Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Y. H. (E. G. ) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Y. H. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. birželio 28 dieną apie 16.50 val., vykdamas iš Lietuvos į Baltarusiją automobiliu BMW 730. v/n XXXX XX, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Papelekio pasienio kontroles punktą, esantį Švenčionių rajone, narkotines medžiagas — 434.19 gramų kanapių ir jų dalių, paslėpęs paketą su narkotinėmis medžiagomis aptikimą apsunkinančioje vietoje - po automobilio bagažines apmušalu, taip išvengiant muitinės kontrolės, tuo padare nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 2 d.

Be to. Y. H. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2005 m. birželio 28 dieną Lietuvos Respublikos teritorijoje, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, be leidimo - neteisėtai įgijo narkotines medžiagas - 434.19 gramų kanapių ir jų dalių, kurias tą pačią dieną neteisėtai gabeno automobiliu BMW 730 v/n XXXX XX. apie 16.50 val. vykdamas iš Lietuvos į Baltarusiją per Švenčionių rajone esantį Papelekio pasienio kontroles punktą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d.

Y. H. tyčią padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodo surinktų duomenų visuma. Y. H. paslėpė paketą su narkotinėmis medžiagomis jų aptikimą apsunkinančioje vietoje, P. R. parodymai paneigia Y. H. parodymus, liudytojai R. D. , R. U. , V. J. bei M. L. parodė, kad pareigūnams paklausus Y. H. , ar jis veža nedeklaruotus pinigus ar kitus neleistinus daiktus, pastarasis atsakė, kad neveža bei tapo akivaizdžiai nervingas, o vėliau suradus paketą su narkotine medžiaga, Y. H. sakė, kad apie šį paketą nieko nežino. Pasak prokuroro Y. H. parodymai, kad jam buvo kilęs įtarimas, jog minimame pakete gali būti pinigai, skirti P. R. kuro įsigijimui Baltarusijos Respublikoje, vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės būtent už narkotinių medžiagų kontrabandą. Šie Y. H. parodymai nelogiški todėl, jog vien pagal paketo apimtį ir pagal tai, jog paketą, pasak Y. H. , P. R. ištraukė iš garaže buvusio šaldytuvo, bei pagal tai, jog tai buvo polietileninė vakuuminė pakuotė, uždaryta gamykliniu būdu, akivaizdu, jog tai negalėjo būti pinigai skirti kuro pirkimui, be to, neaišku, kokia prasmė ir koks tikslas vežti P. R. pinigus, jei pats P. R. žadėjo, kaip parodė Y. H. , rytojaus dieną atvažiuoti į Baltarusiją, taigi galėtų tuos tariamus pinigus atsivežti ir pats. Be to, Y. H. parodymai, jog jis manė, kad pakete yra maždaug apie 15 000 Lt ir šie pinigai buvo skirti pirkti kurui Baltarusijoje, vertintini kritiškai ir dėl to, kad, visų pirma, netikslinga vežti Lietuvos nacionalinę valiutą litus į Baltarusiją, o kita vertus, nėra jokios galimybės už tokią sumą nupirkto kuro atvežti lengvuoju automobiliu „AUDI" (būtent tokiu automobiliu, pasak Y. H. , jis veždavo benziną), kadangi už tokią pinigų sumą būtų galima Baltarusijoje nupirkti didelį kiekį kuro. Tuo tarpu į klausimą, kur jis tokį kiekį tariamai nupirkto kuro laikė, Y. H. nieko paaiškinti negalėjo. Be to, nėra jokios logikos tiek imti tokią pinigų sumą, niekur nefiksuojant tokios pinigų sumos gavimo, tiek kažkur laikyti už tokią pinigų sumą nupirktą benziną, jei galima per vieną kartą atvežti tik apie 100 litrų benzino (tokiu atveju ir būtų galima atsiskaityti tik už atvežtą benziną). Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pats P. R. tuo pačiu metu vyko į Baltarusijos Respubliką, ir, kaip matyti iš duomenų apie sienos kirtimą, P. R. į Baltarusijos Respubliką įvažiavo 16.04 val., t.y., vos ne valanda anksčiau nei Y. H., kuris, jei tikėtume jo parodymais, duotais ikiteisminio nagrinėjimo metu, iš P. R. važiavo iškart į Baltarusiją ir taip labai skubėjo, kad net neklausinėjo P. R. , kodėl reikia paslėpti paketą.

Manyti, kad Y. H. slėpė paketą, nežinodamas, kas jame yra, nelogiška dar ir todėl, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Y. H. dažnai vykdavo per LR valstybės sieną, taigi, be abejo, gerai žinojo vykimo per valstybės sieną tvarką, žinojo kokius daiktus būtina deklaruoti ir kokie daiktai yra draudžiami gabenti - tai patvirtina ir pats paketo slėpimo faktas, parodantis jog Y. H. žinojo, kas yra paketo viduje. Tą žinojimą, be abejo, būtų turėjęs sąlygoti ir akivaizdus būtinumas, žinant vykimo per valstybės sieną tvarką ir siekiant išvengti galimų nemalonumų, pažiūrėti, kas yra paketo viduje, jei kas ir prašytų pergabenti paketą per valstybės sieną, kadangi akivaizdu, jog pats draudžiamus daiktus gabenantis asmuo ir yra atsakingas už savo veiksmus. Priešingu atveju, kiekvienąkart, kai asmuo įtariamas kontrabandos padarymu, jam užtektų vien tiktai pasakyti, kad kažkas paprašė pervežti kažkokį krovinį, o jis nežinojo ir nesidomėjo, koks tai yra krovinys - ir tas asmuo visais atvejais išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei vadovaudamasis LR BPK 312 str., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2005-11-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti Y. H. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str.l d., ir nuteisti: pagal LR BK 199 str. 2 d. -3 metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 259 str. 1 d. - 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 ir 5 d.d., paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 metus laisvės atėmimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Konfiskuoti Y. H. priklausantį automobilį BMW 730, valst. Nr. XXXX XX, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus bei padarė motyvuotą išvadą, jog nenustatytas būtinas subjektyvinis nusikaltimų, nurodytų LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., subjektyvinis požymis – tyčia.

Ginčydamas teismo išvadą, jog nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo versiją ir neginčytinai patvirtintų jo kaltę padarius veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinio teismo nuomone, jokių įstatymo pažeidimų, vertinant įrodymus nebuvo padaryta. Be to, LR BPK 20 str. 2 d. nurodyta, jog kiekvienu atveju, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla. Tokiu būdu įtvirtinta išimtinė teismo prerogatyva spręsti, ar gauti duomenys laikytini įrodymais bei juos vertinti pagal vidinį įsitikinimą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatyti nusikaltimų, numatytų LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., sudėties objektyvieji požymiai. Visgi LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. numatyti nusikaltimai yra tyčiniai, todėl kaltės formą nustatyti būtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 6 p. pažymėta, kad kontrabandos nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliantas nurodo, jog tiesioginės tyčios buvimą išteisintojo Y. H. veikoje įrodo tai, jog narkotines medžiagas jis paslėpė jų aptikimą apsunkinančioje vietoje, o pareigūnams paklausus, ar jis veža nedeklaruotus pinigus ar kitus neleistinus daiktus, pastarasis atsakė, kad neveža bei tapo akivaizdžiai nervingas, o vėliau suradus paketą su narkotine medžiaga, Y. H. sakė, kad apie šį paketą nieko nežino. Tačiau paties išteisintojo parodymais nustatyta, jog jis įdėjo paketą jo aptikimą apsunkinančioje vietoje, nes ir pats galvojo, kad tai yra didelė suma pinigų (pasak Y. H. , P. R. ir anksčiau buvo prašęs nuvežti pinigus į Baltarusiją, tačiau jis neturėdavo laiko). Patys pareigūnai R. D. , V. J. , R. U. bei M. L. teisme parodė, jog paketas savo forma ir dydžiu gali priminti pinigų pakuotę, todėl atidžiau jo neapžiūrėjus, galima jį supainioti. Be to, liudytojas V. J. parodė, jog paketas buvo surastas po apmušalu, lengvai atveriamoje vietoje, o tai patvirtina, jog Y. H. skubėjo bei nesigilino į paketo turinį, nes pasitikėjo. Tai, jog pareigūnams paklausus, ar Y. H. veža nedeklaruotus pinigus ar kitus neleistinus daiktus, Y. H. tapo akivaizdžiai nervingas, visiškai pateisinama, nes jis ir pats manė, jog veža didelį kiekį pinigų. Be to, pareigūnai pasakė, jog jis įtariamas vežąs didelę sumą pinigų. Tai, jog pareigūnams suradus paketą, išteisintasis teigė apie jį nieko nežinąs, irgi vertinama kritiškai, nes iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, jog tai buvo pasakyta aiškiai jaudinantis. Tuo tarpu jau nuo pirmosios apklausos Y. H. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nepakitę.

Be to, apeliantas nurodo, vien pagal paketo apimtį ir pagal tai, jog paketą, pasak Y. H. , P. R. ištraukė iš garaže buvusio šaldytuvo, bei pagal tai, jog tai buvo polietileninė vakuuminė pakuotė, uždaryta gamykliniu būdu, akivaizdu, jog tai negalėjo būti pinigai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, pasak Y. H. , tai buvo neveikiantis šaldytuvas, kurį P. R. naudojo kaip spintelę, o pakuotės panašumą į pinigus patvirtino ir pareigūnai, darę išsamų automobilio patikrinimą.

Pasak apelianto, nėra jokios galimybės už tokią pinigų sumą (apie 15000 Lt) nupirkto kuro atvežti lengvuoju automobiliu ,,AUDI“ (būtent tokiu automobiliu, pasak Y. H., jis veždavo benziną), tačiau, pasak Y. H. , už tokią sumą nupirktą benziną perveždavo per vieną ar pusantro mėnesio. Prokuroro teiginiai, jog ,,nebuvo prasmės vežti pinigus, nes pats P. R. galėjo juos nuvežti kitą dieną“, ,,netikslinga vežti Lietuvos nacionalinę valiutą į Baltarusiją“, ,,nelogiška imti tokią pinigų sumą niekur jos nefiksuojant“, ,,Y. H. žinojo vykimo per valstybės sieną tvarką, todėl turėjo patikrinti, kas yra paketo viduje“, yra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 p.). Byloje liudytoju nėra apklaustas I. B. , kuris, pasak P. R. , palikęs jam greičių dėžę, kurią turėjo paimti Y. H. , taip pat nėra paneigta išteisintojo versija, jog jis, važiuodamas į Baltarusiją, dar užsukęs į Švenčionių rajone esantį sąvartyną, byloje taip pat nėra nustatytas ir telefoninio pokalbio tarp P. R. ir Y. H. faktas. Pats P. R. 2005 m. birželio 28 d. 14.44 val. pokalbio mobiliaisiais telefonais su Y. H. faktą neigia, o 2005-10-29 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog P. R. 2005 m. birželio mėn. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-XXX-XXXXX. Visgi tarnybiniame pranešime pažymėta, jog šie duomenys gauti operatyvinių priemonių pagalba, o šie duomenys nėra patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prieštaringų tarpusavyje Y. H. ir P. R. parodymų atitikimas tikrovei, kaltinamojo iškeltos versijos patikrinimas ikiteisminio tyrimo eigoje nebuvo padarytas. Tuo tarpu LR BPK 287 str. 2 d. nurodyta, jog teismas neturi savo iniciatyva be prokuroro prašymo atlikti šiame straipsnyje numatytų daug ir didelės apimties proceso veiksmų, jeigu jie turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Tokiais atvejais turi būti prokuroro prašymas bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti arba leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, prokuroras pateikė mobiliųjų telefonų numerių išklotinės bei duomenis iš pasienio kontrolės punktų. Šie duomenys iš esmės tik patvirtino išteisintojo versiją. Tuo tarpu P. R. ir toliau neigė patį skambučio faktą, o prokuroras naujų duomenų nepateikė. Tokiu būdu abejonės buvo pagrįstai išaiškintos išteisintojo Y. H. naudai. Jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių išteisintojo Y. H. kaltę, apeliacinės instancijos teisme prokuroras nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Y. H. veiksmai gali būti vertinami kaip pasikėsinimas įvykdyti pinigų kontrabandą (suklydus dėl objekto), tačiau pagal LR BK 199 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atitinkamai apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas Y. H. veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti pinigų kontrabandą (suklydus dėl objekto), turėjo įvertinti juos administracinio teisės pažeidimo prasme bei iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 210 str. 1 d. Tačiau pažymėtina, jog vadovaudamasis LR 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o LR BPK 256 str. leidžia pakeisti kaltinimą teisme tik baudžiamojo įstatymo ribose.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išteisinimo pagrindą, o tai sutrukdė jam priimti teisingą nuosprendį. Teismo išvada, jog nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neatitinka bylos aplinkybių. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta ir pats teismas pripažino, jog būtent Y. H. , nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas. Be to, sprendžiant Y. H. kaltės klausimą, teismas konstatavo, jog nenustatytas būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvinis požymis – tyčia, kadangi nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo versiją ir neginčytinai patvirtintų jo kaltę padarius veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatytas nusikaltimų, numatytų LR BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. būtinas nusikaltimo sudėties požymis, o ne išteisintojo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, todėl išteisinamasis nuosprendis turėjo būti priimtas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl Y. H. išteisinimo pagrindo pakeisti:

Y. H. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. išteisinti nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.