Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-141-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
AN2-141-851/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-141-851/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03282-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18ANP-128087798-17, kuriame nurodė, kad R. M. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčiniais savo veiksmais, pakartotinai per vienerius metus, 2017 m. spalio 18 d., apie 10.40 val. sugadino buto Nr. 56 durų spyną ją pragręždamas. Protokolo pagrindu 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo R. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 eurų bauda.2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino R. M. skundą dėl tyrėjo nutarimo, skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties. Nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtos žalos dydis viršijo vieną bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, butas, taip pat ir jo durys bei durų spyna bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjui R. M., kuris teisine prasme nėra jam svetimas turtas, o 2017 m. spalio 18 d. užfiksuotas epizodas turi būti vertinamas R. M. atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes tai yra tik dalis jo sistemingų veiksmų. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis, teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo bylą nutrauktina nesant R. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Apeliacinio skundo argumentai

R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamame nutarime yra nurodytos tariamai patirtos žalos dydis 96,80 eurai, tai yra svarbi aplinkybė, nes administracinė atsakomybė yra numatyta tik už žalą, kuri neviršija 37,66 eurų, o už didesnio dydžio žalą administracinė atsakomybė nėra numatyta. Pareiškėjo nuomone, nustatęs, kad pagal 2017 m. spalio 18 d. pinigų priėmimo kvito kopiją matyti, kad už avarinį durų atidarymą ir cilindrą buvo sumokėta 40 ir 56,80 eurų (b. l. 95), teismas neįvertino, kad žala turtui (t. y. spynai) sudaro 56,80 eurų, o likusi 40 eurų suma yra už spynos pakeitimo paslaugas, todėl nepriskirtina prie žalos turtui. Bet kuriuo atveju, padarytos žalos, padarytos R. M. priklausančiam turtui (buto durims, spynoms, elektros laidams ir kt.) dydis viršija 37,66 Eur. Akivaizdu, kad tariamai padaryta žala yra didesnė, negu 1 BBDN (nuo 2,5 BBDN), todėl R. M. veiksmai neturi ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių ir teisena turi būti nutraukta. Baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus taip pat negalima, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už svetimo, o ne nuosavo turto sunaikinimą.Pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo kaltę už veiksmus, kurie nėra draudžiami. Todėl visa teismo nutarties konstatuojamoji dalis yra naikinta kaip perteklinė. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog tariamai sunaikintas turtas yra tariamos nukentėjusiosios J. B. – M. nuosavybė. Priešingai – šis turtas yra asmeninė R. M. nuosavybė, nes įgytas už asmenines lėšas. Nagrinėjamoje byloje teisena turėjo būti nutraukta, nes buvo nagrinėjamas klausimas dėl pačiam R. M. priklausančiam turtui padarytos žalos. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl neva padaryto nusižengimo. Vieninteliai duomenys, kuriais pagrįstas kaltinimas, jo sutuoktinės parodymai, kurie nepagrįsti jokiais daiktiniais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, apeliacinis teismas turėtų įvertinti, jog į bylą nėra pateikta tariamai sugadinta spyna, neįvertinta, ar ji apskritai sugadinta, nenustatytos spynos sugadinimo priežastys ir spyną sugadinę asmenys pagal pirštų antspaudus, o vieninteliai įrodymai yra J. B. – M. apklausa teismo posėdyje, kurios metu ji išsakė nuomonę, kad R. M. reguliariai gadina spynas, tačiau negalėjo prisiminti spalio 18 d., o liudytoja apklausta Z. U. tik patvirtino, kad 2017 m. spalio 18 d. matė kaimyną R. M. prie buto durų ir elektros skydinės, tačiau nenurodė, kad spyną sugadino pareiškėjas, nes to nematė. Skambutis saugos tarnybai taip pat neįrodo, kad spyną sugadino pareiškėjas, nes spyna ir elektros laidai galėjo sugesti dėl susidėvėjimo ir amžiaus, o ne dėl pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo kaltė negali būti įrodyta aplinkybių asmeniškai nemačiusio pareigūno subjektyviais paaiškinimais tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokolu. Institucija nevertino R. M. parodymų ir juos atmetė pagal pateikimo šaltinį. Byloje esantys prieštaravimai nėra panaikinti kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie sunaikinto turto rinkos vertę, nuotraukų, kuriose matyti R. M. tariamo pažeidimo metu, nenustatyti ir neapklausti jokie kiti liudytojai, kurie patvirtintų sugadinto turto nuosavybę arba matę R. M. sugadinant duris ir spynas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo aukštesnės instancijos teismo pripažinti, jog jis veiksmų, nurodytų Institucijos nutarime, iš viso nedarė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK buvo registruotas J. B. – M. pareiškimas, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 10.40 val. jai paskambino apsaugos tarnyba, kuri prižiūri jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtą signalizaciją, ir pranešė, kad jos bute išjungta elektra. Grįžusi namo apie 17 val. pamatė, kad elektros skydinėje nuo saugiklių atjungti laidai, dėl ko namie nebuvo elektros. Taip pat pamatė, kad sugadinta buto durų spyna, sulankstyta, sudaužyta, į ją nebuvo įmanoma įkišti rakto. Iškvietus meistrą, spyna buvo pakeista, tai kainavo 96,80 eurų. Taip pat nurodyta, kad iš kaimynės Z. U. sužinojo, kad dienos metu ši matė prie pareiškėjos buto durų besikrapštantį sutuoktinį R. M., su kuriuo ji nėra išsituokusi, tačiau jam teismo paskirta gyventi skyrium nuo jos ir vaikų. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, todėl jų turtas nėra padalintas ir priklauso bendra jungtine nuosavybe abiems (b. l. 11). 2017 m. spalio 19 d. Z. U. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 10.40 val., būdama savo namuose, išgirdo, kad laiptinėje kažkas gręžia ar kažką remontuoja. Pasižiūrėjusi per durų akutę pastebėjo savo kaimynės J., gyvenančios 56 bute, laiptinėje, šalia jos buto durų stovintį jos vyrą R., kuris atsinešęs maišelyje įrankius ir galimai grąžtą, gręžė J. buto durų spyną. Baigęs gręžti priėjo prie šalia esančios elektros skydinės, ją atidarė ir nutraukė ar nupjovė jos buto elektros laidus. R. iš matymo pažįsta puikiai, nes gyvena šiame name 15 metų, todėl jį atpažino, kad tai būtent jis sugadino kaimynės buto durų spyną ir elektros laidus. Taip pat nurodė, kad didžiąją laiko dalį praleidžia namie ir daug kartų yra mačiusi, kaip R. tyčia sugadina durų spyną, ją gręždamas grąžtu, taip pat matė, kaip jis ne kartą atidaro el. skydinę ir sugadina joje Jūratės buto laidus (b. l. 12). Tai, kad R. M. atlikto faktinius veiksmus, aprašytus administracinio nusižengimo nutarime, patvirtina ir J. B. – M. apklausa teismo posėdyje, kurios metu ji nurodė, kad R. M. reguliariai gadina spynas, negalėjo prisiminti spalio 18 d., bet jai tą dieną turėjo paskambinti iš saugos tarnybos, kad išjungta elektra, ji tą pačią dieną kvietė meistrus spynai taisyti. Tai taip pat patvirtina ir liudytoja apklausta Z. U., kuri nurodė, kad 2017-10-18 matė kaimyną R. M. prie buto durų ir elektros skydinės. Iš 2017-10-18 pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, kad už avarinį durų atidarymą ir spynos cilindrą buvo sumokėta 40 ir 56,80 eurų (b. l. 95). Taip pat įvykį patvirtina saugos tarnybos pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2017-10-18 10:35:29 val. registruotas gedimas bute, (duomenys neskelbtini) (b. l. 99). Netikėti aukščiau aprašytais bylos duomenimis ir nukentėjusios bei liudytojų parodymais nėra pagrindo. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad buto durų Nr. 56, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, spyna buvo tyčia sugadinta dėl R. M. veiksmų.

4. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad neteisėtos žalos dydis viršijo vieną bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kad butas, taip pat ir jo durys bei durų spyna bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjui R. M., kuris teisine prasme nėra jam svetimas turtas, pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir nutarimą panaikino, nutraukdamas bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog 2017 m. spalio 18 d. užfiksuotas epizodas turi būti vertinamas R. M. atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes tai yra tik dalis jo sistemingų veiksmų, kuriems būdingas ne tiek ir ne tik tikslas padaryti žalos turtui, o galimai ir tikslas įbauginti savo sutuoktinę ir kitus artimuosius, jiems pakenkti, ar sudaryti neįmanomas gyvenimo sąlygas, t. y. iš esmės galimai naudojamas psichologinis smurtas.

5. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais ir pareiškėjo skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti, ir palikti 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė