciškaus sūnus ir A. K., Aleksandro duktė; (duomenys neskelbtini) kaime gimė Pranciškaus ir Anastazijos iki santuokos , Šimkų dukra vardu Julijona; (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime mirė 72 metų P. Š.. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr.(P1-5230) P2-8811 nurodyta, kad 1988 m. liepos 27 d. mirė J. Š., Pranciškaus duktė, apie mirtį pranešė Gedruta (duomenys neskelbtini). 1927 m. sausio 29 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Petraičių seniūnijos mokesnio apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašyta, kad Š. P. R. kaime valdė 27.56 ha žemės. Šie dokumentai patvirtina, kad J. Š. tėvas P. Š. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 27.56 ha žemės.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š. iki nacionalizacijos valdė šią tėvui priklausiusią žemę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Be to, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš vis nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Taigi, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Sutiktina su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad J. Š. po tėvo mirties valdė jo turtą, kadangi motina buvo ligota.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š. (duomenys neskelbtini). surašytu naminiu testamentu visą savo nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe žemę, paliko pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini). Šio testamento sudarymo metu fiziniai asmenys savo nuosavybėje žemės neturėjo ir jokie sandoriai dėl žemės perleidimo ar paveldėjimo negalėjo būti sudaryti tokia forma ir tvarka, kad atitiktų įstatymus. Tiek pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą (1964 m), tiek pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), kiekvienas fizinis asmuo galėjo (gali) testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, galėjo (gali) testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Tik dabar galiojančiame CK yra įtvirtintas Asmeninio testamento institutas, pagal kurį asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Teismo nuomone, J. Š. surašytame naminiame testamente yra visi būtini reikalavimai asmeniniam testamentui, kuriems esant toks testamentas galioja: J. Š. testamentas surašytas testatoriaus ranka (tą patvirtino tiek pareiškėja, tiek liudytoja A. S.), šiame testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; testatoriaus J. Š. aiški ir tvirta valios išraiška; šis testamentas yra pasirašytas testatoriaus J. Š.. Nėra jokių duomenų, kad šio testamento sudarymo metu J. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl nustatytinas ir antras pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š. nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Atkūrimo įstatyme numatyta, jog paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima iki 2001-12-31, pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003-12-31. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytus prašymų ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Įstatymas aiškiai sieja nurodytų terminų atnaujinimą su asmenų subjektiškumu, terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.
Pareiškėja nurodė, kad ji prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1992 metais, bet dėl techninės klaidos buvo neteisingai nurodyta pavardė, agrarinės reformos tarnybos darbuotoja jai paštu grąžino dokumentus. Pareiškėja nurodė, jog paštu gavusi pateiktus dokumentus ji suprato, kad nuosavybės teisės jai negali būti atkuriamos ir todėl daugiau nieko nesiaiškino ir niekur nebesikreipė. Tik 2019 m. sutikusi buvusią Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotoją B. V., iš jos sužinojo, kad turėjo ir turi galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja B. V.. Atsižvelgiant į pareiškėjos garbų amžių, menką išsilavinimą, tikėtina, kad gavusi iš valstybinės institucijos grąžintus dokumentus, pareiškėja galėjo tai suprasti kaip atsisakymą atkurti nuosavybės teises. Teismas pripažįsta pareiškėjos nurodytas priežastis svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėja pateikė medicininius dokumentus, jog ji sirgo onkologine liga ir eilę metu gydėsi dėl to. Ši priežastis taip pat laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š. nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat atnaujintinas terminas pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 13 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 27,56 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje Mažeikių apskrityje, kurią ji paveldėjo iš savo tėvo Prano (Pranciškaus) (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. Š., naminiu testamentu, surašytu (duomenys neskelbtini)., visą savo nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe 27,56 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje Mažeikių apskrityje, paliko pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Atnaujinti pareiškėjai G. O. (duomenys neskelbtini), gim. 1940 m. rugsėjo 16 d., praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą 27,56 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime, Židikų valsčiuje Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, tame tarpe teismo sprendimą, kuriuo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.