Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-326/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.; 1.2.3.2.8.; 1.2.4.2.; 1.2.4.2.8.; 1.2.4.8.; 1.2.14.13.; 1.2.26.1.; 2.1.9.1.; 2.1.12.2.3.2.

2006 m. birželio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 135 str. 2 d. 8 p. ir 187 str. 3 d., ir nuteistas:

- pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems (6) mėn.;

- pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų;

- pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu septyneriems (7) metams;

- pagal LR BK 187 str. 3 d. - 45 paroms arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d., 4d. ir 5 d. 2 p., 65 str.1 d. 1 p. a papunkčiu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniolikai (17) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas ir R. B. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš nuteistojo K.B. D. O. naudai priteista 2350 (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt) Lt turtinės žalos ir 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Lt neturtinės žalos. J. R. naudai priteista 1750 (tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt) Lt. Taip pat iš nuteistojo K. B. priteisti 2072 (du tūkstančiai septyniasdešimt du) Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 29 d., apie 00⁰⁰ val. prie namo Nr. 11, esančio Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Margirio gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. K. į krūtinės sritį, tuo dėl aklos durtinės - pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.1 d.

Taip pat K. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 29 d., laikotarpyje tarp 01⁰⁰ val. ir 01³⁰ val., D. O. gyvenamojo namo, esančio Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Gedimino g. 7, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai pradūręs P. R. priklausančio automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą, dėl chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą P. R. atžvilgiu, reikalavo degtukų, tyčia bendrai su R. B. rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai 32 smūgius P. R. į įvairias kūno vietas, tuo dėl odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kaktoje abipus, kairės akies vokuose, abiejuose smilkiniuose, abiejuose skruostuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, poodinių kraujosruvų kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kairėje blauzdoje, kairiame žaste, padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, K. B. , viršydamas tarpusavio susitarimo su R. B. ribas, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia mažiausiai penkis kartus peiliu dūrė P. R. į krūtinės, kryžmens ir kairio dilbio sritis, padarydamas pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas su kiauryminiu kairio plaučio, diafragmos pažeidimais, kiauryminiu širdies ir kepenų pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis P. R. mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė P. R. , t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

Be to, K. B. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, D. O. priklausančios sodybos, esančios Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Gedimino g. 7, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai keturis smūgius nukentėjusiajai D. O. į veido, smakro ir kitas kūno sritis, o taip pat tyčia peiliu dūrė į nugaros sritį, tuo dėl durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos nukentėjusiajai D. O. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Be to, tuo pačiu metu, D. O. priklausančios sodybos, esančios Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Gedimino g. 7, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. B. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: mažiausiai 7 kartus smogdamas peiliu, pradūrė automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. R. , tris padangas, kurių bendra vertė 225 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. R. 225 Lt turtinę žalą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d.

Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p ir BK 135 str. 2 d . 8 p. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės nužudžius P. R. įrodymų, o nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Nukentėjusiosios D. O. bei nuteistojo R. B. parodymai, apelianto teigimu, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Nukentėjusioji D. O. pirminiuose parodymuose teigė, jog įvykio ir peilio nematė, jo apibūdinti negalėjo. Taip pat, apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu, o ne pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Pasak apelianto, R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas turėjo vadovautis jo parodymais, duotais teisme, iš kurių seka, kad R. B. ir P. R. konflikto metu apeliantas peilio rankose neturėjo ir P. R. nesmogė. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad peilis, kuriuo buvo sužalotas P. R. ir D. O. , nesurastas.

K. B. apeliaciniame skunde neigia, jog D. O. jis sužalojo tyčia. Apeliantas teigia, jog besisukdamas su peiliu rankoje, t.y. elgdamasis nerūpestingai, įdūrė nukentėjusiajai į nugarą. Kiti sužalojimai, apelianto teigimu, galėjo atsirasti jai griūnant po to, kai apeliantas ją pastūmė. Todėl, K. B. teigia, jog jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 str. į BK 137 str.

Apeliantas teigia, jog dėl aukščiau išdėstytų teisminių klaidų jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, be to, buvo neatsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus.

Apeliantas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. jį išteisinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, o jo veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d., atitinkamai sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, apeliantas prašo priteisti iš jo tik sumą, lygią žalos, patirtos dėl sugadintų automobilio padangų, dydžiui, o kitus civilinius ieškinius atmesti.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis ir gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas, priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu skunde esantys nuteistojo K. B. argumentai yra nepagrįsti.

Apeliaciniu skundu K. B. neginčija nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija šia apimtimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikrina.

Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, jog byloje nėra jokių jo kaltės nužudžius P. R. įrodymų, o nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, K. B. kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. O. , liudytojų R. G. ir N. V. parodymais, įvykio vietos, lavono ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, nukentėjusiosios D. O. , nuteistųjų R. B. ir K. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs iš aukščiau minėtų įrodymų šaltinių gautus duomenis ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodytumo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis teismo išvadomis.

Neigdamas savo kaltę dėl P. R. nužudymo, apeliantas akcentuoja nukentėjusiosios D. O. ir nuteistojo R. B. parodymų nenuoseklumą, teigia jog D. O. pirmųjų apklausų metu kategoriškai teigė, jog kas mušė P. R. ir paties peilio ji nematė, jo apibūdinti negalėjo, o nuteistasis R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas turėjo vadovautis ne ikiteisminio tyrimo metu, bet teisme jo duotais parodymais, kuriuose jis, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog pas K. B. peilio mušant P. R. nematė.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, iš tiesų, D. O. pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2005-05-29 parodė, jog kas konkrečiai mušė P. R. ir kiek jam sudavė smūgių ji nemačiusi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad minima apklausa buvo vykdoma 2005 m. gegužės 29 d., nuo 8.30 val. iki 10.00 val., t.y. iš karto po ypatingos skubos tvarka jai atliktos vidaus organų operacijos. Todėl visiškai logiška, kad po patirto skausmo bei stiprių emocinių išgyvenimų nukentėjusioji D. O. galėjo neprisiminti ir dėl to nenurodyti labai konkrečių kiekvieno nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų. Iš tuoj pat po įvykio duotų D. O. parodymų matyti, kad ji papasakojo bendrą įspūdį apie nusikalstamus K. B. ir R. B. veiksmus, atliktus prieš ją pačią ir P. R. . Tačiau ir juose nukentėjusioji patvirtino, jog P. R. namo viduje mušė K. B. ir R. B. bei tai, kad tuoj pat po P. R. sužalojimo, ją kieme peiliu sužalojo K. B. . Apklausiama papildomai 2005 m. gegužės 30 d. bei paskesnėse apklausose D. O. nepaneigė savo pirminių parodymų – ji taip pat teigė mačiusi, kaip R. B. ir K. B. muša P. R. , tačiau kuris iš jų ir kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam ji nurodyti negalėjo. Be to, visose apklausose D. O. vienodai ir kategoriškai aiškino kokiomis aplinkybėmis ji apelianto rankose pamatė peilį ir kokiomis aplinkybėmis tuo peiliu K. B. ją sužalojo. Iš D. O. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdyje matyti, kad ji pamačiusi namo viduje R. B. ir K. B. mušamą P. R. , sudavė arbatinuku K. B. . P. R. nugriuvus ant grindų, ji išsivijo K. B. į kiemą ir sudavė jam dar kartą. Po tokių D. O. veiksmų, K. B. atsisukęs sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, kartą įspyrė į galvą, o vėliau pargriuvusiai dūrė peiliu į nugarą. Po smūgio peiliu K. B. dar subadė automobilio dešinės pusės padangas. Tokie nukentėjusiosios D. O. parodymai dėl apelianto K. B. veiksmų sužalojant P. R. bei ją pačią, negali būti pripažinti prieštaringais ir nenuosekliais, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios parodymus ir jais pagrįsdamas K. B. kaltę nužudžius P. R. bei sunkiai sužalojus ją pačią, teisminės klaidos nepadarė.

R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai po jo ir K. B. suduotų smūgių P. R. suklupo, jis atsisukęs pamatė, kad prie pat jo stovintis K. B. dešinėje rankoje laiko peilį, kuriuo prieš tai tą pačią dieną buvo sužalojęs R. K. ir pradūręs automobiliui „AUDI 80“ padangas. Tačiau apklausiamas teisme R. B. teigė, jog P. R. nukritus, K. B. kambaryje nebebuvo, o peilį pas jį R. B. matė tik einant pas D. O. . Apeliantas šį nuteistojo parodymų pasikeitimą aiškina tuo, jog R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siūlo remtis tik pirmosios instancijos teisme R. B. duotais parodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų davė labiau K. B. įkaltinančius parodymus, nei teisme, kur jis nebenurodė, jog iškart po P. R. suklupimo matė šalia stovinčio K. B. rankoje peilį. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet dar nebuvo surinkta pakankamai bylai reikšmingų duomenų, būtinų kiekvienam iš nusikaltimo dalyvių reiškiamiems įtarimams konkretizuoti, įtarimas dėl P. R. nužudymo buvo pareikštas ir R. B. . R. B. gindamasis nuo pareikšto įtarimo parodė, kad jis pats peilio įvykio metu neturėjo ir nukentėjusiojo peiliu sužaloti negalėjo. Tačiau jis patvirtino, kad matė, jog iš karto po sužaloto P. R. nugriuvimo, matė K. B. rankoje laikant peilį. Tokie jo parodymai atitiko ir kitais įrodymų šaltiniais nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minimi R. B. pirminiai K. B. įkaltinantys parodymai yra teisingi. O nagrinėjant bylą teisme R. B. jau nebebuvo kaltinamas dėl D. O. sužalojimo ir P. R. nužudymo, o tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl norėdamas palengvinti ir K. B. gresiančią baudžiamąją atsakomybę ėmė neigti, jog iškart po P. R. suklupimo matė šalia stovinčio K. B. rankoje peilį ir teigė nežinąs, kas peiliu sužalojo P. R. .

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad šie neesminiai tiek nukentėjusiosios D. O. , tiek ir nuteistojo R. B. parodymų skirtumai nepaneigia jų parodymais apie kitas svarbias bylos aplinkybes ir kitais byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatytos K. B. kaltės nužudžius P. R. įrodytumo.

Apeliantas savo kaltę iš esmės neigia remdamasis tuo, kad niekas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė matęs paties dūrio P. R. momento.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog K. B. prieš nužudant P. R. , 2005 m. gegužės 29 d., apie 00⁰⁰ val. prie namo Nr. 11, esančio Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Margirio gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. K. į krūtinės sritį, tuo dėl aklos durtinės - pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo kaltės dėl šio nusikaltimo neneigia ir pats nuteistasis. Jis neneigia ir to, jog po šio konflikto su R. K. , peilį, kuriuo jį ir sužalojo, jis pasiėmė su savimi. Tai patvirtino ir R. B. . Be to, K. B. neneigia ir savo kaltės dėl to, jog tuo pačiu peiliu, atėjęs pas D. O. į namus, kieme pradūrė P. R. automobiliui padangas bei sužalojo ją pačią. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Taip pat, kaip matyti iš paties nuteistojo K. B. , nuteistojo R. B. ir nukentėjusiosios D. O. parodymų, tuo metu, kai buvo mušamas P. R. , name kitų asmenų, išskyrus R. B. ir K. B. nebuvo. Iš kart po to, kai R. B. paleido rankomis laikytą P. R. , jis pastebėjo, kad nukentėjusiojo krūtinė yra kruvina ir šis nugriuvo ant grindų. Šalia R. B. stovėjo K. B. , kuris, pasak. R. B. , muštynių metu taip pat sudavė smūgius P. R. . Nors K. B. teigia apskritai neprisilietęs prie nukentėjusiojo P. R. , tačiau šį K. B. aiškinimą paneigia biologinio tyrimo specialisto išvada Nr. S 293/05 (01), kur nurodyta, kad ant K. B. ir R. B. sportinių batų yra P. R. kraujas, o tai patvirtina kaltinamojo R. B. ir nukentėjusiosios D. O. parodymų teisingumą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats K. B. teigė nematęs, kad R. B. su savimi konflikto metu būtų turėjęs peilį ir juo būtų sužalojęs nukentėjusįjį, tai neigė ir pats R. B. . Taigi, vienintelis asmuo, kuris mušant nukentėjusįjį P. R. su savimi turėjo peilį, buvo būtent K. B. . Iš karto po R. B. ir K. B. suduotų smūgių P. R. nugriuvo ant grindų jau kraujuojančia perdurta krūtine, o vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos aukščiau išdėstytus įrodymus, kaip visetą, bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus daro išvadą, kad būtent K. B. 2005 m. gegužės 29 d., laikotarpyje tarp 01⁰⁰ val. ir 01³⁰ val., D. O. gyvenamojo namo, esančio Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Butrimonių miestelyje, Gedimino g. 7, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai penkis kartus peiliu dūrė P. R. į krūtinės, kryžmens ir kairio dilbio sritis, padarydamas pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas su kiauryminiu kairio plaučio, diafragmos pažeidimais, kiauryminiu širdies ir kepenų pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis P. R. mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė P. R. , t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

K. B. apeliaciniame skunde teigia, jog D. O. sužalojo besisukdamas su peiliu rankoje, t.y. neatsargiai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nurodydamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliantas laikosi tos pačios gynybinės pozicijos, kuria jis rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teismas pagrįstai šiuos K. B. parodymus įvertino, kaip siekį palengvinti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir juos atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia Kauno apygardos teismo išvada. Be pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų argumentų, pagrindžiančių minėtą išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgiai ir į tai, kad nuteistojo K. B. nurodomas D. O. sužalojimo mechanizmas neatitinka bylos duomenimis nustatyto nukentėjusiosios kūne padaryto ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoto sužalojimo pobūdžio ir lokalizacijos. K. B. teigia, jog sužalojo nukentėjusiąją tuomet, kai pastaroji jam iš nugaros trenkė arbatinuku. Kaip parodymų patikrinimo vietoje parodė nuteistasis K. B. , jis prieš laikrodžio rodyklę sukosi atgal, norėdamas ją pagąsdinti ir, laikydamas kairėje rankoje peilį, taip netyčia juo sužeidė nukentėjusiąją. Esant tokiam sužalojimo mechanizmui, nukentėjusiajai, stovėjusiai K. B. už nugaros veidu į jį, durtinė - pjautinė žaizda turėjo būti padaryta kairiame šone. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-601/05 (06) nustatyta, kad D. O. padaryta durtinė – pjautinė žaizda yra krūtinės dešinėje, ties X-XI šonkauliais, dešinės pažasties linijos projekcijoje. Be to, taip sukantis, kaip nurodė K. B. , dūrio kanalas būtų buvęs horizontalus, einantis iš kairės į dešinę, o tuo tarpu minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad dūrio kanalas eina iš apačios į viršų. Taigi, šie faktiniai bylos duomenys, vertinant juos su kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, neabejotinai paneigia K. B. versiją dėl neatsargaus D. O. sužalojimo ir patvirtina kitais byloje surinktais duomenimis nustatytas D. O. sužalojimo aplinkybes bei mechanizmą. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. B. kaltu dėl tyčinio sunkaus D. O. sveikatos sutrikdymo, teisminės klaidos nepadarė ir jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apygardos teismas, skirdamas K. B. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl K. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Apeliaciniame skunde K. B. prašo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, ji turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis K. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, davė ne visiškai teisingus parodymus apie nusikaltimų aplinkybes. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo apeliaciniame skunde nurodytą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikaltimo padarymo, todėl nėra pagrindo ir mažinti K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę nuosprendyje ir nenurodė, kad atsižvelgia į jauną jo amžių, tačiau ši aplinkybė bausmės individualizavimui lemiamos reikšmės neturi ir tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtąją bausmę.

Be to, K. B. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš jo tik sumą, lygią žalos, patirtos dėl sugadintų automobilio padangų, dydžiui, o kitus civilinius ieškinius prašo atmesti, tačiau nenurodo jokių tokio savo prašymo argumentų. Atsižvelgdama į tai, kad K. B. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei vadovaudamasi LR CK 6.263 str. 2 d. nuostata, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymu bei remdamasis įrodymais dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir jų dydžio, priėmė pagrįstą sprendimą dėl kai kurių jų visiško, o kai kurių ir dalinio patenkinimo. Mažinti iš K. B. priteistų civilinių ieškinių dydžio apeliacinės instancijos teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo K. B. apeliacinio skundo nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.