Kauno apygardos teismo nutartis

kreditoriaus UADB „ERGO Lietuva“ atstovams advokatei Violetai Zabielienei, Algimantui Stučkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus UADB „Ergo Lietuva“ finansinio reikalavimo skolininkui BUAB „Ekama“ tvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2002 m. spalio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2003 m. sausio 16 d., UAB „Ekama” iškėlė bankroto bylą.

UAB „Versenta“, kaip užsakovas, ir UAB „Ekama“, kaip rangovas, 2001 m. balandžio 11 d. sudarė Kapitalinės statybos rangos sutartį (toliau tekste – Kapitalinės rangos sutartis), pagal kurią rangovas (BUAB „Ekama“) įsipareigojo iki 2001 m. lapkričio 12 d. pastatyti ir perduoti užsakovui (UAB „Versenta“) statinį – objektą „Ledo rūmus" (toliau tekste – objektas). BUAB „Ekama“ sutartu laiku nebaigė statybos darbų iki 2001 m. lapkričio 12 d.

Kreditorius UADB „ERGO Lietuva“ (reorganizuotos UADB „Preventa“ teisių ir pareigų perėmėjas) prašė įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 1 000 000 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2001 m. balandžio 10 d. sudarė draudimo sutartį su atsakovu, kurios pagrindu UAB „Versenta“ išdavė laidavimo raštą įsipareigodama sumokėti po pirmo raštiško reikalavimo sumą, neviršijančią 1 000 000 Lt, jei nebus įvykdyti UAB „Ekama“ įsipareigojimai nustatyti Kapitalinės rangos sutartimi. UAB „Versenta“ 2002 m. kovo 1 d. ir 2003 m. kovo 19 d. pateikė draudimo bendrovei reikalavimą sumokėti 1 000 000 Lt , nes UAB „Ekama“ pažeidė Kapitalinės statybos sutartį, todėl draudimo bendrovė 2002 m. kovo 28 d. išmokėjo 1 000 000 Lt draudimo išmoką. Kadangi pagal draudimo sutartį BUAB „Ekama“ buvo įsipareigojusi grąžinti draudimo įmonei išmokėtas draudimo išmokas, todėl UADB „ERGO Lietuva“ įtrauktinas į kreditorių sąrašą ir tvirtintinas 1 000 000 Lt finansinis reikalavimas.

2007 m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas perdavė kreditoriaus UADB „ERGO Lietuva“ įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo ir nurodė, jog būtina nustatyti BUAB „Ekama“ skolos, dengiamos laidavimu, dydį bei išsiaiškinti kitas faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjant bylą teisme UADB „ERGO Lietuva“ atstovai prašė įtraukti bendrovę į BUAB „Ekama“ kreditorių sąrašą ir paaiškino, kad skolininkas laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų UAB „Veresenta“ pagal rangos sutartį ir laiku nepastatė objekto kaip buvo numatyta sutartimi iki 2001 m. lapkričio 12 d. Kadangi UAB „Ekama“ pavėlavo 49 kalendorines dienas, ji pagal sutartį įsiskolino UAB „Versenta“ 1 mln. 33 tūkst. 900 litų delspinigių. Delspinigiai yra sutartiniai, todėl gali būti draudimo sutarties objektu.

BUAB „Ekama“ atstovė prašė UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimus atmesti.

Atstovė paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jau nustatyta, kad bendrovė nėra skolinga UAB „Versenta“, tame tarpe yra atmestas ir reikalavimas dėl delspinigių. Be to, atstovės nuomone, reikėtų vadovautis ir kitais argumentais bei įvertinti tą aplinkybę, kad draudimo bendrovė išmokėjo 1 mln. Litų UAB „Versenta“ jau pasibaigus draudimo sutarties galiojimui.

UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimas atmestinas.

Nustatyta, kad 2001 m. balandžio 11 d. tarp UAB “Versenta” ir atsakovo BUAB “Ekama” buvo sudaryta Kapitalinės rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2001 m. lapkričio 12 d. pastatyti ir perduoti užsakovui objektą . 2002 m. sausio 2 d. įvyko objekto dalies (treniruočių salės) griūtis. Po griūties UAB “Versenta” 2002 m. vasario 19 d. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo už UAB “Ekama” neįvykdytus įsipareigojimus. Draudimo bendrovė 2002 m. kovo 28 d. išmokėjo UAB “Versenta” 1 000 000 Lt, o UAB “Versenta” gautą draudimo išmoką užskaitė kaip atsakovo neapmokėtus delspinigius. Remiantis CK 6.78 straipsnio 2 dalimi, imperatyviai yra nustatyta, jog negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas yra skolingas. Nagrinėjant bylą teisme UADB „ERGO Lietuva“ įrodinėjo, kad UAB „Ekama“ pagal sutartį pavėlavo 49 kalendorines dienas, todėl ji įsiskolino UAB „Versenta“ 1 mln. 33 tūkst. 900 litų delspinigių, kas ir buvo pagrindu išmokėti pagal draudimo sutartį 1 mln. litų. Teismas sprendžia, jog šis kreditoriaus teiginys nėra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl šio argumento pagrįstumo, vadovaujasi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų, todėl šia nutartimi nustatyti faktai iš naujo nebeįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Šia nutartimi jau yra nustatyta, kad UAB „Ekama“ nėra atsakinga dėl statybos darbų termino praleidimo, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl UAB „Versenta“ kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog Rangos sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, jog rangovo (UAB „Ekama“) prievolė mokėti delspinigius atsiranda tik tuomet, kai atlikti darbus vėluojama ne dėl Užsakovo (UAB „Versenta“) kaltės. Kitokių UAB „Ekama“ įsiskolinimų UAB „Versentai“ šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taip pat nenustatyta. Pažymėtina tai, kad net gi tuo atveju, jeigu būtų buvę pripažinta, kad reikalavimas dėl delspinigių yra pagrįstas, tai negalėtų būti draudimo objektas pagal Draudimo liudijimo 3 ir 4 punktus, o taip pat pagal Statybos proceso dalyvių įsipareigojimų draudimų taisyklių Nr. 22, kurios yra minėto draudimo liudijimo sudėtinė dalis (VIII T., b.l. 185-191), taisyklių 2.1 ir 2.2 punktus. Sutinkamai su taisyklių 2.1. punktu, draudimo objektas yra statybos proceso dalyvio prievolė, numatyta sutartimi tarp jo ir užsakovo, t.y. prievolės naudos turėtojo, atliekant draudimo sutartyje nurodytą ir prievolės naudos turėtojo sankcionuotą veiksmą (paslaugą). Tų pačių taisyklių 2.2. punktas nustato, kad LR įstatymuose numatytos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už įstatymų pažeidimus nėra draudimo objektas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju, nors delspinigiai ir buvo numatyti Rangos sutartyje, bet šių delspinigių prigimtis yra nustatyta įstatyme – Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje. Teismas sprendžia, kad draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo neišsiaiškinusi faktinių aplinkybių ir neįsigilinusi į faktą, ar įvykis iš tiesų yra draudiminis. Tokiu būdu, Draudimo bendrovė veikė savo rizika.

Dėl nurodytų argumentų UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu bei Įmonių bankroto 26 straipsniu

nutaria:

UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimą atmesti.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.