Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R. Č. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo M. E. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Nuobaudos jam skirtos už tai, kad jis 2015-01-22, 5.15 val., įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, bei tamsiuoju paros metu važiavo išjungtomis žibintų šviesomis. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 94 p., 1 priedo 303 p.

Nesutikdamas su nutarimu M. E. jį apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas M. E. skundą tenkino ir Institucijos priimtą nutarimą panaikino, padaręs išvadą, kad M. E. padarė mažai pavojingą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, siekdamas pašalinti kitą, daugiau pavojingą pažeidimą, t. y. jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo matyti, kad Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog M. E. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Iš dalies galima sutikti su Institucijos atstovo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepakankamai pagrindė savo išvadą, kodėl vis tik M. E. šiuo atveju veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 17 str. nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai : 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).

Vertinant M. E. veiksmus visų pirma pažymėtina, kad jis nebuvo eilinis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimus. Įvykio metu M. E. buvo kelių policijos pareigūnas, ėjęs savo tarnybines pareigas – pagal jam nustatytą darbo grafiką patruliavęs (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu. Taigi, jis įgyvendino Institucijos uždavinius bendrąja prasme, tame tarpe – ir pareigą užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą. Iš jo paaiškinimo dėl patruliavimo tarnybiniu automobiliu matyti, kad įvykio dieną, apie (duomenys neskelbtini) val., jis į savo mobilaus ryšio telefoną iš jam pažįstamo asmens gavo informacijos apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Tokio pobūdžio informacija Institucijai, besirūpinančiai ne tik administracinės teisės pažeidimų prevencija, tačiau ir saugaus eismo priežiūra, yra reikšminga, todėl vienareikšmiai suprantama, jog į ją būtina reaguoti nedelsiant. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 40 p. numatyta, kad vykdamas į įvykio vietą policijos patrulio vyresnysis nustato tarnybinės transporto priemonės telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį arba pasirenka atitinkamą statusą PPV modulyje, pasirenka artimiausią ir greičiausią vykimo maršrutą, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir eismo sąlygas, sprendžia apie būtinybę naudoti mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Šiose situacijoje M. E. iš esmės būtent taip ir pasielgė : operatyviai sureagavęs į pranešimą, pasirinko jo manymu trumpiausią ir greičiausią būdą pasiekti vietą, pro kurią, pagal gautą pranešimą, turėjo važiuoti automobilį galimai vairuojantis neblaivus asmuo. Dėl to jis įsuko į (duomenys neskelbtini) g., kurioje stovi kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, taip pat šioje gatvėje kildamas į įkalnę, trumpam išjungęs tarnybinio automobilio artimąsias šviesas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę prie vaikų darželio, tačiau minėto automobilio nematė. M. E. neginčija, jog pažeidė draudžiamo ženklo reikalavimą, jog trumpam buvo išjungęs artimąsias šviesas, tačiau tvirtina, jog taip pasielgė siekdamas patikrinti ir sulaikyti galimai neblaivų vairuojantį asmenį. Tokia padėtis gali būti vertinama kaip atitinkanti būtinojo reikalingumo situaciją. Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą. Tai reiškia, kad, siekiant pašalinti pavojų, mažesnė žala turi būti padaroma tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-177/2009). Institucijos atstovas skunde nurodo, kad pareigūnas nepaisyti KET reikalavimus gali tuomet, kai važiuoja su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiais garso signalais, tame tarpe ir draudžiamųjų kelio ženklų, jei tai nepakenks eismo saugumui. Šiuo atveju, M. E. ne tik paaiškinime, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvertinęs situaciją, jog buvo ankstus rytas, jokio eismo tuo metu praktiškai nebuvo, pats nusprendė švyturėlių nenaudoti. Tai neprieštarauja minėtos Instrukcijos 40 p. Žinoma, būtinumas patikrinti mobilaus ryšio telefonu gautą informaciją šiuo atveju grindžiamas tik paties M. E. paaiškinimais, tačiau ši jo versija nėra paneigta. Todėl, bendrai imant pagal byloje surinktus įrodymus, abejoti, kad M. E. būtent dėl būtinojo reikalingumo kirto draudžiamąjį kelio ženklą ir kelioms sekundėms išjungė tarnybinio automobilio šviesas, negalima, kadangi operatyviai reaguodamas į gautą pranešimą, jis stengėsi išvengti didesnės žalos, kuri galėjo būti padaryta.

Institucijos atstovas skunde teisingai pažymi, kad tokiu atveju M. E. turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius tokio pranešimo realų egzistavimą, kadangi Instrukcijos 42 p. apibrėžta, jog tuo atveju jei policijos patrulis gavo informacijos apie įvykį ne iš budėtojo, jis pagal galimybę turi išsiaiškinti : asmens, pranešusio apie įvykį, anketinius duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą arba asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį), pranešimo laiką; asmens (-ų), įtariamo (-ų) jį padarius teisės pažeidimą, požymius, pasitraukimo kryptį ir kt. Užfiksuotą informaciją surašyti į tarnybinę knygelę, o pačią informacija perduoti budėtojui, ir toliau veikti pagal budėtojo nurodymus. Šioje situacijoje visiškai akivaizdu, jog Instrukcijoje numatytų veiksmų M. E. neatliko. Reiškia, šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar M. E. tinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Nors teisminio nagrinėjimo metu Institucijos poskyrio viršininkas R. V. parodė, kad šiuo atveju tarnybinis patikrinimas nebuvo privalomas, su tuo negalima sutikti. Visų pirmą iš bylos matyti, kad dar (duomenys neskelbtini) rajono PK vadovas R. Č. rezoliucija nurodė R. V. pradėti administracinę teiseną bei patikrinti aplinkybes dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo arba nepradėjimo (14 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju pirmiausia turėjo būti atliktas M. E. veiksmų tarnybinis patikrinimas ir tik po to sprendžiama, ar jį reikėtų bausti ir kokią atsakomybės rūšį jam reikėtų taikyti – drausminę ar administracinę. Tai logiška ir įprasta praktika. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju yra ir daugiau nepaaiškintų dalykų, o būtent : kodėl realiai nesiaiškinant įvykio aplinkybių administracinės teisės pažeidimo protokolas M. E. buvo surašytas tik beveik po savaitės; kodėl byloje nėra išsamaus tarnybinio pranešimo apie įvykį; kodėl nebuvo priimtas joks sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo. Kita vertus, matyti, kad Institucijos atsakingi pareigūnai šiuo atveju įvykį ir M. E. veiksmus įvertino formaliai, jo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) išsamiau neanalizavo, ir priėmė skubotą bei nepagrįstą sprendimą M. E. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą kaip eiliniam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nepaneigus M. E. parodymų, jog jis KET pažeidimus padarė stengdamasis patikrinti informaciją apie galimai neblaivų vairuotoją, galima pripažinti, kad jis tarnybos metu veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas iš esmės yra pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. skundo netenkinti.

Šis nutarimas neskundžiamas.