- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- e2YT-1603-901/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17088-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos motinos M. G. mirties palikimą, kurį sudaro 53/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir senatvės pensijos dalis (1080,76 Eur), priėmė ji, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Prašo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 pakeistas, jis reglamentuoja, kad valstybės paveldėto turto apskaitymą, jei paveldėtą turtą sudaro nekilnojamieji daiktai, valstybę atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t.y. VĮ Turto bankas. VMI prie FM pareiškimą dėl paveldėtų piniginių lėšų, laiko pagrįstu.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ši institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikintų, kad I. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po palikėjos mirties. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad I. G. yra mirusios M. G. duktė (įrašo Nr. 60). Iš mirties liudijimo matyti, kad M. G. mirė 2010-05-17. 2016-11-07 Klaipėdos miesto 8-jo notaro biuro pranešimas patvirtina, kad įstatyminiai ir testamentiniai paveldėtojai į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis registruota M. G. vardu, buvo įgyta 2004-09-15 Dovanojimo sutartimi. Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties rūpinasi paveldėtu turtu ir moka visus mokesčius, turtą prižiūri kaip savo, taip pat prideda nurodytas aplinkybes patvirtinančius mokėjimų dokumentus. Pareiškėja taip pat pateikia pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kad mirusiajai M. G. neišmokėta 3731,65 Lt (1080,76 Eur) valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
M. G. testamento nepaliko, jos dukra iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes liko gyventi palikėjos bute, turtu naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. I. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios motinos M. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2010-05-17) priėmė jos palikimą, kurį sudaro 53/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir senatvės pensijos dalis (1080,76 Eur), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.