- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1033-743/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- Jonui A
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. V. nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė tris pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius, skirtus 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams, penkis pramoninės gamybos 12-ojo kalibro medžioklinius šovinius, skirtus daugelio modelių 12-ojo kalibro lygiavamzdžiams, medžiokliniams šautuvams, penkiasdešimt du pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra skirti įvairių modelių 22 (5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai, iki kol 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, apžiūros metu šaudmenis rado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnai.
Kaltinamasis Jonas A. V. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jis vienas gyvena (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje, spintelės stalčiuje buvo padėjęs gal pora dėžučių šovinių, tiksliai kiek jų ten buvo nežino, bet gali būti, kad buvo penkiasdešimt aštuoni šoviniai. Jis juos turi maždaug nuo 1980 m. dirbo. Tuos tris šovinius, skirtus karabinams, surado kažkur laukuose. Tuos dešimt šovinių turi nuo tų laikų, kai dirbo Alytuje esančioje įkalinimo įstaigoje. Jis turėjo ir legaliai laikomus du ginklus, 16-ojo kalibro. Tie penki šoviniai, kuriuos paėmė, yra 12-ojo kalibro, bet jis juos turi nuo tų laikų, kai važiuodavo medžioti, čia dar sovietiniais laikais, jis rado juos priekaboje. Kaip medžiotojas, jis supranta kad nelegaliai laikė savo namuose šovinius, neturėdamas jiems leidimo, nors leidimas jiems buvo reikalingas. 2020 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo namuose, vartojo alkoholį, o kai baigėsi alkoholis, jis išėjo iš namų, važiavo į Leipalingį nusipirkti alkoholio. Kai policija darė kratą jo namuose nebuvo, buvo išėjęs pas kaimyną. Gailisi dėl to, ką padarė. Pasikeitė tie įstatymai, anksčiau viskas legalu buvo (t. 2, b. l. 60).
Liudytojas G. S. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas A. J. V. atlikti netikėtą ginklų laikymo sąlygų patikrinimą. Užėjus į gyvenamojo namo vidų rado du neblaivius, pašalinius asmenis – M. A. ir J. V.. Jie paaiškino, kad Jono A. V. namuose nėra, jis išvykęs į Leipalingio miestelį. Netrukus į sodybą atvyko J. A. V. brolis R. V., kuris paaiškino, kad ši sodyba priklauso jam. R. V. parodė virtuvėje, ant pakabų, kabantį brolio medžioklinį lygiavamzdį šautuvą TOZ, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję virtuvę, joje rado ant sienos kabančius seifo raktus, seife buvo kitas Jono A. V. vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas IZH-58. Patalpų apžiūros metu įvairiose virtuvės vietose ir seife rado 257 vnt. 16 kalibro šovinių, 5 vnt. 12 kalibro šovinių, virtuvinio stalo stalčiuje 58 vnt. 5,6 kalibro graižtvinio šautuvo šovinių, 13 vnt. nenustatyto kalibro graižtvinių šovinių ir nenustatyto šautuvo 5,6 kalibro šovinių dėtuvę, taip pat ant stalo buvo rastas Jono A. V. medžiotojo pažymėjimas ir galiojantis leidimas laikyti (nešioti) lygiavamzdžius 16 kalibro ginklus TOZ, Nr. 46424 ir IZH 58 Nr. 7568 (t. 1, b. l. 106–108).
Liudytojas R. V. patvirtino kad jis turi brolį J. A. V.. Jie kartu su broliu, būdami vaikai, gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai J. A. V. susituokė, jis išsikraustė į Alytų. Alytuje jis pragyveno gal apie 10–15 m., o išsiskyręs su žmona, vėl grįžo į kaimą. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 11 val. jis atvažiavo į savo sodybą apžiūrėti savo avių ir kieme rado policijos automobilį ir du pareigūnus. Pareigūnai klausė, ar jis yra J. A. V., jis pasakė, kad jis tik jo brolis. Tada pareigūnai pasakė, kad reikia apžiūrėti namus, nes ten norėjo patikrinti ginklus, jų laikymo sąlygas. Jis kartu su pareigūnais įėjo į namų vidų, leido jiems apžiūrėti namus, pasakė, kad sodyba yra registruota jo vardu. Įėję virtuvėje rado du vyriškius, vienas jų buvo J. V., o kito jis nepažįsta. Pareigūnai tikrino seifą, o vėliau, ieškodami stalčiuje seifo raktų, rado jame šovinius nelegaliai laikomus, tai yra skirtus ne jo turimiems ginklams. Jis nežinojo, kad brolis turi namuose ir laiko nelegalių šovinių, žinojo, kad brolis turi leidimą ginklui, kad turi namuose du medžioklinius šautuvus, kad laiko juos legaliai, žinojo, kad turi ir šovinių, bet manė, kad turi jų skirtų tiems ginklams, kuriuos laiko legaliai (t. 1, b. l. 117–119).?
Liudytojas J. V. pavirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 8 val. buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su pažįstamu M. A.. Abu buvo pagirioti, todėl abu nusprendė nueiti pas pažįstamą J. A. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jis gali turėti alkoholio. Jie kartu trise vartojo alkoholį. Apie 10 val. baigėsi alkoholis, todėl Jonas A. V. nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) parsivežti alkoholio. Jiems jo belaukiant, apie 11 val. į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, pasakė, kad ieško Jono A. V.. Jis pasakė, kad jo nėra ir pareigūnai išėjo iš jo namų. Apie tai, kad Jonas A. V. turi ginklą ir turi leidimą ginklui jis žinojo, tačiau nei ginklo, nei šovinių nebuvo matęs, kiek žino jis juos laikydavo seife, kitame kambaryje. Apie tai kad pas jį namuose yra laikomų nelegalių šovinių ar ginklo dalių jis nežinojo ir niekada nebuvo matęs, jie su J. A. V. apie tai nebuvo kalbėję, nieko apie tai nežinojo (t. 1, b. l. 111–112).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, medinėje baltos spalvos spintelės stalčiuje, popierinėje dėžutėje rasti šeši vienetai 16-ojo kalibro šovinių be šratų viduje; penki 12-ojo kalibro šoviniai. Prie vakarinės virtuvės sienos yra suolas mediniu viršumu, ant jo – išimtas rudos spalvos medinis stalčius. Stalčiuje yra trys popierinės dėžutės, kuriose rasta: penkiasdešimt aštuoni 5,6 kalibro graižtvinio šautuvo šoviniai, dešimt nenustatyto kalibro graižtvinio šautuvo šovinių ir trys nenustatyto kalibro graižtvinio šautuvo šoviniai. Ant vienos iš popierinių dėžučių yra matoma nenustatyto ginklo dėtuvė 5,6 kalibro šoviniams. Įvykio vietoje paimtas J. A. V. vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas ginklui – lygiavamzdžiui šautuvui TOZ, 16x70, 16x70, Nr. 46424, N46424 ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas ginklui IZH 58, 16x70, 16x70, Nr. 7568 (t. 1, b. l. 19–22).
Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateikti trys šoviniai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm); šie šoviniai skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys; tirti pateikti trys 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šoviniai šaudyti buvo tinkami (t. 1, b. l. 58–61).
Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateikti penki šoviniai yra pramoninės gamybos,12-ojo kalibro medžiokliniai šoviniai; šie šoviniai skirti daugeliui modelių 12-ojo kalibro, lygiavamzdžių, medžioklinių šautuvų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys; tirti pateikti penki 12-ojo kalibro medžiokliniai šoviniai šaudyti tinkami (t. 1, b. l. 66–69).
Specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateikti penkiasdešimt aštuoni šoviniai yra pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm) ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairių modelių 22 (5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai; tirti pateikti penkiasdešimt du iš penkiasdešimt aštuonių 22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai šaudymui tinkami, šeši šoviniai netinkami šaudymui (suplėkęs parakas, suskilusi kapsulių medžiaga); tyrimui pateikta šovinių dėtuvė yra pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ???-17 šautuvo ar kitų jo modifikacijų (???-17-1, ???-18, ???-18-1 ir kt.) šovinių dėtuvė; dėtuvė talpina penkis šovinius ir ji yra skirta dėti ir tyrimui pateiktus penkiasdešimt aštuonis 22 (5,6 mm) kalibro šovinius (t. 1, b. l. 74–77).
Specialisto išvada nustatyta, kad pateiktas tyrimui objektas yra pramoninės gamybos, dvivamzdžio, lygiavamzdžio, nenustatyto modelio ir kalibro medžioklinio šautuvo Nr. 19791 (Rusija – buvusi TSRS) su išoriniais gaidukais, pagaminto 1955 m., atramos korpusas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas atramos korpusas yra B kategorijos šaunamojo ginklo dalis (t. 1, b. l. 82–85).
Motyvuojamoji dalis
Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad Jonui A. V. išduotas leidimas 16-ojo kalibro lygiavamzdžiams šautuvams (t. 2, b. l. 17–18).
I. Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis)
Pagal 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Specialisto išvada nustatyta, kad trys pramoninės gamybos 7,62 mm šoviniai yra skirti savaime užsitaisantiems karabinams, automatams, rankiniams kulkosvaidžiams, todėl skirti A kategorijos ginklas (Ginklų ir šaudmenų įstatymo 3 straipsnio 2, 9 punktai). Tirti pateikti penkiasdešimt du pramoninės gamybos 22 kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai skirti pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams, todėl skirti B kategorijoms ginklams (Ginklų ir šaudmenų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktai). Tirti pateikti penki 12-ojo kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti lygiavamzdžiams medžiokliniams šaytuvams, todėl skirti B kategorijoms ginklams (Ginklų ir šaudmenų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgus į tai, pas J. A. V. rasti šaudmenys, skirti A ir B kategorijos ginklams.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1–5 dalyse nustatytos sąlygos A ir B kategorijos šaudmenų įgijimui ir laikymui. Pagal jas, veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
Viso šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad tam, kad įsigytų ir laikytų pas jį rastus šaudmenis, J. A. V. turėjo gauti leidimą, tačiau jo neturėjo. J. A. V. turėtas leidimas 6-ojo kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, nesuteikia jam teisės įgyti ir laikyti aptartų šaudmenų.
Iš aukščiau aptartų kaltinamojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. pas J. A. V. rasta trys tinkami šaudyti, A kategorijoms ginklams skirti šoviniai ir penkiasdešimt septyni tinkami šaudyti B kategorijoms ginklams skirti šoviniai, kurie yra šaudmenys (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 64 punktas). Šiems šaudmenims įsigyti ir laikyti J. A. V. leidimo neturėjo. Visi šie įrodymai kartu su kaltinamojo duotais parodymais leidžia pripažinti įrodytu, kad Jonas A. V., neturėdamas leidimo įgijo ir savo žinioje laikė šešiasdešimt šaudmenų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas šaudmenimis.
Dėl bausmės paskyrimo
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
J. A. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), savo tyčią visiškai realizavo. J. A. V. neteistas, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas – pagal laidavimą (t. 2, b. l. 7–8), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 15–16). Tai leidžia spręsti, kad Jonas A. V. linkęs pažeidinėti teisės normų reikalavimas, todėl ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė. J. A. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bendruomenė dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 28), jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo ir jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes, J. A. V. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau minimali, nes tik ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys).
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2, 4 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, labiau pasižymėjo aplaidumu įgyjant ir ilgą laiką laikant jam nereikalingus šaudmenis, J. A. V. yra garbaus amžiaus, pensininkas, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, po šios nusikalstamos veikos kitų teisės pažeidimų nepadarė. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
J. A. V. paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 151–153), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ginklo dėtuvė ir ginklo užraktas, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 44– 45), kurių apyvarta uždrausta, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti J. A. V. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – ginklo dėtuvę ir ginklo užraktą, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.