Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. L., gimes (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini) anksciau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali, 140 straipsnio 2 dali ir 258 straipsnio 2 dali.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. L. pažeide viešaja tvarka bei neteisetai nešiojo nešaunamaji ginkla, o butent:

- 2008 m. birželio 30 d. apie 17.30 val. viešoje vietoje - Mažeikiu rajono Židiku miestelio S. Dariaus ir S. Gireno gatveje, netoli namo Nr.29, miestelio gyventoju akivaizdoje šaudydamas iš tinkamo šaudyti pneumatinio „GAMO PX-107“ graižtvinio nešaunamojo ginklo, skirto šaudyti 4.5 mm kalibro kulkomis vienu šuviu kliude mažameti K. D., gimusi 1999 m. lapkricio 25 d., pataikydamas jam i dešini žasta ir padarydamas kraujosruva, tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, tycia apie penkiolika kartu šove i A. D. ir dviem šuviais kliude jo kaire alkune, padarydamas kraujosruvas, A. D. siekiant atimti pistoleta, jo rankena smoge i galva, tuo padarydamas A. D. odos nubrozdinimus viršugalvyje, tokiu savo ižuliu elgesiu demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti;

- be to, jis 2008 m. birželio 30 d. apie 17.30 val. S. Dariaus ir S. Gireno g., Židiku mstl., Mažeikiu r., turedamas rankoje neteisetai nešiojo nešaunamaji ginkla - pramoniniu budu pagaminta graižtvini 4.5 mm kalibro, D kategorijos, tinkama šaudymui pneumatini „GAMO PX-107“ nešaunamaji ginkla, skirta šaudyti 4.5 mm kalibro kulkomis.

Kaltinamasis R. L. del jam pareikštu kaltinimu kaltu prisipažines visiškai parode, jog 2008 m. birželio 30 d. nusipirko pneumatini pistoleta ir noredamas ji išbandyti Židiku miestelyje S. Dariaus ir S. Gireno gatveje nesitaikydamas šaude i ora, medžius, namu stogus. Mate K. D. begant per gatve, taciau i ji ginklo netaike. Atbegus A. D. aiškintis, kodel jis šoves i K., jis, budamas neblaivus, nes prieš tai dviese buvo išgere keturis litrus šešiu laipsniu stiprumo alaus, pradejo Su A. D. grumtis, po to prisimines, kad turi ginkla, apie penkiolika kartu šoves i D., o kai nebeliko šoviniu, du kartus ginklu trenkes jam i galva. Kai jis šaude ir mušesi su A. D., mate, jog gatveje buvo žmoniu, išejusiu apsižiureti, kas vyksta.

Tokius savo parodymus jis yra patvirtines parodymu patikrinimo vietoje metu (b. l. 125-126).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. L. visiško kaltes pripažinimo ir parodymu, jo kalte yra visiškai irodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinejimo metu ištirtais irodymais, o butent:

- nukentejusiojo A. D. parodymais, jog 2008 m. birželio 30 d. apie 17.30 val. Židiku mstl., S. Dariaus ir S. Gireno g., netoli namo Nr.29 R. L. iššove i jo mažameti anuka K. D., o jam išejus pasiaiškinti, apie penkiolika kartu šove i ji ir dvi kulkos pataike i kaires rankos alkune. Jam bandant atimti pistoleta, R. L. viena karta pistoleto rankena sudave jam i galva ir prakirto;

- nukentejusiojo K. D., 2008 m. rugsejo 25 d. apklausto ikiteisminio tyrimo teisejo, parodymais, jog 2008 m. birželio 30 d. su draugu E. D. išejes pasivaikšcioti pajuto aštru, momentini skausma dešines rankos žaste ir atsigrežes pamate R. L., kuris rankoje turejo pistoleta. Išsigandes parbego i namus ir apie tai pasakes mociutei I. D.. Kada jo senelis A. D. išejo i gatve su R. pasiaiškinti, šis be jokios priežasties pradejo i seneli šaudyti bei pistoleto rankena sudave jam i galva (b. l. 33-34);

- liudytojos I. D. parodymais, jog 2008 m. birželio 30 d. iš gatves parbeges anukas K. D. pasakes, kad gatveje R. L. iššove jam i ranka. Kai jos vyras išejo pasikalbeti su R., šis apie penkiolika kartu šove i vyra ir pistoleto rankena sudave i galva;

- liudytojo E. D., 2008 m. rugsejo 25 d. apklausto ikiteisminio tyrimo teisejo, parodymais, jog 2008 m. birželio 30 d. jam su K. bunant lauke K. staiga kruptelejo ir pasake, kad kažkas jam ikando i ranka ir tuo pat metu mate link ju einancius R. L. ir S. R., L. rankoje turejo pistoleta (b. l. 66);

- liudytojo S. R. parodymais, jog buves kartu su R. L. ir mates, kaip jis šaudes oriniu pistoletu nesitaikydamas: i stogus, medžius. Mate, jog už dvieju namu žaide vaikai. Mano, jog L. nebuvo nukreipes ginklo i vaikus. Atejus A. D., R. L. šove i ji bei su ginklo rankena trenke i galva, ginklui nukritus, jis paeme nuo žemes ir visi išsiskirste;

- liudytojos G. D. parodymais, jog tos pacios dienos vakare sunus sakes, jog kažkas šaudes, mušesis;

- liudytojo R. S. parodymais, jog jam bunant pas D. atejo ju anukas ir sake, kad R. L. i ji šove. A. D. nuejo aiškintis, kai grižo, jo galva buvo kruvina, sake, kad tai padare Romas;

- 2008 m. liepos 2 d. ivykio vietos – Židiku mstl., S. Dariaus ir S. Gireno g., netoli namo Nr.29 – apžiuros protokolu, kuriame konstatuota, jog namo kiemas yra atviras, laisvai praeinamas, priešingoje kelio puseje yra pesciuju takas ir kiti gyvenamieji namai (b. l. 12-15);

- 2008 m. liepos 2 d. daiktu, dokumentu pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. L. pateike juodos spalvos plastikiniu korpusu pneumatini pistoleta „Gamo“ 4,5 mm kalibro Nr.044C-837268-07, pagaminta Ispanijoje, kuriame ideta apkaba su oro balioneliu, bei metaline dežute „Gamo“, kurioje yra pilko metalo šratai (b. l. 16);

- 2008 m. liepos 12 d. Šiauliu m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalines policijos kriminalistiniu tyrimu tarnybos specialisto išvada Nr.40-9-ISI-0817, kurioje konstatuota, jog tirti pateiktas pistoletas Nr.04-4C-837268-07 yra pramoniniu budu pagamintas graižtvinis 4,5 mm kalibro D kategorijos, tinkamas šaudymui pneumatinis „Gamo PX-107“ nešaunamas ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis; tirti pateiktos 4,5 mm kalibro, 0,53 g kulkos skirtos 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams ir todel prie šaudmenu nepriskiriamos (b. l. 21-23).

Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikde visuomenes rimti ar tvarka…“. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis R. L. S. Dariaus ir S. Gireno g., Židiku mstl., Mažeikiu r., netoli namo Nr.29, miestelio gyventoju akivaizdoje šaude iš tinkamo šaudyti pneumatinio „GAMO PX-107“ graižtvinio nešaunamojo ginklo, vienu šuviu kliude mažameti K. D., tycia apie penkiolika kartu šove i A. D. ir dviem šuviais kliude jo kaire alkune, padarydamas kraujosruvas, A. D. siekiant atimti pistoleta, jo rankena smoge i galva. Tokie jo veiksmai neabejotinai pripažintini ižuliais ir sutrikdžiusiais visuomenes rimti, nes viešoje vietoje, matant mažameciui vaikui bei miestelio gyventojams, buvo panaudotas smurtas prieš žmogu. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minetais budais demonstruojant nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi buti sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudetis yra materialioji, todel visuomenes rimties ar tvarkos sutrikdymas turi buti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia, todel kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenes rimti ar tvarka ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenes rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmeni viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys del to pasijuto šiurkšciai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teise lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad del laisvo priejimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie del kaltininko veiksmu patirs nepatogumu. (kasacine nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismu praktika“ Nr. 18). Teismu praktikoje vieša vieta pripažistama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacine nutartis Nr. 2K-820/2005). Byloje nustatyta, jog R. L. nusikalstami veiksmai buvo padaryti prie gyvenamojo namo atvirame, neaptvertame, nuo gatves gerai matomame kieme, kitu asmenu, tarp ju ir mažamecio vaiko, akivaizdoje, bet kuria akimirka, atsižvelgiant i metu ir paros laika, kieme galejo pasirodyti ir kiti žmones. Ivykio metu namie buvo nukentejusysis A. D., I. D. bei R. S..

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo (2007 m. gruodžio 4 d. istatymo Nr.X-1348 redakcija) 31 straipsnyje, reglamentuojanciame D kategorijos ginklo savininko pareigas, nurodyta, jog ginklo savininkas privalo: 1) dujini ginkla nešiotis taip, kad kiti asmenys ju nematytu. Matomoje vietoje dekle ginkla gali nešioti uniformuotas valstybes instituciju pareigunas ar asmuo, turintis ginkla profesinei veiklai vykdyti; 2) nesinešioti parengto šaudyti dujinio ginklo (šovinys yra ileistas i šovinio lizda, revolveris - atlaužtu gaiduku), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybes, del kuriu iškyla gresme asmens sveikatai ar gyvybei; 3) ginkla gabenti (transportuoti) i kita vieta (ginklo laikymo vieta, šaudykla ir kitur) neužtaisyta, ideta i dekla ar kita tinkama daikta. Šoviniai negali buti sudeti i ginklo vamzdi, o detuve turi buti išimta iš ginklo; 4) užtikrinti saugu ginklo ir šaudmenu laikyma, kad kiti asmenys juo negaletu pasinaudoti; 5) panaudojes ginkla, nevartoti alkoholiniu gerimu, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu svaigiuju medžiagu, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. D kategorijos ginklo savininkui draudžiama: 1) ginkla ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiuros asmenims, neturintiems 18 metu, o naudojant sportui, - asmenims, neturintiems 16 metu; 2) nešiotis D kategorijos ginkla, išskyrus gynybinio pobudžio elektros šoko itaisus, dujinius ginklus; 3) ginkla nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promiles ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu svaigiuju medžiagu.

Byloje negincytinai nustatyta, jog R. L. nešaunamaji ginkla nešiojo atvirai, taip, kad kiti asmenys matytu, laikydamas rankoje bei užsikišes už diržo, bet ne dekle, t. y. neteisetai nešiojo nešaunamaji ginkla.

R. L. veiksmai pagal BK 258 straipsnio 2 dali ir 284 straipsnio 1 dali kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamu veiku sutaptis, nes kaltininkas viena veika tuo paciu metu padare dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo istatymo normose. Idealioji nusikalstamu veiku sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo istatymo norma padarytos veikos neaprepia.

Teismu praktikoje pagal BK 284 straipsnio 1 dali kvalifikuojama kaltininko veika, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš žmogu panaudojamas smurtas, kuris jam sukelia fizini skausma ar žmogus nežymiai sužalojamas, ar trumpam susargdinamas, t. y. apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinius.

Tokiu budu, ivertinus byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, teismui nekyla jokiu abejoniu del R. L. kaltes padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. pažeidus viešaja tvarka bei neteisetai nešiojus nešaunamaji ginkla – ir todel jis baustinas už šiu nusikaltimu padaryma.

Be to, R. L. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad tycia šaudydamas iš pneumatinio „GAMO PX-107“ graižtvinio nešaunamojo ginklo, skirto šaudyti 4.5 mm kalibro kulkomis, i gatveje esancius vaikus, vienu šuviu kliude mažameti K. D., gimusi 1999 m. lapkricio 25 d., pataikydamas jam i dešini žasta ir padarydamas kraujosruva, tokiais savo neteisetais veiksmais jam sukele fizini skausma.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele žmogui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padare mažameciui arba kankindamas nukentejusi asmeni...“. Ištyrus ir ivertinus byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, jog byloje nera objektyviu ir patikimu irodymu, patvirtinanciu, jog kaltinamasis tycia šove i mažameti D.. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu kaltinamojo duotu parodymu, kad jis specialiai nesitaikes i K. D. ir ji kliudes atsitiktinai, byloje surinkti duomenys nepaneige. Todel R. L. del jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies1 punktas).

Kaltinamojo R. L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera, nes ta aplinkybe, jog nusikaltima ir baudžiamaji nusižengima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos veiku padarymui, kaltinamajam nera inkriminuota (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam R. L. bausme, siekdamas tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir kad butu pasiekti istatyme numatyti bausmes tikslai, teismas atsižvelgia i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir nusikalstamos veikos stadija (baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas), i kaltes forma (tycia) ir ruši, istatymo ginamas vertybes, i kesinimosi dalyko vertinguma, padarytos žalos dydi ir masta, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo buda, laika ir vieta, žalingu pasekmiu turini ir sunkuma, taipogi kaltinamojo asmenybe (anksciau nera teistas, baustas administracine tvarka, yra darbingas, taciau nedirba). Bausmes paskirtis yra ne tik nubausti asmeni ar atimti galimybe jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.

Atsižvelgiant i teismo nustatytas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. L. skirtina griežtesne iš BK 258 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytu alternatyviu bausmiu – areštas, jo dydi nustatant artimesni BK 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytam šios bausmes minimumui.

Mineta, jog BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas R. L. padare esant idealiajai sutapciai, todel bausmes už jas subendrintinos apemimo budu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesniaja bausme (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. L. iki nuosprendžio isiteisejimo paliktina nepakeista kardomoji priemone rašytinis pasižadejimas neišvykti.

Daiktinis irodymas – pneumatinis pistoletas „Gamo PX-107“ su šaudmenimis, kuris buvo nusikaltimo irankis, pagal 2008-08-08 perdavimo – priemimo akta perduotas Mažeikiu rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupes specialistui L. K., ir saugomas policijos komisariate (b. l. 24), nuosprendžiui isiteisejus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos Ginklu fondui (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje itvirtinta prezumpcija neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo. Taigi pati istatymo norma nustato, kad nukentejusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtine žala, todel irodineti neturtines žalos padarymo fakto nereikia.Teises aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligu ar fiziniu defektu nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Istatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kuo teisingiau kompensuoti del neteisetu veiksmu nukentejusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminiu neturtines žalos atlyginimo tikslu, nustatymo svarba yra ne karta pabrežes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtines žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralines satisfakcijos aspektas. Taigi neturtines žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkurimas, kai, priteisiant žalos atlyginima, svarbus teisiu pažeidimo fakto konstatavimas ir teisetu interesu pusiausvyros atkurimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais), o 2 dalyje išdestytos aplinkybes (žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis bei kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes) bei kriterijai (sažiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi buti sprendžiama del priteistinos neturtines žalos dydžio.

Nustatant neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i tai, jog del kaltinamojo nusikalstamu veiksmu, pasireiškusiu ižuliu, neleistinu, akivaizdžiai morales požiuriu visuomenei nepriimtinu, aplinkinius šokiruojanciu elgesiu: viešoje vietoje šaudant pneumatiniu pistoletu ir pataikius i mažameti K. D. bei jam matant tycia penkiolika kartu šovus ir ginklo rankena trenkus K. D. seneliui, jis patyre dvasinius išgyvenimus ir sukretimus, dideli išgasti, emocini šoka ir pažeminima, i žala padariusio asmens R. L. kalte, jo turtine padeti (nekilnojamo turto neturi, bet yra darbingas), sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir konstatuoja, jog del R. L. neteisetu veiksmu K. D. atsiradusias negatyvias pasekmes gali kompensuoti 2.000,00 Lt dydžio pinigine kompensacija. Todel Mažeikiu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro ieškinys, ginant vieša interesa, tenkintinas iš dalies ir K. D. iš kaltinamojo R. L. priteistina 2.000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, BPK 305 straipsnio 5 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dali, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali ir paskirti arešta 20 (dvidešimt) paru;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dali ir paskirti arešta 10 (dešimt) paru.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesniaja, paskirti galutine bausme arešta 20 (dvidešimt) paru.

Bausme paskirti atlikti areštineje.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo jo suemimo pagal nuosprendi dienos.

R. L. iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti.

Mažeikiu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro ieškini, ginant vieša interesa, tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. L. K. D. 2.000,00 Lt (du tukstancius litu) neturtines žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Daiktini irodyma – pneumatini pistoleta „Gamo PX-107“ su šaudmenimis, kaip nusikaltimo iranki, nuosprendžiui isiteisejus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklu fondui.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per nuosprendi priemusi teisma.