- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- 2K-531/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- D. Č., A. K., K. I.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisti A. K. ir K. I., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 2 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio mėn., naktį iš 9 į 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ,,duomenys neskelbtini“, prie buvusios pieninės pastato, tarpusavio konflikto su V. A. ir E. M. metu, tyčia sudavė E. M. vieną smūgį kumščiu į veidą ir du smūgius koja į krūtinės ir pilvo sritį. Nuo smūgių koja lūžo dešinės pusės VII šonkaulis ir plyšo kepenys, tai savo ruožtu sukėlė nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir nuo to E. M. mirė, taip D. Č. tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. Č. prašo teismų sprendimus pakeisti, jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė pagrįsta prieštaringais įrodymais.
Kasatorius teigia, kad E. M. sudavė vienintelį smūgį kumščiu į galvos sritį, nes iš karto po šio smūgio A. S. patraukė jį nuo E. M. ir daugiau jam nesudavė. Kasatoriaus manymu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis sudavė E. M. smūgius koja, išskyrus nuteistųjų A. K. ir K. I. parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai viso tyrimo metu nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, todėl jais teismas negalėjo pagrįsti jo kaltės.
Liudytojos V. A. parodymai taip pat nenuoseklūs, kiekvieną kartą ji išgalvodavo vis naujas parodymų keitimo priežastis. Kasatorius įsitikinęs, kad V. A. parodymų keitimo tikroji priežastis yra ne ta, kad ji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes jai niekas negrasino, o ta, kad ji viso tyrimo metu svyravo tarp tiesos sakymo ir alibi suteikimo draugės giminaičiui A. K. Kasatorius tvirtina, kad teisingi yra pirmieji V. A. parodymai, duoti 2004 m. rugpjūčio 10 d. Vėlesniuose jos parodymuose atsiranda išgalvotų aplinkybių, kurios prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pati V. A. nematė, kas sudavė lemtingą smūgį, ji tik parodė, kad galėjo suduoti jis (kasatorius). Esant tokioms aplinkybėms, V. A. parodymai vertintini kritiškai, ir daryti kaltinančias kasatorių išvadas remiantis jos parodymais nėra teisinio pagrindo.
Taip pat nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojo Ž. V. ir kitų liudytojų parodymų. Liudytojo A. S. parodymai nepagrįstai įvertinti kritiškai, nes jie nebuvo draugai, o kartu dirbti pradėjo tik pas V. A.
Apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo netinkamai, padarė neteisingas ir prieštaringas išvadas, nes pagrindinį dėmesį skyrė ne byloje esančių esminių prieštaravimų šalinimui, bet jų nepagrįstam pateisinimui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat tada, kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo kasaciniame skunde yra teiginių, kad teismai netinkamai įvertino nuteistųjų A. K., K. I. ir liudytojų parodymus (kasatorius pažodžiui pakartoja apeliacinio skundo argumentus dėl minėtų asmenų parodymų netinkamo vertinimo), todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, be to, jo kaltė pagrįsta prielaidomis, dėl to jis nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija šiuos skundo teiginius palieka nenagrinėtus, nes, kaip jau minėta, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimas nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas. Nurodytais kasatoriaus pagrindais byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl nagrinėjami tik tie skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius taip pat nenurodo, kokių bylos aplinkybių teismas neišnagrinėjo.
Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasaciniame skunde neteigiama, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodyti išsamūs duomenys ir motyvai, kuriais remiantis teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad kasatorius, suduodamas du smūgius koja E. M. į krūtinės ir pilvo sritį, tyčia jį nužudė, nes nuo smūgio plyšo kepenys ir tai sukėlė nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs įrodymų vertinimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų A. K., K. I., liudytojų V. A., Ž. V. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes jie atitinka teismo medicinos duomenis apie E. M. padarytus kūno sužalojimus, paneigia D. Č. parodymus apie jo panaudotų smurtinių veiksmų apimtį ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai išsamiai aptarė liudytojos V. A. parodymų keitimo priežastis ir motyvavo, kodėl remiasi jos parodymais, duotais teisme, bei motyvavo, kodėl remiasi nuteistųjų A. K. ir K. I. parodymais. Taigi teismai, įvertinę visus byloje surinktus duomenis, gretindami įvykio dalyvių parodymus apie E. M. mušimą vienus su kitais bei su teismo medicinos duomenimis, kita bylos medžiaga, pagrįstai konstatavo, jog neištisai stebėjusių mušimą nuteistųjų A. K., K. I. ir liudytojų V. A., Ž. V. parodymų visetas patvirtina, kad būtent D. Č. sudavė lemtingus du smūgius koja E. M. į krūtinę ir pilvo sritį. Nuteistųjų K. I. ir A. K. parodymais nustatyta, kad po D. Č. smūgių E. M. nebesikėlė.
Kasatorius pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą ginčijo ir apeliacine tvarka, nurodydamas analogiškus argumentus. Dėl D. Č. apeliaciniame skunde minimų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Be to, kasatorius nenurodė, į kokius svarbius jo apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo D. Č. apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo. Byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius D. Č. kaltę, teismai įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remiantis nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti įrodymų šios instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes kasatorius konflikto metu tyčia sudavė kumščiu E. M. į veidą ir du smūgius koja į krūtinės ir pilvo sritį, nuo smūgio į pilvą plyšo kepenys, tai sukėlė nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir taip, veikdamas netiesiogine tyčia, jį nužudė. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taigi kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. Č. kasacinį skundą atmesti.