Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3582-660/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas E. K.. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Larisai Tamulionienei, kuri 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, paaiškėjus aplinkybei, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – E. K. yra Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios V. K. sutuoktinis, nusišalino nuo minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Teisėjos Larisos Tamulionienės nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo 2017 m. gruodžio 11 d. rezoliucija patvirtino Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius, kuris 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi E. K. administracinio nusižengimo bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, prašydamas spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui. Prašymas dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui grindžiamas siekiu užtikrinti teisingumo interesus, pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui klausimo, todėl, taikant teisės analogiją, vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. BPK 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas.

Sutinkant su pirmiau nurodytose Kauno apylinkės teismo nutartyse išdėstytais argumentais pripažintina, kad bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, kai nustatyta aplinkybė, jog byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ­ E. K. yra Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios V. K. sutuoktinis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali pagrįstai kilti abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo, o kartu ir byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumo. Siekiant užtikrinti teisingumo interesus, pašalinti bet kokias galimas abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama nagrinėti tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kėdainių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, kurių gyvenamoji vieta yra Kaune, gyvenamosios vietos, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, nėra daug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-3582-660/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas E. K., perduoti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.