Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. C. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 4 d., 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų. M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš M. B. priteista nukentėjusiajam D. C. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, viso 7000 Lt. Nukentėjusiajam D. C. suteikta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės AR (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peržengdamas būtinosios ginties ribas, gindamasis prieš puolamuosius D. C. veiksmus, tyčia vieną kartą su pilnu stikliniu alaus buteliu sudavė per D. C. galvą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, kirstinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimu. Tokiu būdu M. B. nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. C. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti jo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Nuteistojo M. B. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas.

Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad teismas netinkamai konstatavo esant būtinąją gintį ir būtinosios ginties ribų peržengimą, nes šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Būtinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, darant žalos besikėsinančio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus, t.y. jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, t.y. grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, nukentėjusieji stumdomi, jiems suduodami smūgiai ir t.t. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t.t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir nuosprendyje nurodė, kuo grindžia išvadas dėl nukentėjusiojo D. C. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir būtinosios ginties ribų peržengimo.

Teisiamajame posėdyje M. B. parodė, kad išėjus iš parduotuvės, prie durų, D. C. užbėgęs laiptais koja spyrė jam į krūtinę, jis atsitraukęs atgal, suklupo parduotuvės viduje. O jam einant iš parduotuvės, D. C. ir vėl bandė pulti, tada jis rankoje turėtu pilnu alaus buteliu sudavė vieną smūgį D. C. į galvą (2 t. b.l. 148). Liudytojas A. M. parodė, kad matė M. B. susirietusį, šalia buvo D. C. ir dar vienas draugas. Po to, išgirdęs duslų garsą pamatė ant D. C. galvos daug putų (t. 2, b.l. 149). Liudytojas K. V. parodė, kad kai išėjo iš parduotuvės D. C. spyrė M. B. į pilvą. M. B. net nuvirto atgal į parduotuvę kai D. C. spyrė, kaip buvo suduota buteliu, jis nematė (t. 2, b.l. 149-150). Liudytoja V. B. parodė, kad matė, kaip D. C. įspyrė M. B. į pilvą, kuris nuo smūgio įgriuvo atgal į parduotuvę. Kaip D. C. buvo smogta buteliu nematė (t. 2, b.l. 150). Liudytojas M. M. parodė, kad kai M. B. išėjo iš parduotuvės, D. C. įsibėgėjo ir spyrė. M. B. po D. C. smūgio įvirto atgal į parduotuvę (t. 2, b.l. 180-181). Visi šie liudytojai patvirtino kaltinamojo parodymus, kad D. C. spyrė M. B. į pilvą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti šių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, ji aiškiai parodė, iš kur stebėjo įvykį ir matė, kaip D. C. spyrė M. B. ir kaip su kažkuo M. B. sudavė D. C. (2 t. b.l. 6-14). M. B. taip pat savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis, kaip ir liudytoja, parodė vietą prie parduotuvės durų ant laiptų, kur jam spyrė D. C. ir vietą kur suklupo po smūgio, kurioje vietoje sudavė buteliu per galvą D. C. (2 t. b.l. 50-59)

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. C. parodė, kad išeinant iš parduotuvės gavo smūgį į galvą (pakaušį) su buteliu ir nuvirto. Kas sudavė smūgį nežino, matė V. Ž. ir V. E. (t. 2, b.l. 148-149). Liudytojas V. Ž. parodė, kad jau buvo kitoje gatvės pusėje, kai išgirdo dūžius, tada pribėgo pažiūrėti, D. C. jau buvo nukritęs (t. 2, b.l. 164-165). Liudytojas V. E. parodė, kad nuėjęs į parduotuvę išgirdo dūžius, o išėjęs rado D. C. kraujuojant. Kas D. C. trenkė nematė (t. 2, b.l. 165). Nukentėjusysis D. C. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą prie parduotuvės durų, kur pajautė smūgį į galvą, vietą kur nugriuvo (1 t. b.l. 38-43). Todėl tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko ant laiptų prie parduotuvės durų, todėl pardavėjos galėjo jo nematyti. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Z. parodė, kad triukšmas buvo prie parduotuvės durų girdėjo, bet kas vyko nematė. Parduotuvėje buvo žmonių ir neturėjo galimybės stebėti parduotuvės salės (2 t., b.l. 165). Liudytoja E. M. parodė kad parduotuvėje konfliktas buvo, bet viskas vyko už nugaros, smūgių kojomis nematė. Vėliau sužinojo, kad konfliktas buvo lauke (t. 2, b.l. 165). Todėl visiškai nepagrįstai apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina nei vienas liudytojas. Apeliantas, teigdamas, kad parduotuvės darbuotojos konflikto parduotuvės viduje nematė, nors turėjo matyti, kaip kaltinamasis įgriuvo į parduotuvę, todėl tvirtina, nuteistasis smūgio negavo ir į parduotuvę negalėjo įgriūti. Toks apelianto motyvas grindžiamas spėjimu, kad pardavėjos stebėjo įėjimą į parduotuvę. Tačiau liudytojos tai paneigė, sakydamos, kad tik girdėjo triukšmą prie durų, bet parduotuvėje buvo žmonių ir jos nematė, kas ten vyko. M. B. parodė vietą prie parduotuvės durų, kur suklupo po smūgio, ši vieta pavaizduota plane prie jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nufotografuota ir akivaizdžiai matosi, priešingai nei teigia apeliantas, parduotuvės durys yra prie laiptų aikštelės ir niekur pasukti nereikia norint patekti į parduotuvę. Todėl M. B. po smūgio tikrai galėjo atsidurti toje vietoje, kaip parodo. Viskas vyko gana greitai, situacija visiems buvo netikėta, todėl ne visi liudytojai galėjo viską pastebėti ar įsidėmėti. Bet tai neduoda pagrindo atmesti kitų asmenų duotus parodymus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertas Rimantas Petras Pečkus teisiamojo posėdžio metu patvirtino anksčiau duotas specialisto išvadas dėl sužalojimo laipsnio nustatymo nukentėjusiajam D. C. ir papildomai paaiškino dėl sužalojimo mechanizmo tai, kad labiausiai tikėtina, jog D. C. smūgis alaus buteliu buvo suduotas jam iš priekio (t. 2, b.l. 191-192).

Iš aptartų parodymų matyti, kad nukentėjusiojo D. C. parodymai prieštarauja nuteistojo ir liudytojų parodymams. D. C. puolamuosius veiksmus prieš M. B. patvirtino liudytojai A. M., K. V., V. B., M. M.. Liudytojai V. Ž. ir V. E. nepatvirtino D. C. parodymų, kad jie matė, kas sudavė jam smūgį į galvą. Liudytojos L. Z. ir E. M. patvirtino buvus konfliktui, tačiau kas vyko lauke nematė. Eksperto parodymai teisiamajame posėdyje patvirtina M. B. parodymus, kad smūgis į galvą D. C. suduotas šiam atsisukus. Be to, nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad smūgį alaus buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvą iš priekio gindamasis, nes prieš tai jam nukentėjusysis spyrė koja ir vėl jį puolė. Todėl apylinkės teismo išvada, kad M. B. padarė veiką gindamasis nuo D. C. pavojingo kėsinimosi, kolegijos nuomone, yra pagrįsta.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad M. B. gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes D. C. prieš tai naudojo M. B. atžvilgiu smurtą, tačiau be jokių pašalinių daiktų, o M. B. gindamasis trenkė rankoje turėtu pilnu alaus buteliu per galvą, ir tuo jis peržengė būtinosios ginties ribas, nes turėjo suvokti, kad savo veiksmais sunkiai sužalos nukentėjusįjį.

Nepagrįstai apeliantas teigia, kad M. B. nereikėjo gintis, nes nuteistasis nenurodė, kaip nukentėjusysis jį vėl puolė, ar smūgiavo ar atliko kitokius veiksmus. Tačiau tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas net kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. M. B. gynėsi nes prieš tai jam nukentėjusysis spyrė ir po to vėl artinosi. Todėl šioje situacijoje M. B. neturėjo svarstyti ir aiškintis ar D. C. dar kartą jį puls. O tai, kad M. B. nenustatyti sužalojimai, nereiškia, kad nebuvo suduotas smūgis.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad esant sunkiam sveikatos sutrikimui teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai žemas lyginant su padaryto sveikatos sutrikdymo dydžiu, patirtais nukentėjusiojo išgyvenimais, skausmu. Pirmosios instancijos teismas teisingai neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgdamas į nukentėjusiojo sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nusikaltimo padarymo metu patirtą fizinį skausmą, po jo sukeltą skausminį šoką. Taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo kaltės formą - padaryta tyčinė veika bei atsižvelgtina į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl veikos, susijusios su peržengimu būtinosios ginties ribas, iš dalies nusikalstamos veikos pasekmes sukėlė ir pats nukentėjusysis, be to nustatęs, kad ant veido labai ryškių sužalojimų nematyti).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reiktų atsižvelgti į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, be jau minėtų neigiamų padarinių, svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą.

Nukentėjusysis D. C. pareiškė ieškinį 10000,00 Lt turtinei ir 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (2t. b.l. 123-124, 126). Pirmosios instancijos teismas iš M. B. priteisė nukentėjusiajam D. C. 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu. Nukentėjusiajam D. C. suteikė teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, išdėstytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl veikos, susijusios su būtinosios ginties ribų peržengimu, į paties nukentėjusiojo veiksmus, jo kaltės dalį dėl nusikalstamos veikos pasekmių, nukentėjusiojo sveikatos būklę ir pasveikimo galimybes. Apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nuosprendis dėl turtinės žalos neskundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ( BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. C. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą atmesti.