Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Stasio Lemežio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs 1966 12 03 Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, rusas, niekur nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 08 07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt) bauda, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 06 22 nutartimi nesumokėta baudos dalis 1224,72 Lt pakeista į 4 paras arešto, bausmę atliko 2005 08 30, teistumas neišnykęs (BK 97 str. 3 d. 3 p. „a“ p.p.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu, tyčia nužudė V. Š., o būtent: jis, 2008 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 20.20 val., miško kelyje, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ežerų, Vilniuje, būdamas girtas, asmeninio konflikto su V. Š. metu, tyčia pastarąją spardydamas, mušdamas kumščiais, sudaužydamas du butelius į nukentėjusiosios galvą bei tyčia žirklėmis suduodamas smūgius į nukentėjusiosios kaklą, krūtinę ir kitas vietas, viso 39 smūgiais padarydamas poodines kraujosruvas, nubrozdinimus bei daugybines durtines – pjautines žaizdas kaklo dešinėje ir krūtinėje su dešiniosios vidinės jungo venos bei dešiniojo plaučio aklu sužalojimu, dešinio III šonkaulio sužalojimu, ko pasekoje nukentėjusioji vietoje mirė nuo daugybinių sužalojimų, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, ir tokiu būdu tyčia nužudė V. Š., padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. K. kaltę nužudžius V. Š. iš esmės pripažino ir paaiškino, kad iki įvykio su V. Š. bendravo, kartu buvo apie 2-3 mėnesius, buvo benamiai, gyveno prie (duomenys neskelbtini) ežero ten esančioje būdelėje, už tai, kad tvarkydavo aplinką, savininkas leido gyventi toje būdelėje. Rinkdavo eglučių šakas, butelius. Nuvažiuodavo į Šeškinės turgų ir ten priduodavo eglučių šakas vainikų pynėjams, uždirbdavo apie 30 litų į dieną ir iš to gyveno. Įvykio dieną, 2008-08-13, pridavė šakas, nusipirkę pavalgyti, alaus, V. Š. nusipirko porą buteliukų „Ledas“. Ėjo link savo būdelės, pakeliui susipyko, nes V. pradėjo jam priekaištauti, kad jis mažiau surenka šakų, o pinigus dalijasi po lygiai. Pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais, vadinti jį „mentu“. Ji niekaip nesustojo įžeidinėti. Kad ją nuraminti, todėl sudavė jai kumščiu vieną kartą į galvą, kad suprastų, jog reikia baigti, jei žmogui suduodi per galvą, kitas tai suprastų, tačiau ji vis tiek nenustojo, pradėjo dar daugiau šaukti, gąsdinti, kad jos draugai jį suras, papjaus ir pan. Davė dar porą kartų, kojomis įspyrė porą kartų, sudaužė du butelius jai į galvą, ji paėmė iš rankinuko žirkles ir jį gąsdino, jis tas žirkles atėmė ir sudavė porą kartų į gerklę, pataikė į arteriją, pamatė, kad ji kraujuoja, apsisuko ir nuėjo pas save, kas buvo toliau, jam jau buvo neįdomu. Iš viso nukentėjusiajai sudavė apie 10 smūgių kojomis ir rankomis, į galvą sudaužė du butelius, žirklėmis sudavė 2 smūgius. Žirkles išmetė į ežerą, nulūžusią žirklių rankeną numetė šalia nukentėjusiosios. Jis prisipažįsta, kad ją nužudė, tik neprisimena smūgių skaičiaus ir kaip viskas buvo. Nukentėjusioji jį „užėdė“. Dėl padaryto gailisi, bet įvyko kas įvyko, tam turėjo įtakos išgertas alkoholis, nes jeigu būtų buvęs negirtas, tiesiog būtų išėjęs ir tuo konfliktas būtų pasibaigęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2008 m. vasaros pradžioje su V. gyveno būdelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero. 2008 m. rugpjūčio mėnesio viduryje su V. miške rinko eglutes, kurias po to vežė į Šeškinės turgelį parduoti vainikų prekeiviams. Pridavus „V.“ pasakė, kad jie uždirbo 30 Lt, kuriuos abu pasidalino pusiau. Nusipirkę valgyti ir išgerti, 39 maršruto autobusu, iš Antakalnio nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ežero, iš kur pėstute per miškus ėjo link savo būdelės prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pasakyti, kiek buvo valandų negali, bet dar buvo šviesu. Einant mišku „V.“ pradėjo jam priekaištauti, kad jis surenka mažiau eglaičių, negu ji, o pinigus dalinasi pusiau, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį jis norėjo pabaigti ir ne vieną kartą liepė jai „užsičiaupti“, tačiau pastaroji vis negalėjo nurimti, tada jis priėjęs prie jos vieną kartą spyrė į krūtinę, po ko „V.“ nukrito ant žemės. Po nugriuvimo ji norėjo atsikelti ir atsiklaupė ant kelių bei rankomis atsirėmė į žemę, tada jis dar kartą labai stipriai spyrė jai į krūtinę, po ko ji vėl nugriuvo, tačiau ir vėl bandė keltis, tada jis vėl spyrė ir pataikė į veidą. Po trečio spyrio „V.“ nukrito ant nugaros ir pradėjo rėkti, tada jis atsitūpė šalia jos ir ranka spaudė jai burną, kad nerėktų, tada ji nenurimo, bandė išsivaduoti, rėkė, tada jis griebė jai už kaklo ir smaugė, tačiau ji ir toliau nenurimo, po ko jis du kartus smogė kumščiu į veidą, tačiau ji vis tiek kažką sapaliojo. Paėmęs du tuščius butelius, kuriuos turėjo su savimi, sudaužė juos „V.“ į galvą, bet ir tada ši nenurimo. Jis paėmė „V.“ rankinuką ir jį išvertė ant žemės. Iš tašės ant žemės iškrito žirklės, kažkokia kosmetika. Paėmęs tas žirkles du kartus smogė jai į kaklą, po ko ji pradėjo kraujuoti. Po šių smūgių „V.“ jam dar sakė, kad jos bomžai vis tiek jį suras ir pakas kaip kačiuką. Po jos tokių žodžių jis dar daugiau susierzino ir tomis pačiomis žirklėmis sudavė jai į kaklą dar 4 ar 5 smūgius. Po šių smūgių „V.“ jau nebejudėjo, kraujas bėgo dar stipriau, po paskutinio smūgio jis atsistojo ir nuėjo link savo būdelės, žirkles išmetė į ežerą, tą dieną jis buvo apsvaigęs, nuo alkoholio. Tikslo nužudyti „V.“ neturėjo, tačiau ši taip jį išerzino ir sunervino, kad jis nebeatsakė už savo veiksmus. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, nieko neslėpė nuo pareigūnų, kas įvyko, tas įvyko (t.1, b.l. 142-143, 146-147). Parodymų patikrinimo vietoje metu N. K. patvirtino savo parodymus ir parodė bei paaiškino, kur ir kaip jis rankomis ir kojomis sudavinėjo smūgius „V.“, bei kaip ją badė žirklėmis (t.1, b.l. 148-161). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino savo parodymus ir paaiškino, kad prieš metus laiko geriau prisiminė savo parodymus, įvykio aplinkybes, todėl ankstesni parodymai yra tikslesni ir nuoseklesni.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė nužudžius V. Š. įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra miško masyvas esantis tarp (duomenys neskelbtini) ežerų. Kelyje tarp ežerų, kuris yra apaugęs žole, krūmais ir medžiais ant kairiojo šono guli moteriškos lyties lavonas, kuris yra pusiau išrengtas (be viršutinės dalies drabužių), galva guli ant juodos spalvos rankinės. Lavono kaklas ir veidas, o taip pat priekinė kūno dalis su kraujo dėmėmis, taip pat kraujo dėmės yra aplink lavoną. Nuo lavono sklinda stiprus alkoholio kvapas. Šalia lavono kojų guli tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai, ant kurių dešinėje pusėje (peties srityje) yra skylės, šalia guli moteriška liemenėlė. Šalia lavono priekinės dalies guli du maišai „RIMI“ ir „ESU PRAKTIŠKAS“, kurie tarpusavyje yra perrišti raudonos spalvos šaliku, juose yra maisto likučiai, tušti buteliai, trys buteliukai su etikete „Leda lemon“, stalo įrankiai, purvinos darbinės pirštinės (t.1, b.l. 5- 16).

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kitoje kelio pusėje, nuo vietos kur rastas moters kūnas, 5 m. atstumu, prie medžio rasta plastmasinė žirklių rankenos dalis (t.1, b.l. 17 – 19).

Liudytojas M. Z. parodė, kad dirbo patrulių rinktinėje. 2008-08-13, apie 20 val., buvo gautas pranešimas, kad prie kavinės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) ežero, jų laukia žmogus, kuris miške rado moters lavoną. Nuvykus prie ežero juos pasitiko A. L., kuris paaiškino, kad eidamas miško keliu, rado moters kūną. Miško masyve, ant kelio, pamatė moters kūną, aplinkui mėtėsi daiktai. A. L. paaiškino, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl vasarą gyvena miške. Taip pat paaiškino, kad 2008-08-13 dienos metu eidamas tuo pačiu keliu nuo savo palapinės nieko įtartino nepastebėjo, jokio kūno nematė, o vakare vėl eidamas tuo pačiu keliu atgal pamatė gulinčią negyvą moterį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. (jo buvimo vietos nustatyti nepavyko) parodė, kad šiuo metu jis gyvena miške netoli (duomenys neskelbtini) ežerų. Gyvena su žmonėmis, kurie taip pat neturi gyvenamosios vietos, ten yra savotiška jų stovyklavietė. 2008-08-13 apie 14.00 val. jis ėjo miško taku, esančiu tarp (duomenys neskelbtini) ežerų ir nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau vakare, apie 20.30 val. atvykęs iš miesto ir eidamas tuo pačiu miško keliu link stovyklos, pamatė ant kelio šalia krūmų gulinčią, iki puses nurengtą, nepažįstamą moteriškę apie 45 m. amžiaus. Moteris visiškai nejudėjo, o pajudinus ją už klubo, jam pasirodė, kad ji sustingusi. Ant moters kūno ir šalia jo matėsi kraujo dėmės. Kadangi pagalvojo, kad moteris gali būti negyva, jis nubėgo atgal į artimiausią paplūdimį šalia (duomenys neskelbtini) ežero ir nepažįstamai moteriai paaiškinęs kas atsitiko paprašė paskambinti policijai, o pats nuskubėjo į kitą ežero pusę laukti policijos pareigūnų. Moters, kurios kūną rado miške, jis nepažįsta (t. 1, b. l. 123-126).

Liudytoja A. A. parodė, kad V. Š. buvo jos sesuo. Per paskutinius 5 metus ją yra mačiusi gal 2 kartus, jos niekada negalėjo surasti. Sesuo mėgdavo išgerti, mano, kad vyras su sūnumi ją buvo išvarę iš namų. Kuo V. užsiėmė ir kur gyveno, nežino. Pagal pateiktas nuotraukas atpažino, kad žuvusioji yra jos sesuo.

Liudytojas J. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o mirusioji V. Š. buvo buvusi žmona, su kuria išsiskyrė dar 1996 metais. Paskutinį kartą ją matė prieš 5 metus. Jie kartu turėjo sūnų, kuris dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje. Apie V. mirtį sužinojo tik tada, kai nuvažiavo atpažinti kūno. Iš pradžių buvo abejonių dėl jos tapatybės, todėl reikėjo sūnaus DNR, kad tikrai įsitikinti, jog tai ji. Sūnus atvyko tik po policijos šaukimo, nes negalėjo išeiti iš darbo ir tas atpažinimo procesas užtruko. DNR tyrimu įrodyta, kad moters kūnas buvo jo motinos – 99,7 proc. tikimybe. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes daug metų savo buvusios žmonos nematė ir ja nesidomėjo. Liudytojo J. Š. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. S 159/09(01) R1512/09, kurioje nurodyta, kad 2008 08 13 Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) ežero aptiktas neatpažintas moteriškos lyties lavonas yra J. Š. biologinė motina su 99,7 % tikimybe (t.1, b.l. 100-102).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1544/08 (01) matyti, kad nežinoma moteris, apie 45-50 metų amžiaus, mirė nuo daugybinių kaklo dešinės pusės ir krūtinės durtinių-pjautinių sužalojimų su dešinės pusės vidinės jungo venos sužalojimu, dešinio plaučio aklu sužalojimu ir dešinės pusės III šonkaulio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 39 trauminiais poveikiais. Po sužalojimo padarymo nukentėjusioji galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Padaryti kūno sužalojimai priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Nežinoma moteris, apie 45-50 metų amžiaus, mirė nuo kaklo dešinės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su dešinės pusės vidinės jungo venos pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Lavono kraujyje rasta 2,75 % (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai kakle ir krūtinėje pagal jų mikroskopinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad padaryti žirklėmis (t.1, b.l. 63-71).

Pagal specialisto išvadą Nr. MK 13/09 (01) R992/09 nežinomos moters kaklo - krūtinės durtinės ir durtinės pjautinės žaizdos, padarytos aštriu, duriančių ir pjaunančių savybių įrankiu, turėjusių dvi vienašmenes geležtes, galimai žirklėmis. Tirtų žaizdų morfologija nurodo, kad jos galėjo būti padarytos ir vienu įrankiu. Žaizdoje nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai (t. 1, b. l. 73-77).

Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6638)-IS1-5566: 1. Ant cigaretės nuorūkos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, miške, prie (duomenys neskelbtini) ežerų, rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su nenustatytos asmenybės moters genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų nenustatytos asmenybės moters atitikimų lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra didesnė nei 0,00000000000001%. 2. Ant žirklių rankenos dalies, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, miške, prie (duomenys neskelbtini) ežerų, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 35 - 37).

Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(7267)-IS1-5568: ant rankinės paimtos 2008-08-13 įvykio vietos apžiūros metu, yra sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens tapatybę galima nustatyti tiriant DNR. Šio asmens genotipas sutampa su nenustatytos asmenybės moters genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas, identiškas ištirtų nenustatytos asmenybės moters atitikimų lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra didesnė nei 0,00000000002% (t.1, b.l. 43, 44).

Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6926)-IS1-5567: žmogaus kraujo rasto ant N. K. kelnių, genotipas sutampa su nenustatytos asmenybės moters genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų nenustatytos asmenybės moters atitikimų lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra didesnė nei 0.00000000000001% (t. 1, b.l. 40-42).

Dėl veikos kvalifikavimo

Kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma leidžia teigti, kad N. K. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu V. Š.. V. Š. mirė nuo kaklo dešinės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su dešinės pusės vidinės jungo venos pažeidimu. Durdamas žirklėmis į žmogaus pavojingą gyvybei vietą – kaklą ir perpjaudamas veną, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kitaip kaltinamojo elgesio paaiškinti negalima.

Ikiteisminio tyrimo organai N. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymą padarytą itin žiauriai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei“ 17 p. išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant daug kūno sužalojimų. Nukentėjusiajai suduota ne mažiau 39 trauminių poveikių, jie padaryti per trumpą laiko tarpą, mirtinas sužalojimas yra tik vienas – žirklėmis perpjovus kaklo veną, kas ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Sužalojimai nukentėjusiajai nesukėlė trauminio šoko, be to, nukentėjusiosios kraujyje rasta net 2,76 % (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį ir slopino nukentėjusiosios skausmą. Be to, nenustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė nukentėjusiosios kančių arba suvokė savo veiksmų žiaurumą. Dėl šių priežasčių kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 1 d. kaip kito žmogaus nužudymas.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje aiškino, kad nukentėjusioji pati išprovokavo muštynes, pradėjo konfliktą, jį įžeidinėjo, vadino „mentu“, grasino, kad jos draugai bomžai jam atkeršys, „užkas“. Dėl tokio nukentėjusiosios elgesio kaltinamasis ir jo gynėjas mano, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus).

Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurį sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias savybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakymas į tai. Nagrinėjamoje byloje staigaus didelio susijaudinimo nebuvo. Kaltinamasis su nukentėjusiąja buvo benamiai, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio, kartu girtaudavo, o po to susipykdavo. Šiuo atveju buvo eilinis ginčas tarp dviejų girtų asmenų, todėl kvalifikuoti kaltininko veiksmus pagal BK 130 str. nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis aiškina, kad jeigu nebūtų vartojęs alkoholio, šio nusikaltimo nebūtų padaręs.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis neigė sudavęs daug smūgių, tačiau nuo pat pirmų apklausų prisipažino nužudęs žmogų, davė parodymus, savo kaltės neneigė, nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo organų ir teismo, parodymų patikrinimo vietoje metu davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo tyrimo organams išaiškinti kaltą asmenį ir įvykio aplinkybes. Savo parodymais teisme iš esmės netrukdė nustatyti objektyvią tiesą. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes), nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į didelį suduotų smūgių skaičių, neigiamą kaltininkų asmenybę (anksčiau teistas už svetimo turto vagystę, teistumas neišnykęs, niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, girtaudavo), kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius iki nusikaltimo padarymo (abudu valkatavo, girtavo, konfliktas įvyko girtiems asmenims tarpusavyje susipykus), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (šaltakraujiškai išvyko iš įvykio vietos ir nesirūpino pagalbos suteikimu nukentėjusiajai). Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažiau numatyto BK 129 str. 1 d. bausmės vidurkio (2007-06-28 įstatymo redakcija).

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009 10 02 dienos.

Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 4 p. numatyta tvarka (sunaikinant kaip menkaverčius). Įvykio vietoje pas nukentėjusiąją rasti pinigai sumoje 101 Lt 80 ct, nesant jų šeimininko, perduodami valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2009 10 02 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009 10 02 dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą N. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskr. VPK saugojimo patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje (t.1, b.l. 50, 53, 86, 55), sunaikinti.

Pinigus sumoje 101 Lt 80 ct, saugomus Vilniaus apskr. VPK buhalterijoje (t.1, b.l. 59), perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.