Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Sodros duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovė gyvenamą vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė gyvenamųjų patalpų Nuomos sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei išnuomojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - butą, adresu (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo mokėti 750,00 Eur kas mėnesį nuomos mokestį ieškovui ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas (el. b. l. 4-12). Tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - ilgą laiką netinkamai mokėjo nuomos mokestį, ko pasėkoje ieškovas 2019 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą dėl susidariusios atsakovės skolos už nuomą priteisimo. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 5 701,00 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės (el. b. l. 13). Ieškovo teigimu, vykdomasis raštas yra perduotas antstoliui dėl priverstinio skolos iš atsakovės išieškojimo. Atsakovei, tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų (nemokant nuomos mokesčio (Sutarties 9.2 punkto (a) papunktis)), ieškovas 2019 m. birželio 6 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (el. b. l. 15-16). Apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovė taip pat buvo informuota ir elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-32). Atsakovė ne kartą buvo raginama atlaisvinti patalpas, tačiau atsakovė iš nuomojamų patalpų neišsikraustė.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Remiantis sutarties 4.1., 4.3. punktu atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 10 dienos į priekį už kiekvieną einamąjį mėnesį. Sutarties 9.2 punkto a papunktyje numatyta, kad nuomininkui vėluojant sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 7 kalendorines dienas, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus nuomininką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio, dėl nuomos mokesčio išieškojimo atsakovės atžvilgiu yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovei pažeidus nuomos sutarties sąlygas, ieškovas 2019 m. birželio 16 d. nuomos sutartį su atsakove nutraukė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovei buvo žinoma. Atsakovė nuomos sutarties nutraukimo neginčija. Be to, pati atsakovė ieškovui elektroniniu paštu nurodė, kad iš patalpų ketina išsikraustyti 2019 m. rugpjūčio 1 d. (el. b. l. 29).

Remiantis tarp šalių pasirašytos sutarties 9.5 punktu nutraukus sutartį nuomininkas (atsakovė) privalo nedelsiant po Sutarties nutraukimo atlaisvinti patalpas, palikti jas tvarkingas, švarias ir su visais daiktais, kurie jose buvo nuomos sutarties pasirašymo metu. CK 6.612 straipsnyje numatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai (nuomos sutartis su atsakove yra nuraukta), taigi atsakovė ieškovui priklausančiame bute gyvena neteisėtai. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė toliau gyventų jo bute, butu naudotųsi ir laikytų ten savo daiktus. Byloje nėra duomenų, kad po sutarties nutraukimo atsakovė būtų atlaisvinusi ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo, kaip teisėto daikto savininko teisės. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas spendžia, kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovė iškeldinama iš buto - gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 680,00 Eur, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 3,80 Eur, kuri priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto - gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.