Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1395-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
2S-1395-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Civilinė byla Nr. 2S-1395-527/2008;

pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė;

procesinio sprendimo kategorijos: 119.11; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1703-802/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (tretysis asmuo – VĮ Registrų centro Marijampolės apskrities filialas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu (b. l. 1-3) prašė pripažinti negaliojančia 1996-11-19 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį P18/96 Nr. 2295 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti šios sutarties registraciją Nekilnojamojo turto registre, restitucijos netaikyti ir priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2008-08-01 nutartimi nustatė ieškovui 10 d. terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia sutartį, kurios šalimis yra jis pats ir valstybei atstovaujanti institucija. Bendraatsakovu byloje ieškovas nurodė savo buvusią sutuoktinę D. K., kuri nebuvo ginčijamos sutarties dalyviu, nors ginčo turtas įgytas santuokos metu. Kadangi ieškovas jokių reikalavimų D. K. nereiškė, ieškinio aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas D. K., nepateikė, teismas įpareigojo ieškovą patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, jų statusą arba ieškinio dalyką ar/ir pagrindą. Taip pat teismas nurodė, jog ginčo žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso A ir V. A., todėl šie asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys. Kadangi ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė nuostata, kad ginčo sandoris yra negaliojantis dėl to, kad sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi, teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio aplinkybes ir nurodyti, kas buvo jo atstovas sudarant ginčijamą sandorį ir kokia buvo atstovaujamojo, t. y. ieškovo, tikroji valia dėl sudaromo sandorio. Be to, teismo nuomone, ieškovas su ieškiniu pateikė netikslius įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos už įsigytą ginčo sklypą 1992-07-20 buvo nurašytos Lietuvos banko Marijampolės skyriuje, todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui informaciją, kas mokėjo už sudaromą sandorį, ir jei už sudaromą sandorį mokėjo trečiasis asmuo, teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, jog šie įrodymai yra būtini sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, o ieškovo prašymas restitucijos netaikyti teismo nesaisto. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą patikslinti pateiktus prieštaringus duomenis, kad ginčo sutartį pasirašė ne jis, tuo tarpu, kai ieškovo prašymu išreikalauti ir byloje esantys dokumentai (Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2005-09-02 nutarimas ir 2005-06-07 specialisto išvada Nr.11-1029(05)) rodo, kad ginčo sutartį pasirašė būtent ieškovas.

2008-08-21 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo užregistruotas ieškovo atsiliepimas į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį (b. l. 147-149), kuriame ieškovas nurodė nesutinkantis su teismo nutartimi ir manantis, kad teismas turėtų savo iniciatyva įtraukti sutuoktinius A. ir V. A. į bylos nagrinėjimą, be to, ieškovas prašo netaikyti restitucijos, todėl, jo nuomone, jis neprivalo A. ir V. A. pateikti ieškinio nuorašų. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesvarbu, kokios būtų nustatytos aplinkybės, bet koks teismo sprendimas turės įtakos buvusiai ieškovo sutuoktinei D. K., be to, ji daug ką galėtų paaiškinti teismui dėl šio ginčo. Ieškovas prieštarauja dėl teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie pinigų nurašymą iš ieškovo sąskaitos ir teigia, jog jis gali šiuos duomenis pateikti tik tokiu atveju, jeigu teismas pateiks jam informaciją apie tai, kur tokius duomenis jis galėtų gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008-08-29 nutartimi (b. l. 152-153) ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir išaiškino ieškovui, kad, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovas vėl turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Teismas nurodė, kad terminas trūkumams šalinti pasibaigė 2008-08-21. Tą pačią dieną ieškovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo jis prašo bylą nagrinėti toliau, tačiau nutartyje nurodytų trūkumų nešalina, nes nemano turįs tokią pareigą. Be to, teismas rėmėsi ir tuo, kad ieškovas buvo sudaręs sutartį su advokatu ieškinio parengimui, todėl, teismo nuomone, ieškovo teisės buvo ginamos kvalifikuotai. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinančia, kad ieškovas turi pareigą nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti jų negali, privalo nurodyti tai ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, laikė, kad ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o per teismo nurodytą terminą ieškovas jų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 157-159) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi dėl šių motyvų:

1) nors teismas įpareigojo ieškovą argumentuoti, kokius reikalavimus ieškovas teikia atsakovei D. K., tačiau tuo pačiu nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra įgytas santuokos metu ir todėl iki šio turto padalijimo buvo bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip tik todėl, kad ginčo sklypas buvo bendroji ieškovo ir atsakovės nuosavybe, teisėtai įgyti (privatizuoti) šį sklypą galėjo tik abi šalys. Be to, D. K. gali žinoti kai kurias sklypo tariamo privatizavimo aplinkybes, dėl ko ieškovas įtraukė ją į bylą atsakove. Ieškovo manymu, bylos nagrinėjimo metu teismas gali nustatyti, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, ir jeigu to prašo viena iš šalių, nenutraukdamas bylos, gali jį pakeisti tinkamu atsakovu. Ieškovo nuomone, D. K. nurodymas atsakove nėra ieškinio trūkumas, kurį ieškovas privalėtų šalinti;

2) ieškovas neįtraukė dabartinių ginčo sklypo savininkų A. ir V. A. į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi, jo nuomone, šioje byloje priimtas sprendimas nesukeltų jiems jokių pasekmių. Remdamasis CPK 47 str. 1 d., ieškovas teigia, jog trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą yra šalies teisė, o ne pareiga, todėl teismas gali pasiūlyti, bet ne nurodyti (pareikalauti), kokius asmenis įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas pats gali įtraukti tokius asmenis į bylos nagrinėjimą, priimdamas nutartį pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės;

3) teismas susidarė neteisingą nuomonę, kad ginčo sutartį sudarė pats ieškovas ar jo atstovas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčijamos žemės pirkimo - pardavimo sutarties jis nepasirašė ir nebuvo įgaliojęs to padaryti kito asmens bei kad ant sutarties jo parašas yra suklastotas, kadangi kažkas žemės pirkimo - pardavimo sutartyje pasirašė už jį, padarydamas (suklastodamas) parašą, todėl laikytina, kad sandoris sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi. Ieškovas viena šalimi laiko Marijampolės apskrities valdytojo administracijos įgaliotą asmenį M. U., o asmuo, suklastojęs ieškovo parašą, jam nežinomas;

4) ieškovas teigia pateikęs iš banko gautus duomenis, kad 1996 m. spalio - gruodžio mėnesiais AB banko „Nord/LB Lietuva" mokėjimų už žemę jis nedarė. Taip pat ieškovas pateikė duomenis, jog Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis buvo (tariamai) sudaryta 1996-11-19. Ieškovas mano, jog duomenis apie tai, kad jis sumokėjo už ginčo žemę 1992 metais ir 1996 metais, privalo teismui pateikti atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija. Ieškovas laikosi pozicijos, jog kitokių duomenų jis negali ir neprivalo pateikti, o jo teiginius privalo paneigti atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija, pateikdama įrodymus teismui;

5) ieškovui žinoma, kad 2005-06-07 specialisto išvadoje Nr. 11-1029(05) konstatuota, jog ginčo sutartyje parašas yra ieškovo, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir turėtų būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ieškovas tik nagrinėjant bylą iš esmės pareikš savo nuomonę dėl šios specialisto išvados, todėl ieškinyje jis neprivalo išdėstyti argumentų, kuriais remdamasis ginčys specialisto išvadą.

Atsiliepimas

Atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 171-172) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis galiojančiais teisės norminiais aktais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Atsakirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 111 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 135 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi ieškininiame pareiškime privalu tiksliai nurodyti pagrindinius ieškinio elementus: ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent šie elementai identifikuoja kilusį ginčą dėl teisės, apibrėžia teisminio bylos nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl, ieškovams tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko ir pagrindo, bylos nagrinėjimas teisme tampa negalimu. Be to, pažeistos teisės gynybos būdas, kurį prašoma teismo taikyti, turi atitikti įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999 yra pabrėžęs, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo už ieškovą, kuriam ši pareiga tenka pačiam arba, nesugebant to padaryti, kreiptis teisinės pagalbos į atitinkamas teisinės pagalbos institucijas. CPK 5 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas jo interesas. Šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000 teigė, kad LR Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nutarė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kadangi šis nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. ieškovas teismo nustatytu terminu teismui nenurodė, kodėl bendraatsakove byloje yra patraukta D. K., ir nepatikslino, kokius reikalavimus ieškovas reiškia būtent jai; neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis A. ir V. A., kuriems nuosavybės teise šiuo metu priklauso ginčo žemės sklypas; nepagrindė ir neargumentavo ieškinyje nurodytų aplinkybių apie tai, kas pasirašė ginčo sutartį; nepateikė teismui įrodymų, kas 1999-07-20 sumokėjo už ginčo žemės sklypą, bei nepateikė teismui argumentų dėl byloje surinktų duomenų, kurie patvirtina, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, kai tuo tarpu pats ieškovas šiuos duomenis ginčija. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2008-08-01 nutartimi konstatavo, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 str. nustatytų šiam procesiniam dokumentui reikalavimų. Kadangi teismo nutartis, kuria nustatomi procesinio dokumento trūkumai bei skiriamas terminas jiems pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nagrinėdama ieškovo atskirąjį skundą dėl 2008-08-29 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, kolegija vertina bei patikrina aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų, kadangi paduotas su trūkumais, ir ar ieškovas juos ištaisė CPK nustatyta tvarka.. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti sandorį, kuris, jo manymu, yra sudarytas apgaule bei pažeidžia jo interesus. Formuluodamas tokį ieškinį, ieškovas įsipareigoja tinkamai apibrėžti naikintino sandorio sudarymo aplinkybes bei nurodyti, kurie asmenys, jo manymu, pažeidė jo interesus, sudarydami apgaulingą sandorį. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 15), šiuo metu ginčo žemė priklauso kitiems savininkams, t. y. Akvilei ir V. A.. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas, žinodamas šias aplinkybes, privalėjo įtraukti šiuos asmenis į bylos nagrinėjimą, kadangi teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ar pareigoms, susijusioms su ginčo žemės sklypu. Nors CPK 47 str. 1 d. ir nurodoma, kad tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, tačiau, kolegijos nuomone, tai nereiškia, kad ši norma atleidžia ieškovą nuo pareigos ieškinyje išvardinti visus dalyvaujančius asmenis (netgi ir tuos, kuriuos įtraukti savo iniciatyva nurodo teismas) bei pateikti jiems įteiktinus procesinių dokumentų nuorašus (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 1 d.). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, jog ginčo sutartį už ieškovą pasirašė kitas asmuo, ieškovas pirmosios instancijos teismo nurodymu turėjo pateikti teismui įrodymus ar argumentus, paneigiančius 2005-06-07 specialisto išvadoje Nr. 11-1029(05) konstatuotą faktą, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, arba išdėstyti savo argumentus, dėl ko teismas neturėtų vadovautis specialisto išvada kaip įrodymu. Grįsdamas savo ieškinį teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorio panaikinimą dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi (1964 m. CK 57 str.), kolegijos nuomone, ieškovas privalėjo pagrįsti šiuos argumentus, nurodydamas neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis (t. y. šalies atstovą, susitarusį su kita šalimi). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2008-08-01 nutartimi pagrįstai nustatė, jog paduotas ieškinys neatitiko ieškiniui CPK 111 ir 135 straipsniuose imperatyviai keliamų reikalavimų, ir turėjo pagrindą pareikalauti, kad minėti trūkumai būtų ištaisyti. Procesinio dokumento, taigi ir ieškinio, trūkumai yra šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka, tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pašalinęs teismo nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovas jau minėtu 2008-08-21 atsiliepimu realiai nepašalino ieškinio trūkumų, šiame CPK neįtvirtintame procesiniame dokumente tik neigdamas savo pareigą aiškinti ar tikslinti ieškinio turinį. Kolegija, išsamiai susipažinusi su byloje surinkta medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas nevykdė savo procesinių pareigų, nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl apylinkės teismas teisingai taikė CPK 296 str. 1 d. 11 p. nuostatas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 290-292 str., 337 str. 1 d.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika