Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-01-22 nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str.1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-08-24 iki 2013-01-22.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos J. D. ir I. B., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste, prie Akropolio prekybos centro jis iš nepažįstamo asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įsigijo 4,669 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). 2012 metų rugpjūčio 24 d., 21 val., R. K. dalį šių narkotinių medžiagų, tai yra 0,850 gramo, neteisėtai atgabeno G. J. vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“, tranzitiniai Nr. „(duomenys neskelbtini)“, į uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Patroleum“ degalinės, esančios Tauragės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 139, teritoriją, kur tame pačiame automobilyje šias narkotines medžiagas už 40 litų pardavė J. D. Kitą dalį – 3,819 gramo – narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas parduoti kitiems asmenims, laikė savo ūkinio pastato, esančio Tauragės m., Purienų g. „(duomenys neskelbtini)“, patalpose iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. 2 val., kol kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. K. buvo kaltinamas ir tuo, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis įgijo 10 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,160 gramo, ir laikė šias narkotines medžiagas savo ūkinio pastato, esančio Tauragės m., Purienų g. 31, patalpose iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. 2 val., kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šias narkotines medžiagas. Tai yra kaltintas tuo, kad šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis įgijo 24 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,366 gramo, ir laikė šias narkotines medžiagas savo gyvenamojo namo, esančio Tauragės m., T. Ivanausko g. „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. 12 val. 15 min, kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šias narkotines medžiagas. Tai yra tuo, kad šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. ir G. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir nubausti 45 parų arešto; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant 2 metus laisvės atėmimo; G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir nubausti 10 MGL bauda; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl netinkamai jį pritaikė (Baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 ir 3 punktai).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius, teisme išnagrinėtus įrodymus, konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2012-03-13 nutartyje byloje Nr. 2K-7-76/2012 yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtina spręsti baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimą. Kolegija nurodė, kad sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 10 kanapių sėklų R. K. laikė ūkiniame pastate, o G. J. 24 kanapių sėklas laikė savo gyvenamajame kambaryje. Byloje nebuvo nustatyta, kad R. K. ir G. J. kanapių sėklas būtų įgiję ir laikę turėdami tikslą jas platinti, nenustatyta, kad jie būtų auginę kanapes. R. K. teigė, kad sėklas įsigijo kartu su kitomis kanapių dalimis, jas atskyrė, nes jų kaip narkotinės medžiagos nenaudojo. G. J. tvirtino sėklas laikęs žvejybos tikslams ir nežinojęs, kad kanapių sėklos yra narkotinė medžiaga. Specialistas, tyręs pateiktas kanapių sėklas, nustatė, kad jos yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), nes augalo sėklų ekstraktų sudėtyje yra kanapių alkaloidas – tetrahidrokanabinolis. Nustatyta, kad iš R. K. paimtų 10 kanapių sėklų masė – 0,160 g, iš G. J. paimtų 24 kanapių sėklų masė yra 0,366 g. Kaip buvo minėta pagal Rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. K. ir G. J. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) sėklų, kiekis buvo daug kartų mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį, tai yra ne daugiau kaip 5 g, jų kiekį.

Taigi, atsižvelgiant į narkotinės medžiagos kiekį, rūšį, į kitas aptartas aplinkybes, yra pagrindas teigti, R. K. bei G. J. veiksmai dėl kanapių sėklų įgijimo ir laikymo užtraukia ne baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str.2 d., o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 1 d. R. K. ir G. J. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. išteisintini, nes jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 d.).

Šios teismo išvados nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tikrovės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas priimdamas nuosprendį buvo nenuoseklus, kadangi dėl I. B. teismas priėmė priešingą sprendimą. Šioje byloje I. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., nes ji neteisėtai įgijo ir gabeno nedidelį kiekį – 0,850 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), neturėdama tikslo jų parduoti. Taigi teismas atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, į įsigytos narkotinės medžiagos kiekį, rūšį, jos poveikį žmogaus organizmui, kaltinamosios veiksmų ypatybes, pripažino kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., o ne administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalyje. Bet dėl R. K. ir G. J. teismas priėmė priešingą sprendimą.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad R. K., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 10 vnt. kanapių sėklų, t. y. 0,160 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). R. K. savo kaltę pripažino tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, jau susipažinęs su bylos medžiaga. Motyvuodamas atsisakymą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog jam buvo daromas spaudimas iš policijos pareigūnų pusės, nors nė vieno tokį spaudimą galbūt vykdžiusio pareigūno jis nenurodė. Šie R. K. parodymai vertintini kritiškai, priešingu atveju sunku būtų paaiškinti, koks spaudimas gali būti daromas, jeigu kaltinamasis pats nori prisipažinti. Akivaizdu, kad tik susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs visus surinktus įrodymus bei matydamas jų pakankamumą pripažinti jį kaltu, R. K. nutarė prisipažinti. Nors R. K. ir teigė, jog tai buvo vienintelis narkotinių medžiagų pardavimo atvejis, tačiau kiti proceso dalyviai teigė priešingai. Vien tai, kad R. K. bendraudamas SMS žinutėmis narkotinę medžiagą vadina užšifruotai – „šovinukais“, rodo, jog tam iš anksto buvo pasirengta ir tai buvo ne vienkartinis disponavimas narkotinėmis medžiagomis, nes ir pirkėjas, ir pardavėjas puikiai suprato, ką reiškia „šovinukai“. Be to, kanapių sėklų atsiradimo versiją taip pat reikėtų vertinti tik kaip R. K. gynybinę poziciją. Taip pat būtina atsižvelgi ir į tai, kad R. K. pripažintas kaltu už narkotinių medžiagų platinimą.

Toliau prokuroras skunde teigia, kad analogiškai vertintina ir situacija, susijusi su G. J. išteisinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kratos metu G. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasta 24 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,366 gramo. Išteisintojo teigimu, kanapių sėklas jis surinko iš laukuose augančių kanapių ir naudojo žvejybai kaip pašarą žuvims. Atsižvelgiant į tai, kad sėklos buvo rastos tiek pas R. K., tiek pas G. J., kuris, beje, ir vežė R. K. į narkotinių medžiagų pardavimo vietą, tokia kanapių sėklų atsiradimo versija neįtikėtina. Tuo labiau, kad kanapių sėklos buvo rastos padėtos kambaryje ant stalo, o ne kartu su žvejybos įrankiais ar pašaru, kaip ir derėtų, jei būtų galima tikėti G. J. versija. Todėl akivaizdu, kad kanapių sėklos, rastos tiek pas R. K., tiek pas G. J., buvo skirtos ne kam kitam, o kanapių auginimui.

Nors teismas nuosprendyje pažymėjo, kad priima sprendimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, narkotinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, tačiau neatsižvelgė į kaltinamųjų asmenybes, jų veikos pavojingumą, todėl akivaizdu, kad jų veiksmai sukelia kur kas didesnį pavojingumą visuomenei, todėl turi būti vertinami baudžiamąja prasme.

Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, visumą. Taigi remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir sąlygas, vertinant visas bylos aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, kad teismo nuosprendis dėl R. K. ir G. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintasis G. J. ir jo gynėjas advokatas prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendžio dalies, kuria R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., J. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 str. 1 d., I. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., nuteistieji ir jų gynėjai apeliacine tvarka neapskundė, prokuroro skunde ši nuosprendžio dalis irgi neginčijama, todėl ši nuosprendžio dalis plačiau neaptariama ir šiame procesiniame sprendime. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nuostatomis, šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. K. ir G. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.).

Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 str. 1–2 d.).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 str. reglamentuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įrašymas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 str. 3 d.).

Narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys – junginys, kurio cheminė struktūra skiriasi nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įrašytos į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, struktūros funkcinėmis grupėmis ir (ar) radikalais (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 str. 9 p.).

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str., 260 str., dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti du kriterijus: 1) medicininį – narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų; 2) juridinį – šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu.

Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada.

Prokuroras prašydamas pripažinti R. K. ir G. J. kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., akcentuoja, kad išnagrinėjus bylą nustatyta, jog R. K., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 10 vnt. kanapių sėklų, t. y. 0,160 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Be to, prokuroras pažymi, jog kratos metu G. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasta 24 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,366 gramo.

Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-10-04 specialisto išvada Nr. 140-(4628)-IS1-5703 patvirtina, kad 10 vnt. augalo sėklų iš bespalvio plastikinio maišelio, 2012-08-25 kratos metu paimtos iš R. K. ūkinio pastato, esančio Purienų g. „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,160 g. Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog 24 vnt. augalo sėklų iš 2 vnt. bespalvių plastikinių maišelių, 2012-08-25 kratos metu paimtos iš G. J. gyvenamojo namo, esančio T. Ivanausko g. „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,366 g (b. l. 15–17, t. 2).

Nors tyrimui buvo pateiktos nenustatytos kilmės augalo sėklos, tačiau specialistas savo išvadoje, kaip minėta, nustatė, jog tai yra kanapės (ir jų dalys). Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiu atveju turėjo būti daroma išvada, kad nenustatyto augalo sėklos yra kanapių sėklos.

Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 Įsakyme Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose tokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kaip kanapių sėklos nė viename iš sąrašų nėra.

Nors I šio Įsakymo sąraše ir yra nurodytos tokios medžiagos kaip Kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant), Kanapių aliejus (Cannabis oil), Kanapių derva (Cannabis resin), Kanapių ekstraktai ir tinktūros (Extracts and tinctures of cannabis), tačiau būtent kanapių sėklos į šį sąrašą nėra įtrauktos. Tai, kad įstatymų leidėjas sąraše atskirai išskyrė kanapių dalis, kanapių aliejų, kanapių ekstraktą ir trinktūrą, leidžia pagrįstai teigti, jog siekdamas uždrausti ir kanapių sėklų apyvartą būtų ir jas įtraukęs į minimą sąrašą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apibrėžimas (sąvoka) „Kanapės (ir jų dalys)“ neapima kanapių sėklų. Tokia išvada, teisėjų kolegijos įsitikinimu, darytina todėl, kad kanapių dalys gali būti laikomos tik paties augalo sudėtinės dalys: stiebeliai (jų dalys), šaknys, lapeliai(jų dalys) ir pan. Tačiau kanapių sėklas laikyti kanapių dalimi Įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų prasme nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog specialistas ištyręs nenustatytos kilmės augalo sėklas ir nustatęs, jog tai yra kanapių sėklos, Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 Įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas taikė plečiamai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 1 d.). Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaip minėta, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. ir 260 str., dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Įvertinę anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog R. K. bei G. J. veikoje nėra 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyko.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroras apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo pripažinti R. K. bei G. J. kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. Prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. už tai, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 10 vnt. kanapių sėklų, t. y. 0,160 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – yra nepagrįstas. Dėl tų pačių motyvų nepagrįstas yra prokuroro prašymas pripažinti G. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. už tai, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta 24 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,366 gramo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas R. K. bei G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. išteisino visiškai kitais motyvais nei yra išdėstyti apeliacinės instancijos teismo, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms pažymi, kad net tuo atveju, jeigu pas R. K. bei G. J. rastos kanapių sėklos Remiantis minėtomis rekomendacijomis Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo ir būtų pripažįstamos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, atsižvelgiant į rastų kanapių sėklų (medžiagos) kiekį, rūšį, kaip ir konstatuota skundžiamame nuosprendyje, R. K. bei G. J. veiksmai dėl kanapių sėklų įgijimo ir laikymo užtrauktų ne baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 1 d.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-01-22 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.