Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-181-479/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2A-181-479/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
S. E., Kretingos rajono 2-ajam notarų biurui
Advokatai
Stanislava Taluntienė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-181-479/2010

Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

128.2; 76.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens įgaliotai atstovei advokatei Stanislavai Taluntienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys S. E. ir Kretingos rajono 2-ajam notarų biurui bei pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-08-04 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. L. pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusio I. J. E. sūnus, o I. J. E. yra jo tėvas. Pareiškėjas nurodė, kad I. J. E., gyvenęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime nebuvo įrašytas kaip tėvas, nors visą gyvenimą mirusysis I. J. E. laikė V. L. savo sūnumi, pagal savo išgales teikė išlaikymą pareiškėjui, nors su pareiškėjo motina M. A. (buvusi M. L.) kartu negyveno. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008-09-16 sprendimu pareiškėjo V. L. pareiškimą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir jo pareiškimą tenkinti. Apeliantas nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė ekspertizės byloje. Apeliantas pažymi ne atsisakęs ekspertizės, o siekęs ją daryti su mirusiojo sesers kraujo mėginiais, kurių turėtų pakakti įrodyti faktą, kad V. L. yra mirusiojo I. J. E. sūnus, tačiau teismas neišreiškė savo pozicijos dėl tokios ekspertizės galimybės. Teismas, padaręs išvadą, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo nenaudai parodė tik suinteresuoto asmens pakviesti liudininkai (B. B. ir A. B.), kurie savaime suprantama yra suinteresuoti, kad pareiškimas nebūtų patenkintas. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju liudytojų parodymai yra ne mažiau svarūs ir lygiaverčiai ekspertizės išvadai, todėl teismas nepagrįstai vien tuo pagrindu, kad nebuvo atlikta ekspertizė, atmetė pareiškimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. E. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio I. J. E. sūnus, o I. J. E. yra jo tėvas. Teigia, jog jis neatsisakė ekspertizės atlikimo byloje, tačiau pasirinko kitą teisių gynimo būdą – įrodinėjimą liudytojų parodymais, kurie šiuo atveju turi tokią pačią įrodomąją reikšmę, kaip turėtų ekspertizės išvada, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą vien tuo pagrindu, kad byloje nebuvo atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006). Taigi, kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog ekspertizės išvada nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė tokio pobūdžio byloje ir net ją atlikus ji neturėtų aukštesnės įrodomosios galios, o turėtų būti vertinama ryšyje su kitais bylos įrodymais. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo vien tuo pagrindu, kad byloje tokia ekspertizė nebuvo atlikta. Tai buvo tik vienas iš argumentų, tačiau pareiškimas atmestas ir atsižvelgus į prieštaringus liudytojų parodymus bei nesant pakankamai kitų įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisės teoriją bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo procese, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo atveju apeliantas teigia, jog neatsisakė ekspertizės, ir apeliaciniame skunde nurodė, jog savo nuomonę dėl jos atlikimo pareikš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje. Tačiau nei pats pareiškėjas nei jo atstovas apeliacinio teismo posėdyje nedalyvavo ir savo nuomonės dėl ekspertizės taip ir neišreiškė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir remiantis vien jais negalima padaryti išvados, jog I. J. E. yra pareiškėjo tėvas. Pareiškėjas nepateikė kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog I. J. E. kaip tėvas augino ir rūpinosi juo vaikystėje ar pan., arba pareiškėjas kaip sūnus rūpinosi I. J. E. senatvėje, prisidėjo jį laidojant, tvarkant kapą ar pan. Pakankamai svarbi ir ta detalė, kad pareiškėjas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi būdamas 49 metų amžiaus ir per visą tą laiką, ir I. J. E. dar esant gyvam, nesirūpino tuo klausimu, o šiuo atveju juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nusistatyti paveldėjimo tikslu, t. y. turint turtinį interesą.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atskleidė bylai reikšmingas aplinkybes ir atliko išsamų įrodymų vertinimą byloje. Priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009-08-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlmantas Padvelskis