- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-442-210/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pran.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- I. S.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-776/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. R. ir prašė panaikinti 2004 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė I. S. dovanojo savo dukrai ( atsakovei ) V. R. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0573 ha, su priklausiniais - pastatu-gyvenamuoju namu, pastatu-sandėliu, pastatu-sandėliu, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šuliniu, tvora, šaligatviu), esantį adresu (duomenys neskelbtini), minėtą turtą grąžinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė jai padovanoto namo neprižiūri ir neremontuoja. 2008 m. balandžio 11 d. name kilo gaisras, kurio priežastimi gali būti gedimas elektros instaliacijoje. Tačiau ir po šio įvykio atsakovė nekvietė specialistų elektros instaliacijai renovuoti, todėl yra grėsmė, kad visas atsakovei padovanotas turtas gali žūti, o tokiu atveju ieškovė neteks vienintelės savo gyvenamosios vietos. Ieškovė prašė padovanotą turtą grąžinti jos nuosavybėn ir suteikti galimybę surasti asmenis, kurie namą prižiūrės tinkamai, turtas bus išsaugotas ir ieškovė turės kur gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovė dovanojimo sutartį sudarė laisva valia, būdama veiksni, suprasdama savo veiksmų reikšmę; dovanojimo sutartyje nebuvo nustatytų jokių turto naudojimo sąlygų; argumentas, kad atsakovė nesirūpina dovanoto turto priežiūra, neatitinka tikrovės ir nėra teisinis pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. S. atsakovei V. R. 952,97 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 28,50 Lt teismo patirtų pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog ieškovė padovanojo atsakovei turtą, kuriuo naudojasi pati ieškovė, o atsakovė turtu nesinaudoja. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipdamasi į teismą nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie turto būklę iki jo dovanojimo bei po dovanojimo iki 2008-04-11 gaisro. Ieškovė pripažino ir liudytojai patvirtino, kad dar iki dovanojimo akto sudarymo, namo būklė jau buvo su trūkumais. Aktyvių veiksmų, kurie sukeltų realią to turto žuvimo grėsmę, atsakovė neatliko. Nors ieškovės manymu, tokia grėsmė atsirado dėl atsakovės neveikimo, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad pastatai pastatyti 1952 metais, jų fizinis nusidėvėjimo procentas yra 68-70 %, turtu aktyviai naudojosi ieškovė, kuri pati dovanodama turtą, nenustatė jokių sąlygų, kaip tuo turtu apdovanotasis turi naudotis ir jį prižiūrėti (LR CK 6.467 str.), o atsakovė siekė turto būklę pagerinti. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad dovanoto turto žuvimo atveju ieškovė netektų gyvenamosios vietos ir todėl jai būtų padaryta didelė neturtinė žala, kadangi atsakovė ne kartą siūlė ieškovei keltis gyventi kitur, o ieškovei nesutikus, atsakovė nesudaro jokių kliūčių ieškovei toliau gyventi dovanotuose pastatuose ir jais naudotis. Teismo nuomone, ieškovės baimė netekti savo gyvenamosios vietos, nelaikytina didelės neturtinės žalos padarymo turiniu. Ištyręs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į dovanojimo sutarties šalių ir jiems artimų žmonių tarpusavio santykių raidą, teismas pripažino nepaneigtu atsakovės teiginį, jog atsakovei V. R. konfliktuojant su seserimi R. D., o pastarajai dažnai būnant pas ieškovę, atsakovė ne tik negali nekliudomai naudotis dovanotu turtu, bet ir jį tvarkyti.
Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus duomenis apie ginčo objektu esantį turtą bei dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 straipsnio 2 dalį ir panaikinti dovanojimo sutartį minėtu teisiniu pagrindu, todėl ieškinį atmetė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad :
1. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus: realią turto žuvimo grėsmę įrodo dėl atsakovės ( apdovanotosios) neveikimo 2008 m. kilęs gaisras ir pažymos apie dabartinį priešgaisrinį stovį.
2. Padovanotas turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta ir vienintelis jai likęs nekilnojamasis turtas, kurį dovanodama ieškovė tikėjosi tinkamos šio turto priežiūros ir galimybės likusią savo gyvenimo dalį gyventi padovanotame name, kuris labiausiai atitinka jos asmeninius poreikius, todėl šis turtas neabejotinai ieškovei turi didelę vertę, o jo žuvimo atveju ieškovei būtų padaryta didelė neturtinė žala.
3. Dovanojimo sutarties sudarymo metu namo būklė nebuvo įvertinta todėl, kad niekas negalvojo, jog ateityje gali tokių duomenų prireikti, o dovanojimo metu namo trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių galėtų kilti gaisras.
4. Ieškovė nenustatė jokių sąlygų, kaip dovanotas turtas turi būti naudojamas ir prižiūrimas, nes pasitikėjo savo dukra, kuri ieškovę apgavo.
5. Ieškovės dukros R. D. buvimas pas ieškovę jokiu būdu negali trukdyti atsakovei naudotis turtu ir jį tvarkyti, kadangi R. D. pas ieškovę lankosi retai ir atvyksta tik pablogėjus ieškovės sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. R. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes atsakovė gera valia leidžia gyventi padovanotame name savo mamai ( ieškovei), kuri neturi jokios teisės kaltinti atsakovę dėl neva namo nepriežiūros; dovanojimo sutartyje nebuvo nustatytos jokios namo naudojimo ar panašios sąlygos; namas ieškovei turi tik turtinę vertę: namas buvo įgytas 2003-03-06 ir atsakovei padovanotas 2004-08-05 ir ši aplinkybė rodo, kad ieškovė didelės neturtinės reikšmės vos įsigytam turtui neteikė; atsakovė į namą negali patekti dėl neprognozuojamo ieškovės dukters R. D. elgesio; argumentas, kad atsakovė namu nesirūpina ir yra tikimybė, kad namas sudegs, nėra teisinis pagrindas dovanojimo sutartį panaikinti; ieškovės nurodyti argumentai dėl nesutvarkomos elektros instaliacijos, žiežirbų sklidimo iš kamino tarpplyčių ir dėl suskilusios koklinės židinio sienelės yra visiškai neišskirtiniai atvejai, dėl kurių būtų galima panaikinti dovanojimo sutartį, ieškovės nurodyti argumentai neatitinka nei LR CK 6.472 str. 1 d. nuostatos, nei LR CK 1.82 -1.93 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų sandorių nuginčijimo pagrindų; atsakovė niekada nėra žadėjusi grąžinti namą ieškovei, šis argumentas pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl negali būti nagrinėjamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai dėl bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo motyvų.
Įstatymas, apibrėždamas teisinę ir faktinę sandorių sampratą sako, kad sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ar daugiašaliai. Sutartis – dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių - teisinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Šalia to civilinėje teisėje egzistuoja sandorių negaliojimo institutas, kurio paskirtis tam tikra prasme - apsauginis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, pagarba teisei ir gerai moralei. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja esmines sąlygas, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, bei šalių ar trečiųjų asmenų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.472 straipsnio 2 dalimi, dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Tokios sutarties panaikinimo dovanotojas gali reikalauti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą (CK 6.472 straipsnio 4 dalis).
Ieškinį ieškovė I. S. savo dukrai V. R. dėl dovanojimo sutarties, kuria ji padovanojo atsakovei nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0573 ha, su priklausiniais - pastatu-gyvenamuoju namu, pastatu-sandėliu, pastatu-sandėliu, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šuliniu, tvora, šaligatviu), esantį adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo grindė faktu, kad jai pastarasis turtas turi didelės neturtinės reikšmės, o atsakovė su minėtuoju turtu elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė to daikto žuvimui, nes ji turtu nesirūpina, jo netvarko ir neremontuoja, minėtame name apdovanotoji negyvena, nes turi kitą gyvenamąją vietą – butą (duomenys neskelbtini), padovanotame name gyvena ji ir tai atitinka jos poreikius ir interesą, todėl ji nenori išsikelti gyventi kitur. Dėl apdovanotosios nesirūpinimo turtu – gyvenamuoju namu ir kitais pastatais 2008-04-11 kilo gaisras ūkiniame pastate dėl elektros instaliacijos gedimo. Tada ir suprato, kad visam turtui kyla reali grėsmė žūti, nes namo dūmtraukyje taip pat yra plyšimų, pro kuriuos veržiasi dūmai, taigi dėl šios priežasties gali bet kada kilti gaisras.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ypač detaliai ir nuodugniai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, ieškovės reikalavimo panaikinti dovanojimo sutartį pagrindus ir aplinkybes. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų panaikinti dovanojimo sutartį jos nurodytu pagrindu. Pagal prasmę ir turinį aptariama teisės norma (CK 6.472 straipsnio 2 dalis) numato du savarankiškus, bet tarpusavyje susijusius pagrindus, kuriems esant galima dovanojimo sutartį panaikinti:
a) apdovanotasis su jam dovanotu turtu elgiasi taip, kad kyla reali to daikto žuvimo grėsmė;
b) dovanotasis daiktas turi dovanotojui didelės neturtinės reikšmės.
Dėl padovanoto turto neturtinės vertės
Byloje ištirtų įrodymų pagrindu, nustatytomis šalių – dovanotojos ir apdovanotosios tarpusavio santykių raidos faktinėmis aplinkybėmis kolegija konstatuoja, kad ieškovė minėtą turtą atsakovei padovanojo laisva valia, būdama veiksni, suprasdama savo veiksmų esmę. Dovanojimo sutartis sudaryta vadovaujantis šalių laisva valia ir įstatymo reikalavimais. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė liko gyventi name, gyvena jame ir šiuo metu, naudojasi turtu, kuris pagal dovanojimo sutartį teisiškai priklauso kitam asmeniui – atsakovei visa apimtimi ir atsakovė jai netrukdo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė siekia iškeldinti savo motiną iš padovanotų pastatų ar sudaro jai nepakančias sąlygas gyventi ir naudotis turtu. Iš visumos bylos duomenų akivaizdu ir tai, kad šalių santykiai šiuo metu yra kiek pašliję. Juos lemia daug aplinkybių, kurių viena dalis susijusi su ieškovės, ir jos abiejų dukterų - apdovanotosios V. R. ir R. D. tarpusavio santykiais.
Bylos duomenimis, kuriuos išsamiai ištyrė ir aprašė pirmosios instancijos teismas nustatyta, kad padovanotasis namas ieškovės buvo įsigytas 2003 metais ir padovanotas atsakovei vos po metų – 2004-08-05. Tai turtas skirtas išimtinai gyventi, t.y. savo esme sukuriantis tam tikrus patogumus, kitaip tariant pirmiausiai turintis materialinę – turtinę reikšmę. Pažymėtina, kad ginčo turtas neturi ieškovei nei istorinės, nei šeimos ar kitokios paveldimosios dvasinės reikšmės, nes jis nesiejamas nei su jos vaikyste, nei su tėvais ar protėviais, t.y. tokiais dvasiniais ryšiais ar reiškiniais, kurie atsvertų ar nulemtų bei sumenkintų pirmiausiai turto materialiąją vertę. Taigi ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo teiginys, kad būtent ta aplinkybė, jog gyvenamasis namas buvo jos vienintelis asmeninis nekilnojamasis turtas ir kad ji kitos gyvenamosios vietos neturi lemia šio turto neturtinę jai reikšmę nepakankamas, kad šiuo pagrindu būtų galima dovanojimo sutartį panaikinti. Pažymėtina, kad ir dovanojant turtą ieškovei šis turtas buvo vienintelis jos nekilnojamasis turtas, kuriuo ji naudojosi.
Dėl padovanoto turto žuvimo grėsmės
Kitas ieškovės teiginys ir nurodytas pagrindas dėl galimos grėsmės daikto žuvimui - taip pat nėra pakankamas pagrindas, esamomis aplinkybėmis, dovanojimo sutarčiai panaikinti. Kolegija primena ir pasikartoja, kad sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi dovanojimo sutartis ieškovės nurodytais pagrindais gali būti panaikinama tik išimtinais atvejais, kai pats apdovanotasis su jam dovanotu turtu elgiasi neatsakingai, savo veikimu arba neveikimu kelia realią grėsmę daikto žuvimui, kai sutartimi pažeidžiami šalių teisėti lūkesčiai ar kiti interesai. Tokių išimtinų aplinkybių bei atsakovės tyčinių veiksmų arba neveikimo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė. Ieškovės nurodytos techninės namo stovio ir esamos būklės priežastys, kuriomis iš dalies grindžiamas ieškovės reikalavimas iš esmės nepakito, išliko tokios pat, kokios buvo iki dovanojimo sutarties sudarymo. Tai patvirtino ir byloje apklausti dalis liudytojų, nurodė atsakovė, bei atskleidė objektyvūs faktai, todėl kaltinti atsakovę, kad ji savo veiksmais kelia realią grėsmę daikto žuvimui pagrindo nėra, todėl šis apeliantės skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Ta aplinkybė, kad atsakovė (apdovanotoji) šiuo metu neremontuoja namo, jo netvarko negali būti pagrindu dovanojimo sutarčiai panaikinti. Byloje nustatyta, kad ieškovė pati padovanotuoju turtu aktyviai naudojasi, jame gyvena, todėl pagal išgales ir gerą moralę turėtų pasirūpinti jo būkle, arba sudaryti pakankamas sąlygas tai padaryti atsakovei. Nors ieškovė teigia, kad turto žuvimo grėsmė kyla dėl atsakovės neveikimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės liudija kitokius objektyvius faktus: pastatai statyti 1952 metais, jie nusidėvėję 68 – 70 procentų (b. l. 11-13), dovanojimo sutartyje nėra nustatyta jokių sąlygų apdovanotajai, kurios turėtų esminę reikšmę tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimą jos nurodytu pagrindu. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktieji argumentai visgi neįrodo realaus dovanoto turto žuvimo grėsmės. Iškelta tik tikimybinė versija, kurios šiuo atveju nepatvirtina 2008-04-11 kilęs ūkiniame pastate gaisras dėl elektros instaliacijos galimo gedimo. Pažymėtina, kad atsitiktinė turto žuvimo grėsmė gali egzistuoti ir egzistuoja visada, nepriklausomai nuo žmogiškojo faktoriaus, todėl ieškovė, aktyviai naudodamasi turtu turi sudaryti visas objektyvias sąlygas tokiai grėsmei išvengti.
Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais ir teisiniais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės pagal visus ieškovės reikalavimus, tinkamai nustatė ir įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos sudaro 8,05 Lt ( b.l. 121).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. S. valstybei 8,05 Lt ( aštuonis litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.