- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2258-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00519-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, S. J.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, S. J., dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J. mirties (duomenys neskelbiami), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad jo mama E. J. mirė būdama santuokoje su pareiškėjo patėviu S. J.. Santuokos metu jie susilaukė sūnaus E. J.. Daugiau kitų vaikų be pareiškėjo ir E. J. nei kiekvienas atskirai, nei bendrai neturėjo. E. J. mirė 24 metų nebūdamas vedęs ir neturėdamas vaikų. E. J. 2011 m. vasario 28 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. VM9-801, todėl po jos mirties likęs nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbiami), įgytas 2011 m. kovo 9 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VM9-927 pagrindu, buvo pirktas jos asmeninės nuosavybės teise. E. J. 2012 m. rugpjūčio 24 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui J. M.. Kitų vaikų / įpėdinių nėra. Pareiškėjas nurodė, kad rūpinosi motina ir patėviu S. J., o mamai mirus, pareiškėjas toliau rūpinasi S. J. ir palikėjos turtu. Pareiškėjas daug keliauja, dirba ir gyvena ir užsienyje, ir Lietuvoje, tačiau ir kai negyvena Lietuvoje, jis palieka S. J. pinigų ūkio tvarkymui, nes palikėja paliko gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Be to, turtas yra draudžiamas, todėl ir turto draudimui ir jo išlaikymui pareiškėjas duoda S. J. pinigų. Pareiškėjas perka namų ūkio priežiūrai įvairią techniką, moka mokesčius susijusius su būsto išlaikymu. S. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jam buvo žinomos visos aplinkybės dėl testamento sudarymo. Pareiškėjas J. M. tiek iki motinos mirties, tiek po jos faktiškai gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbiami), tačiau dažnai išvyksta į užsienį darbo reikalais. Mirus mamai, jis ją palaidojo, ir žinodamas, kad mama parašė testamentą, o jis tuo turtu rūpinasi, naudojasi ir valdo kaip savo. Pareiškėjas turėdamas išvykti į darbą, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos E. J. mirties paveldėjo turtą pagal testamentą ir priėmė jį faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Patvirtino, kad E. J. sudarė testamentą jiems abiems bendrai sutarus, o pareiškėjas nespėjo kreiptis į notarą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nes daug keliauja, gyvena ir Lietuvoje ir Airijoje. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) mirė pareiškėjo J. M., gimusio (duomenys neskelbiami), mama E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbiami). E. J. mirė būdama santuokoje su pareiškėjo patėviu S. J., gimusiu (duomenys neskelbiami), jie susituokė (duomenys neskelbiami) Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr.1643. Santuokos metu E. J. su pareiškėjo patėviu S. J. susilaukė sūnaus E. J., gimusio (duomenys neskelbiami). Daugiau kitų vaikų be pareiškėjo ir E. J. mirusi E. J. neturėjo. E. J. mirė (duomenys neskelbiami), būdamas nevedęs ir neturėdamas vaikų. E. J. su sutuoktiniu S. J. 2011 m. vasario 28 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. VM9-801, kurio 4 punkte numatytas turto įgyto santuokos metu teisinis režimas. Šiame punkte sutuoktiniai susitarė, kad nuo vedybų sutarties sudarymo dienos kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t.y. turtui taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tokį turtą sutuoktiniai gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Nekilnojamieji daiktai, įgyti susituokus, yra to sutuoktinio, kuris įgijo ir įregistravo nekilnojamąjį daiktą savo vardu, asmeninė nuosavybė. 2011 m. kovo 9 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VM9-927 pagrindu E. J. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbiami). 2012 m. rugpjūčio 24 d. E. J. surašė testamentą, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto 9-ajame notarų biure, reg. Nr.VM9-2688, ir kuriuo visą savo turtą paliko sūnui J. M.. Testamentas 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo įregistruotas testamentų registre. Pareiškėjas po mamos E. J. mirties nesikreipė į notarų biurą su testamentu dėl palikimo priėmimo, palikėjos palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2021 m. birželio 28 d. pažymos Nr.V4-81 duomenimis, po E. J. mirties adresu (duomenys neskelbiami). gyvena S. J., gim. (duomenys neskelbiami), kurio deklaruota gyvenamoji vieta šiuo adresu yra nuo 2013 m. kovo 6 d. Seniūnijos darbuotojams nuvykus į vietą S. J. patvirtino, kad žmona E. J., gim. (duomenys neskelbiami), mirusi (duomenys neskelbiami) testamentu paliko visą savo turtą sūnui J. M., gim. (duomenys neskelbiami). Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu patvirtino, kad E. J. sudarė testamentą jiems bendrai sutarus, prašė pareiškėjo prašymą tenkinti, bei paaiškino, jog pareiškėjas nespėjo kreiptis į notarą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, kadangi daug keliauja. Pareiškėjas J. M. mirus mamai E. J. likusį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais tvarko, prižiūri pastatus, rūpinasi namų valdos gerbūviu, grįžęs iš užsienio toliau gyvena tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbiami), padeda patėviui S. J., moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, už būsto draudimą. Kitų paveldėtojų nėra. Kitas suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjos E. J. mirties. Pareiškėjas po mamos mirties faktiškai valdo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinasi namu ir jame gyvena, perka namų valdai prižiūrėti reikalingą techniką, moka mokesčius, būsto draudimo įmokas. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis po mamos mirties rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjos sūnus J. M. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po mamos E. J. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po mamos E. J. mirties (duomenys neskelbiami) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbiami) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.