- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-575-2262-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02498-2010-1
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad ji, būdama UAB „Sanaja“ (toliau – ir Įmonė) direktore, leido dirbti asmenims (R. P., K. L., D. P., S. A. ir R. P.), turintiems verslo liudijimus, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius su jais darbo sutarčių. Protokole nustatyta, kad asmenys dirbo tęstinį darbą, t. y. vykdė ne konkrečias užduotis, o atliko nuolatinio pobūdžio darbus, visi darbuotojai darbus atliko konkrečioje vietoje, išmokos už darbus buvo išmokamos periodiškai be rangos ar kitų civilinių sutarčių ir nepriklausė nuo konkrečių darbo rezultatų. Nurodyta, kad S. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 ir 99 straipsnių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. spalio 5 d. nutarimu nutarė administracinę bylą, pradėtą S. J. atžvilgiu, nutraukti. Teismas nustatė, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad tarp S. J. ir jos vadovaujamoje įmonėje pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų buvo susitarimas dėl kokių nors darbo organizavimo sąlygų, byloje taip pat nenustatyta, kad buvo susitarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų – darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Teismas darė išvadą, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad S. J. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą, neįrodyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Apeliantas, Inspekcija) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Mano, kad byloje surinkta medžiaga ir bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad Įmonė (taip pat ir direktorė S. J.) siekė išvengti prievolės mokėti mokesčius, atsirandančius įdarbinus asmenis pagal darbo sutartį. Teigia, kad Teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant bylą, neapklausė nei patikrinimą atlikusių ir protokolą surašiusių Inspekcijos pareigūnų, nei pagal verslo liudijimus dirbusių asmenų, todėl nepagrįstai taikė principą, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, Apeliantas nurodo, kad Teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. nepranešė Inspekcijai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) seka, kad šioje byloje S. J. kaltinama ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų.
Byloje surinktų įrodymų nepakanka nelegalaus darbo faktui konstatuoti, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos nutraukimas, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties, galimas tik tuo atveju, kai byloje ištirti visi įmanomi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį ir neapklausė patikrinimą atlikusių ir Protokolą surašiusių Inspekcijos pareigūnų bei pagal verslo liudijimus dirbusių asmenų. Šių liudytojų parodymai galėtų aiškiau ir detaliau atskleisti bylos aplinkybes.
Iš byloje esamos medžiagos nėra aišku, kokie teisiniai santykiai – civiliniai ar darbo – susiklostė tarp S. J. ir R. P., K. L., D. P., S. A. bei R. P.. Byloje yra duomenų, patvirtinančių darbo santykių požymius: darbo įrankiais, medžiagomis minėtus asmenis aprūpino Įmonė (b. l. 5-6, 8, 13, 16-19), S. J. paaiškino, jog davė minėtiems asmenims nurodymus (b. l. 13), tą patvirtino ir K. L. (b. l. 19), kuri taip pat nurodė, kad dirbo 8 val. per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio (b. l. 19). Tačiau byloje taip yra duomenų, liudijančių civilinių santykių požymius: buvo mokama už atliktus darbus, atsižvelgiant į atliktų darbų kiekį, sudėtingumą, kokybę ir pan. (b. l. 16-19), buvo išrašomi prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 43-44) bei sąskaitos faktūros (b. l. 45-50), darbo laikas nebuvo nustatytas (b. l. 17-18). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esamų duomenų nepakanka teisingam bylos išnagrinėjimui, būtina surinkti papildomų įrodymų, apklausti liudytojus teisme.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, byloje surinkti ne visi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.