Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaicio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Minetu nuosprendžiu T. G. ir D. K. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. Ju atžvilgiu nuosprendis isiteisejo.

M. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. birželio 28 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 05.00 val. bute, esanciame Taikos g. 91-24, Vilniuje, turedamas tiksla lytiškai santykiauti su S. L., sudave jai tris smugius i veida, grasino sumušti ir, taip palaužes nukentejusiosios pasipriešinima, užgules ant S. L., atliko su ja lytini akta.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. G. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo požymiu. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad teisiamajame posedyje nesurinkta pakankamai irodymu, kad M. G. padare jam inkriminuojama nusikaltima. Teismas konstatavo, kad 2004 m. birželio 28 d. lytinis aktas tarp M. G. ir S. L. vyko abipusiu sutikimu, todel kaltinamojo M. G. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d. sudeties.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendi, priimto M. G. atžvilgiu, pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dali, kuria M. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ir priimti nauja nuosprendi – M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteisti ji laisves atemimu 4 metams 6 menesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmes prideti visa Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dali – 7 menesius ir 12 dienu – ir galutine bausme skirti 5 metus 1 menesi ir 12 dienu laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi M. G. atžvilgiu, nesilaike BPK 241 str. 2 d. reikalavimu, neišsamiai ištyre bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, teismas nepagristai dalies faktiniu duomenu nepripažino irodymais, o dali duomenu nepagristai pripažino irodymais, del to buvo padarytos klaidingos ir nepagristos išvados, neatitinkancios faktiniu bylos aplinkybiu. Visu pirma, teismas nepagristai nesireme specialisto išvada, kurioje nurodyta, kokie nustatyti S. L. kuno sužalojimai, kad sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu poveikyje ir galejo gautis suduodant smugius ranka (pvz., delnu), griuvimui budingu sužalojimu nenustatyta. Ši išvada pilnai patvirtina ir nukentejusiosios parodymus apie sužalojimu padarymo buda ir aplinkybes, duotus netrukus po ivykio bei teisme. Tuo tarpu teismas remesi specialisto išvadai prieštaraujanciais 2004-07-23 akistatos ir 2004-07-26 papildomos liudytojo apklausos metu duotais nukentejusiosios parodymais del sužalojimu atsiradimo budo, t.y. kad ji galejo susižaloti pati, lytiniu santykiu metu atsitrenkdama i baldus, nors tuo paciu nuosprendžiu teismas pripažino, kad prieš šias apklausas nukentejusiajai buvo daromas neleistinas poveikis.

Be to, teismas nemotyvuotai atmete teisme duotus nukentejusiosios parodymus, kad M. G. iki ateinant i jo namus, ja buciavo draugiškai, i žandus, bei liudytojos I. G. parodymus, kad S. L. neflirtavo su M. G., simpatijos tarp ju nebuvo, ji nemate S. L., sedincios M. G. ant keliu, mane, kad kambaryje šie kalbasi, ir nenorejo trukdyti. Apelianto nuomone, liudytojos I. G. nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad nukentejusioji neturejo ketinimo lytiškai santykiauti su M. G., tai buvo suprantama liudytojai I. G. ir turejo buti suprantama M. G..

Apeliantas pažymi, kad teismas atmete liudytoju I. G., I. B. ir D. B. parodymus kaip neturincius irodomosios reikšmes, nes mineti liudytojai apie ivyki sužinojo iš S. L.. Tuo paciu teismas remesi kaltinamosios T. G. parodymais, nors kaltinamoji ivykio taip pat nemate. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad kaltinamoji T. G. ikiteisminio tyrimo metu nieko nesake apie girdetus moters ištartus žodžius „Marek, kur tu?“, kad girdejo tekanti vandeni vonioje, išeinancia mergina. Apelianto nuomone, duodama parodymus teismui, T. G. perpasakojo kaltinamajam akte perskaitytus jos sutuoktinio K. G. parodymus, todel jos parodymu negalima vertinti patikimais.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelge i tai, kad liudytojas K. G. ir kaltinamoji T. G. yra kaltinamojo M. G. tevai, be to, teismas T. G. parodymus ivertino patikimais nepaisydamas to, kad tuo paciu nuosprendžiu nustate, jog T. G., darydama poveiki nukentejusiajai, sieke padeti savo sunui M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybes, kas, apelianto nuomone, rodo akivaizdu jos suinteresuotuma bylos baigtimi.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, grisdamas nuosprendi liudytojo K. G. parodymais, pažeide Lietuvos Respublikos BPK 242 str. ir 301 str. reikalavimus, nes minetas liudytojas del mirties nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teiseja.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas remesi nukentejusiosios S. L., liudytoju I. B. ir D. B. parodymais ir atmete T. G. ir D. K. paaiškinimus, priimdamas nuosprendi T. G. ir D. K. atžvilgiu, taciau nenurode motyvu, kodel priimdamas nuosprendi M. G. atžvilgiu irodymais pripažista T. G. parodymus ir nevertina liudytoju I. G., I. B. ir D. B. parodymu.

Be to, teismas neatsižvelge i liudytoju D. B., I. B. ir I. G. parodymus apie nukentejusiosios S. L. bukle po išžaginimo. Apelianto nuomone, tokia nukentejusiosios busena galejo sukelti tik prievartiniai lytiniai santykiai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad nukentejusiosios elgesys iki nusikaltimo ivykio galejo buti pripažintas M. G. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taciau tai nera istatymo numatytas pagrindas, pašalinantis kaltininko baudžiamaja atsakomybe.

Taigi, skunde teigiama, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu, pripažintinu irodymais, kad M. G. vartojo fizini smurta, grasino nukentejusiajai ir taip palaužes šios pasipriešinima, atliko su ja lytini akta, todel nuosprendis M. G. atžvilgiu naikintinas, jis pripažintinas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ir už tai baustinas.

Prokuroras palaiki apeliacini skunda ir praše ji tenkinti.

Išteisintasis ir jo gyneja praše skunda atmesti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendis M. G. atžvilgiu yra teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, kad M. G. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d. požymiu, tai yra, kad 2004 m. birželio 28 d. lytinis aktas tarp M. G. ir S. L. vyko abipusiu susitarimu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar šiu duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 5 d. nurodyta, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu vadovaudamiesi istatymu. Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi M. G. atžvilgiu, šiu taisykliu nepažeide, be to jis ir negalejo priimti apkaltinamojo nuosprendžio M. G. atžvilgiu, nes apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, spejimais.

Nepagristas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi M. G. atžvilgiu, nesilaike BPK 241 str. 2 d. reikalavimu, nes neišsamiai ištyre bylos aplinkybes. Ši istatymo norma nustato teisiamojo posedžio pirmininko pareiga imtis visu istatymo numatytu priemoniu, kad butu išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo (b. 4 t. l. 87) teismo medicinos specialisto išvada, apie kuria kalba apeliantas, buvo tinkamai ištirta bylos teisminio nagrinejimo metu. Kolegija mano, jog visiškai pagristai pirmosios instancijos teismas nesireme mineta specialisto išvada, kadangi ji, priešingai negu nurodo apeliantas, nepatvirtina kaltinamojo smurto prieš nukentejusiaja naudojimo fakto. Skunde teisingai pažymeta, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog S. L. kuno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje ir galejo gautis suduodant smugius ranka (pvz.: delnu), griuvimui budingu sužalojimu nenustatyta. Nukentejusioji nurode protokole-pareiškime, kad M. G. jai sudave smugius i veida delnu, kumšciu, teisiamojo posedžio metu ji nurode, kad smugiai jai buvo suduoti tik kumšciu. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados S. L. poodine kraujosruva padaryta kaktos viršutineje dalyje, vidurineje linijoje, ties plauku augimo riba, kurios dydis yra 1x1 cm, kita poodine kraujosruva tokio pat dydžio, buvo padaryta dešiniajame skruoste, kuri buvo melsvos spalvos ir silpno intensyvumo. Daugiau sužalojimu, budingu smugiu sudavimui neužfiksuota. Tokiu budu veide iš esmes buvo tik vienas sužalojimas – poodine kraujosruva dešiniajame skruoste. Nukentejusioji neminejo, jog jai butu suduoti smugiai i kakta, todel nera aišku iš kur pas ja atsirado sužalojimas viršutineje galvos dalyje. Taip pat dar vienas sužalojimas, odos nubrozdinimas apatinio žandikaulio projekcijoje, buvo padarytas kieto, buko daikto poveikyje, pvz.: ibrežiant nagu ir pan. Šis sužalojimas nebudingas smugio sudavimui nei delnu, nei kumšciu. Kokiu budu šis sužalojimas buvo padarytas nukentejusiajai, ji taip pat nepaaiškino. Atsižvelgiant i nukentejusiajai padarytu kuno sužalojimu pobudi, ju lokalizacija, o taip pat ivertinus laikotarpi (24 val.), per kuri jie galejo buti padaryti, bei nukentejusiosios bukle (girtumas) minetu laikotarpiu, kolegija daro išvada, kad S. L. teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus kuno sužalojimus padare ne kaltinamasis M. G..

Kolegija daro išvada, jog S. L. 2004 m. liepos 2 d., 2004 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos 23 d. ir 2004 m. liepos 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apklausu ir akistatos metu parodymai, nelaikytini irodymais, nes jie buvo duoti del jai daryto neleistino, nusikalstamo poveikio, šioje byloje nuteistuju asmenu. Nežiurint i tai, kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ir kitus nukentejusiosios parodymus, nes jie yra nenuoseklus, prieštaringi ir neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, tokiais parodymais negali buti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

2004 m. birželio 28 d. protokole-pareiškime nukentejusioji nurode, kad apie 22 val. ji susitiko su drauge I. G., ten pat jos sutiko I. G. pažistama vardu Marek, kuri ji mate pirma karta (b. 1 t., l. 3-4). Ta pacia diena vykusios apklausos metu S. L. jau parode, kad M. G. prie jos priejo tuomet, kai ji stovejo prie klubo „Era“ viena ir lauke I. G.. Be to, priešingai, nei protokole-pareiškime, nukentejusioji parode, kad M. G. ji pažinojo iš matymo, dar daugiau – iš kitu asmenu buvo girdejusi, jog M. G. buvo teistas už išžaginima (b. 1 t., l. 54-56). Apklausos, vykusios 2006 m. sausio 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu S. L. nurode, jog apie tai, kad M. G. buvo nuteistas už išžaginima jai pasakojo I. G. (b. 1 t., l. 102-107). Toliau aiškindama ivykio aplinkybes, nukentejusioji protokole-pareiškime nurode, kad visi trys, t.y. ji, I. G. ir M. G. pasikalbejo prie klubo „Era“, po to trise nusprende nueiti i parduotuve, parduotuveje „Ikiukas“ M. G. nupirko 0,5 l talpos buteli degtines ir pasiule išgerti jo namuose, visi trys nuejo i M. G. namus, M. G. namu adreso ji nežino, bet butas buvo pirmame aukšte. Parodymu patikrinimo vietoje metu S. L. parode buta, i kuri 2004 m. birželio 28 d. apie 2 val. ejo kartu su I. G. ir M. G.. Pažymetina, kad minetas butas yra namo Taikos g. 91 šeštame aukšte (b. 1 t., l. 62-70). Ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu metu nukentejusioji nieko nepasakojo apie tai, kad nusipirke degtines jie grižo i kluba „Era“, ten gere, veliau gere prie klubo „Karolina“, po to vel nuejo i parduotuve, kur M. G. nupirko dar viena buteli degtines ir tik tuomet M. G. siulymu visi trys nuejo i jo namus. Apie šias aplinkybes nukentejusioji išsamiai papasakojo tik 2006 m. gegužes 22 d. teisiamajame posedyje. Pažymetina, jog šiu aplinkybiu S. L. neaiškino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, nors nurode, jog ta vakara trise išgere du butelius degtines. 2004 m. birželio 28 d. protokole-pareiškime nukentejusioji S. L. nurode, kad M. G. bute buvo jo tevai, nes kažkas kambaryje vaikšciojo ir kalbejo, o jie visi trys nuejo i virtuve, ten bendravo ir gere, ji išgere apie 100 g degtines. Po valandos M. G. pasiule jai nueiti i kambari pasikalbeti, kodel jis to norejo, ji nežino. Kambaryje jie atsisedo ant grindu, pasikalbejo, o po to M. G. pradejo prie jos listi, nurengineti. Ji priešinosi, taciau M. G. pradejo ja mušti, sudave tris kartus i veida delnu ir kumšciu. Ji reke, taciau niekas neatejo jai padeti, ka dare virtuveje drauge ji nežino. Ji stume M. G., taciau jis buvo fiziškai stiprus, todel ji negalejo jam priešintis. M. G. ja nurenge ir prieš jos valia atliko lytini akta naturaliu budu. Ji visa laika stume M. G. nuo saves, taciau M. G. liepe jai tyleti, keikesi. Kur M. G. baige ji nežino, nepastebejo. Po to ji apsirenge, M. G. dar kuri laika laike ja kambaryje. Po to jie nuejo i virtuve, I. G. ten jau nebuvo. M. G. jai liepe išgerti, ji išsigandusi išgere dar apie 100 g. Apie 5 val. M. G. ja išleido namo (b. 1 t., l. 3-4). 2004 m. birželio 28 d. apklausos protokole be išvardintu aplinkybiu nukentejusioji papildomai nurode, kad kambaryje M. G. jai kažka kalbejo, sake, kad ji graži, bet tiksliai ji pasakyti negali, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, šviesos M. G. kambaryje neijunge. Be to, nurode, kad M. G. pradejus ja nurengineti, ji verke, šauke tikrai garsiai. M. G. liepe jai nerekti, grasino, kad sumuš. Ji išsigando, bijojo buti sumušta. Kur baige lytini akta M. G., ji nepastebejo, nes verke, buvo šoke. Lytinis aktas truko apie 30 min. Po to, kai viskas pasibaige, M. G. ja nuoga nuvede i vonia, kad nusipraustu, nusipraususi ji apsirenge ir tada M. G. ja nuvede i virtuve (b. 1 t., l. 54-56). Tuo tarpu 2006 m. sausio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu nukentejusioji parode, kad kambaryje M. G. ijunge televizoriu, po kokiu dešimties minuciu jis išejo iš kambario ir ji apie dešimt minuciu kambaryje sedejo viena. Grižes M. G. jai nepasake, kad I. G. jau išejo, jei ji butu apie tai žinojusi, butu ejusi kartu su drauge. Kambaryje iki M. G. pradejo prie jos listi kalbejosi apie pusvalandi, lytiniai santykiai ivyko apie trecia valanda nakties. Teisme nukentejusioji parode, kad M. G. kvietimu nuejo i sveciu kambari, ten sedejo ir žiurejo televizoriu, sedejo ant mažos lovos. Po to jis išejo iš kambario, palydejo I. G. namo, apie ka ji tuo metu nežinojo, grižo po 1-2 minuciu. Sugrižes i kambari, M. G. pradejo prie jos listi, nurengineti, ji nenorejo, praše to nedaryti, stume nuo saves. Šaukti pradejo tuomet, kai M. G. pradejo ja nurengineti. Tuomet M. G. trenke jai tris kartus kumšciu i veida, išprievartavo. Šauke ji negarsiai, nes bijojo, kad ja vel muš. Šauksmas vyko jam, bet ne aplinkiniams. Ji mate, kad kažkas buvo M. G. namuose. Lytinis aktas vyko apie 15 minuciu, sperma M. G. išliejo jai ant nugaros, ji tai jaute. Po to M. G. nutempe ja i vonia, liepe praustis. Kai išejo iš vonios, nuejo i virtuve. Ji norejo išeiti, bet M. G. liepe jai išgerti, ji išgere dvi taures degtines ir išejo (b. 4 t. l. 67-80). Nukentejusiosios nurodytas aplinkybes paneigia jos drauges I. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu mineta liudytoja parode, kad M. G. ir S. L. nuejus i kambari, ji liko virtuveje, jokio triukšmo iš kambario ji negirdejo, niekas iš kambario išejes nebuvo (b. 1 t. l. 151-152). Teisme liudytoja I. G. parode, kad jai atsibodo laukti M. G. ir S. L., ji nusprende išeiti, o išeidama priejo prie duru ir pasake, kad eina namo. Sededama virtuveje jokiu garsu iš kambario negirdejo (b. 4 t. l. 67-80).

Kolegija pažymi, jog teisiamojo posedžio protokole apelianto nurodytu nukentejusiosios parodymu apie tai, jog M. G. ja buciavo draugiškai, i žandus, užfiksuota iš viso nera. Nukentejusioji teisme paaiškino tik tiek, jog prie klubo ji nesedejo M. G. ant keliu ir nesibuciavo. Liudytoja I. G. teisme parode, kad S. L. normaliai bendravo su M. G., nekoketavo, taciau tuo paciu ji nurode, kad neatsimena, ar S. L. sedejo M. G. ant keliu ir buciavosi (b. 4 t. l. 67-80). Vien tik tai tokie nukentejusiosios ir liudytojos parodymai nera pagrindas daryti išvada, jog M. G. turejo buti suprantama, jog S. L. nenorejusi tureti su juo lytiniu santykiu.

Visiškai nepagristas skundo teiginys, kad teismas nemotyvuotai atmete liudytoju I. G. I. B. ir D. B. parodymus ir remesi kaltinamosios T. G. parodymais, nors pastaroji, kaip ir mineti liudytojai, ivykio nemate, neatsižvelge i tai, kad T. G. ir liudytojas K. G. yra M. G. tevai. Teismas atmete liudytoju I. G., I. B. ir D. B. parodymus del išžaginimo, nurodydamas, kad mineti liudytojai apie ivyki sužinojo iš S. L., ir pagristai remesi tik tais liudytoju I. G., I. B., D. B. bei kaltinamosios T. G. parodymais, kuriuose jie nurodo betarpiškai matytas ar girdetas aplinkybes. Apelianto nurodyti liudytoju I. G., I. B. ir D. B. parodymai apie S. L. bukle po ivykio negali buti laikomi pagrindu priimti apkaltinamaji nuosprendi M. G. atžvilgiu. Nagrinejant pirma karta apeliacines instancijos teismo posedyje kartu su nukentejusiaja S. L. gyvenanti jos motina N. L. paaiškino, jog apie ivyki sužinojo tik tuomet, kai dukra gavo šaukima i teisma. Taigi, akivaizdu, jog apeliaciniame skunde akcentuojamu S. L. busenos pokyciu nebuvo.

T. G. ir liudytojo K. G., kurie buvo bute aprašomu ivykiu metu, parodymus, kuriais remesi teismas, patvirtina kiti bylos irodymai, iskaitant liudytojos I. G. parodymus apie tai, kad jokio triukšmo iš kambario ji negirdejo, jokio triukšmo negirdejo ir M. G. buto kaimynai, todel šioje dalyje nera pagrindo vertinti T. G. ir K. G. parodymus kaip nepatikimus.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., tuo atveju, kai liudytojas yra mires, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui arba pirmiau teisme, gali buti teisiamajame posedyje balsu perskaitomi, o mineto straipsnio 4 d. nurodyta, jog byloje esantiems irodymams patikrinti gali buti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigunui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Liudytojo K. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems irodymams, todel pirmosios instancijos teismas, perskaites mineto liudytojo parodymus irodymu tyrimo metu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu nepažeide.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, kuria M. G. išteisintas pagal BK 149 str. 1 d. nesant jo veikoje nusikaltimo požymiu, paliekama galioti apeliacinio skundo ribose.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda atmesti.