- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- I-2664-561/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-2664-561/08 Procesinio sprendimo kategorija 15.5
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui E. Č., atsakovo atstovei V. Valentaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau-PN) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau-Kalėjimų departamentas), 80000 litų padarytos jo sveikatai bei neturtinės žalos.
Savo reikalavimus E. Č. pagrindė tuo, kad PN 2007-09-13 nutarimu jis buvo uždarytas 5 (penkioms) paroms į baudos izoliatorių, tuo atimant jam galimybę vartoti vaisius, daržoves, medų, vaistažoles. PN darbuotojai žinojo apie prastą E. Č. sveikatos būklę, apie jo gydymą ir apie būtinybę vartoti E. Č. minėtus produktus, tačiau į tai neatsižvelgė, o šis draudimas daro žalą E. Č. sveikatai.
Šalies argumentai
E. Č. paaiškino, kad jis ne kartą kreipėsi į PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę T. M., prašydamas nežaloti jo sveikatos ir leisti jam dėl medicininių indikacijų vartoti vaistažoles ir daržoves bei leisti įsigyti minėtus produktus už savo lėšas PN parduotuvėje. T. M. melagingai žadėjo E. Č. padėti, ji išplėšė E. Č. rašytus nusiskundimų lapus iš jo sveikatos istorijos.
E. Č. paaiškino, kad Kalėjimų departamentas formaliai išnagrinėjo jo skundą dėl pažeistų teisių, kad nesiėmė priemonių E. Č. teisių gynimui.
E. Č. pabrėžė, kad dėl tokių pareigūnų veiksmų, tinkamai neužtikrinant jo teisių į tinkamą gydymą, jo sveikatai buvo padaryta žymi žala, per tris mėnesius jis prarado 11 kg svorio, patyrė pažeminimą, stresą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, diskomfortą, sielvartavimus, kas atsiliepė jo sveikatai ir savijautai.
Šalies argumentai
E. Č. paaiškino, kad nutarime siųsti E. Č. į baudos izoliatorių T. M. įrašą, kad E. Č. dėl sveikatos stovio gali nuobaudą atlikti, padarė net neapžiūrėjusi E. Č..
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas E. Č. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas PN atsiliepime į skundą prašė E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei paaiškino, kad 2007-09-12 buvo gautas PN darbuotojo Z. T. tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, kad apie 19 val. 50 min. nuteistasis E. Č. atsisakė eiti į paskirtą būrį, nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių. Šiais veiksmais E. Č. pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., todėl 2007-09-13 PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-781 nuteistajam E. Č. buvo paskirta nuobauda - uždarymas 5 paroms į baudos izoliatorių.
PN paaiškino, kad BVK 146 str. numato, jog baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat, paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę, draudžiama. 2008-01-07 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu PN administracija atliko E. Č. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Nuteistasis E. Č. 2007 metais 5 kartus buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Diagnozė: C 67.9, nustatyta 2007-04-17. Po kiekvieno gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas buvo sekamas ambulatoriškai, atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekomendacijas. Peržiūrėjus nuteistojo ligoninės epikrizes ir ligos istorijos jrašus, rekomendacijų papildomai vartoti vaisius ir daržoves ar vitaminus nebuvo. BVK 92 str. numato nuteistųjų specialiąją teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o pačią įsigijimo tvarką numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius. Kiekvienas nuteistasis kartą per savaitę turi teisę įsigyti įstaigos parduotuvėje maisto prekių ir būtiniausių reikmenų. Ši teisė ribojama tik bausmių vykdymo įstatymuose numatytais atvejais.
PN paaiškino, kad E. Č. skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė. Pareiškėjas E. Č. nepateikia įrodymų, kaip PN administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų jam sukėlė stresą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, diskomfortą, ilgalaikius nepatogumus, sielvartavimą, pažeminimą ir panašiai.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovo PN atstovė nesutiko su E. Č. skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepime į E. Č. skundą paaiškino, kad Kalėjimų departamentas 2007-11-16 iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus gavo E. Č. 2007-11-09 skundą del PN administracijos Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. neteisėtų veiksmų E. Č. atžvilgiu, kuri esą neišduoda jam raštiškos rekomendacijos leisti parduotuvėje įsigyti vaisių ir daržovių, o taip pat prašė atsakyti, ar minėta pareigūnė turi tinkamas žinias ir reikiamą kvalifikaciją dirbti asmens sveikatos priežiūros tarnyboje.
Kalėjimų departamentas paaiškino, kad nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose reglamentuoja BVK 146 str.. Šis straipsnis nustato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į E. Č. skundą atsakė laiku, paaiškindamas, kad PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą praktikos licenciją, kuri suteikia jai teisę verstis medicinos praktika, savo 2007-12-04 atsakymą Nr. 2S-4143 pagrįsdama galiojančiais įstatymais, teisingai nurodydama priimto spendimo apskundimo tvarką.
Kalėjimų departamentas paaiškino, kad LR CK 6.271 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Tačiau E. Č. prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala gali būti pareiškėjui priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, nagrinėjant E. Č. skundą. Turtinės ir neturtinės žalos patyrimo faktas ir dydis grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo, žalos skaičiavimo bei jos patvirtinimo įrodymais. E. Č. savo skunde nenurodo jo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ar kitų faktų patvirtinančių įrodymų. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2007-09-13 nutarimu „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ Nr. 28-781a už pažeidimus, numatytus BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. (kadangi E. Č. atsisakė eiti į paskirtą būrį) nutarė nuteistąjį E. Č. uždaryti į baudos izoliatorių 5(penkioms) paroms. PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. minėtame nutarime patvirtino, kad E. Č. dėl sveikatos būklės gali būti patalpintas į baudos izoliatorių.
Kalėjimų departamentas 2007-12-04 raštu Nr. 2S-4143 į E. Č. skundą atsakė, paaiškindamas, kad PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą praktikos licenciją, kuri suteikia jai teisę verstis medicinos praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo E. Č. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar PN darbuotojai, vertindami E. Č. sveikatos būklę bei uždrausdami E. Č., jam būnant baudos izoliatoriuje, pirkti maisto produktus, veikė teisėtai; ar Kalėjimų departamento darbuotojai, nagrinėdami E. Č. skundą dėl jo teisių pažeidimo, susijusio su E. Č. sveikatos vertinimu, veikė teisėtai.
BVK 146 str. numatyta, kad baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę, draudžiama.
Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad BVK 12 str. 1 d. ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad PN darbuotojai tinkamai vertino E. Č. sveikatos būklę bei jo galimybę atlikti nuobaudą baudos izoliatoriuje, pagrįstai vadovaudamiesi E. Č. ligos istorija, kad PN darbuotojai pagrįstai uždraudė E. Č. pirkti maisto produktus, jam būnant baudos izoliatoriuje (nors padarė išimtį ir leido E. Č. pasiimti į baudos izoliatorių jo turimus vaisius ir kitus produktus), kad PN darbuotojai veikė E. Č. atžvilgiu, tinkamai vadovaudamiesi galiojančiomis teisės normomis, t.y. tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiomis nuteistųjų asmenų teises bei pareigas, kad Kalėjimų departamento darbuotojai tinkamai išsprendė E. Č. skundą dėl jo teisių pažeidimo, susijusį su netinkama jo sveikatos priežiūra, bei gydytojos T. M. teise verstis medicinos praktika ir T. M. veiksmais, vertinant E. Č. sveikatos būklę, kad PN bei Kalėjimų departamento darbuotojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t.y. PN bei Kalėjimų departamento darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.
Teismas daro išvadą, kad E. Č., reikalaudamas atlyginti PN bei Kalėjimų departamento darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik spėjimais, samprotavimais bei prielaidomis, kad E. Č. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog PN bei Kalėjimų departamento darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad E. Č. patyrė žalą, savo argumentus pagrįsdamas tik subjektyvia nuomone bei netinkamu faktinių aplinkybių ir norminių aktų interpretavimu.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. Č. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas E. Č. atžvilgiu ir Valstybės darbuotojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse, todėl E. Č. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.