Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-27 · Administracinė byla Nr. A-525-1695-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
A-525-1695-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romano Klišausko
Atsakovas
Nacionalinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities viršininko administracijos
Pareiškėjas
V. J.
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1695/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 15.2; 15.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Borodicai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. J. prašymu (b.l. 2–5), kurį patikslino (b.l. 23–26), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovo jos naudai priteisti 430 000 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 2 470 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 2 900 000 Lt.

Nurodė, jog, atkuriant teisę į iki 1940 metų turėtą nuosavybę, Telšių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Telšių AVA) Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius), nuslėpdamas informaciją ir vilkindamas grąžinimą, padarė materialinę ir turtinę žalą. Pažymėjo, jog iš Telšių AVA 2008 m. sausio 31 d. rašto „Dėl jūsų prašymo“ Nr. G.2-8J, G.2-25J matyti, kad 77 sklypas atsirado žemėtvarkininkui G. B. pasirašius sutartį su VĮ Registrų centras. 2007 m. birželio 12 d. minėtas projektuotojas su VĮ Registrų centru pasirašė sutartį, pagal kurią projektuotojui teikiami kadastro žemėlapių duomenys. Vadovaudamasis šiais duomenimis, projekto autorius išsiaiškino, kad šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,15 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas. 2002 metais buvo tvirtinama, kad visa žemė prie žemėtvarkininko nurodytų ribų yra privatizuota ir pateikta ištrauka iš ortofotopografinio žemėlapio, kuriame 77 žemės sklypas buvo priskirtas namų valdai adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas. Todėl neaišku, kokiu būdu buvo vykdomi žemės matavimai, jeigu žemėtvarkininkas neturėjo duomenų iš VĮ Registrų centro. Tuo tarpu 76 sklypas atsirado patikslinus kaimyninių žemės sklypų ribas. Nurodė, kad argumentas, jog jos atstovas sutiko su ribomis, neturi prasmės, nes iš pateiktų faktų matyti, kad jos atstovui buvo pateikta klaidinga informacija. Teigė, jog tuo atveju, jei kaimynams buvo pamatuota žemė jų buvusios žemės ribose, tai 76 ir 77 sklypai yra M. A. žemė, kuri su kaimynų žeme ribojosi. Tuo tarpu Telšių AVA tvirtina, kad yra visiškai atsiskaityta, nors atlikti geodeziniai matavimai parodė, kad ploto trūksta, neskaitant to, kad už 6,52 ha, iš kurių 2,9 ha ūkio paskirties žemė, skirtą plotą buvo atiduota miško – parko žemė, iš kurios 1,2 ha aukštapelkė. Nurodė, jog pateikiama klaidinanti informacija, nes nurodoma, kad žemė bus grąžinta VI žemės grąžinimo etape, kadangi pavėluota paduoti prašymą iki 2007 m. spalio 5 d., nors prašymų buvo, ir ne vienas. Pabrėžė, jog jos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo pareikšta 1991 m. gruodžio 20 d. ir ji nebuvo keičiama – M. A. turėtą žemę susigrąžinti toje pačioje vietoje ir natūra. Tuo tarpu, vykstant teisminiam procesui, grąžintina žemė parduodama trečiajam asmeniui, tuo užkertama bet kokia galimybė vykdyti teisingumą. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi jis nuo Telšių miesto centro nutolęs tik 3 kilometrus, aro kaina viršija 10 000 Lt. Kadangi 77 sklypo plotas yra 28 arai, 78 sklypo plotas – 15 arų, iš viso 43 arai, tai, negrąžinus teisėtai priklausančios 43 arų žemės buvo padaryta 430 000 Lt turtinė žala (43 arai x 10 000 Lt). Tuo tarpu moralinė žala sudaro 2 470 000 Lt. Ji apskaičiuota iš neatiduoto 2,9 ha žemės paskirties ploto atėmus 43 arus ir padauginus iš minimalios 10 000 Lt aro kainos.

Atsiliepimas

Telšių AVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į prašymą (b.l. 39–40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2008 m. balandžio 11 d. ir prašė įpareigoti Telšių AVA suformuoti ir jai suteikti nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (76 ir 77 sklypų ribose). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, o pareiškėjos apeliacinio skundo netenkino. Teigė, jog visi pareiškėjos prašyme nurodyti reikalavimai dėl žalos atlyginimo susiję su reikalavimais, kurie buvo pateikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2008 m. balandžio 11 d. skunde. Todėl teismui nepatenkinus 2008 m. balandžio 11 d. skundo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad V. J. priklausė atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. A. 0,5665 ha žemės plotą, buvusį Telšių mieste, bei į 29,42 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybėje. Tenkinant pareiškėjos prašymus į Telšių mieste turėtą žemę Telšių AVA 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 324 atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0909 ha žemės sklypą, esantį Laisvės g. 30 ir Laisvės g. 3a Telšių mieste. Dėl likusio 0,4165 ha žemės ploto pareiškėjos prašymu 2001 m. birželio 4 d. buvo parengta išvada Nr. 70 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir persiųsta į Tauragės apskritį. Tuo tarpu tenkinant pareiškėjos 2000 m. gagužės 17 d. prašymą, likęs neatkurtas 0,0591 ha žemės plotas nuo 2002 metų įtrauktas į Telšių apskrities viršininko įsakymais patvirtintą IV eilę „Dėl naujų žemės sklypų, perduodamų piliečiams individualiai statybai ar kitai paskirčiai neatlygintinai nuosavybėn Telšių mieste“. 2004 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo pateikė prašymą dėl 0,0591 ha žemės sklypo suteikimo Telšių miesto P. Genio g. gyvenamųjų namų kvartale. Apie tokį prašymą informuota Telšių rajono savivaldybė, kuri rengia žemės sklypų formavimo detaliuosius planus. Detalusis planas šiai Telšių miesto teritorijai nėra parengtas. Pažymėjo, jog prašymo, kad pareiškėja keičia savo nuomonę ir pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą už neatsiskaitytą 0,0591 ha plotą, parengiant išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nurodant konkrečią kadastro vietovę, Telšių rajono žemėtvarkos skyrius iki 2003 m. balandžio 1 d. negavo (iki šio termino buvo galima keisti nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų). Nurodė, jog tenkinant pareiškėjos 2000 m. vasario 2 d. prašymą, atkuriant nuosavybės teises į žemę kaimo vietovėje, 2000 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) kaime buvo pamatuotas natūra 22,90 ha žemės sklypas. Pareiškėja savo parašu žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte patvirtino, kad ji sutinka su suteikiamo žemės sklypo ribomis ir tik po to apskrities viršininkas 2000 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 78-9383 dėl 22,90 ha žemės grąžinimo nuosavybėn natūra (toje vietoje, kurioje savininkas žemę valdė iki 1940 metų). Pareiškėja turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 29,42 ha žemės plotą, nuosavybės teisės atkurtos į 22,90 ha, nes 6,52 ha žemės sklypas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Kompensuojant už valstybės išperkamą žemę pareiškėjai pagal 2001 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 709 (duomenys neskelbtini) kaime buvo pamatuotas 6,91 ha žemės sklypas. Pareiškėja sutiko su žemės sklypo ribomis ir tai patvirtino savo parašu žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, o po to buvo priimtas apskrities viršininko 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 78-11086 dėl žemės sklypo suteikimo pareiškėjai lygiaverčiu plotu. Tokiu apskrities viršininko sprendimu suteikus žemę pareiškėjai, su ja buvo visiškai atsiskaityta už iki 1940 metų turėtą žemę buvusioje kaimo teritorijoje.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu (b.l. 53–56) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Telšių AVA veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, tai yra, kad, suklaidinus pareiškėją, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į M. A. buvusios žemės ribose suformuotus žemės sklypus Nr. 76 ir Nr. 77 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,43 ha žemės bei nelygiaverčiai atkurta nuosavybė kaimo teritorijoje. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (6.271 str. 1, 4 d., 6.249 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A4-1202/2006, A17-499/2007) ir pažymėjo, jog, siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atkreipė dėmesį į tai, jog iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-327-84/2008 matyti, kad pareiškėjos atstovas V. J. 2008 m. balandžio 11 d. skundu bei 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. balandžio 28 d. bei 2008 m. gegužės 13 d. patikslintais skundais kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Telšių AVA suformuoti V. J. priklausančio dydžio žemės sklypą Telšių apskrities Telšių rajono (duomenys neskelbtini) 76 ir 77 sklypų (M. A. iki 1940 m. žemėje) ribose. Pabrėžė, jog tai yra ginčas iš esmės dėl tų pačių Telšių AVA veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos atstovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į visą M. A. valdytą žemę buvusioje kaimo teritorijoje, t. y. Telšių apskrities viršininko 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 78-9383 V. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. A. valdytą mišką, grąžinant natūra 0,40 ha žemės ir 22,50 ha miško sklypą, likusi nuosavybės teise valdyta žemė (6,52 ha (duomenys neskelbtini), Telšių rajone) pripažinta valstybės išperkama ir Telšių apskrities viršininko 2001 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 78-11086 pareiškėjai už išperkamą žemę (6,52 ha) atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,70 ha žemės ir 5,21 ha miško sklypus. Taip pat konstatuota, kad pareiškėja iš esmės nėra realizavusi savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą tik į 0,0591 ha valstybės išperkamos žemės, kurią buvęs savininkas turėjo Telšių mieste ir už kurią pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekė gauti žemę Telšių apskrities, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) 76 ir 77 sklypų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo valią dėl to, kad ji nori už valstybės išperkamą 0,0591 ha ploto žemę Telšių mieste gauti žemę Telšių apskrities Telšių rajono (duomenys neskelbtini) 76 ir 77 sklypų ribose, pareiškė tik 2007 metais, jau praėjus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, o tokio termino praleidimas reiškia, kad pareiškėja po 2003 m. balandžio 1 d. nebeturi teisės keisti savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Telšių rajono žemėtvarkos skyrių suformuoti pareiškėjai priklausančio dydžio žemės sklypą Telšių apskrities Telšių rajono (duomenys neskelbtini) 76 ir 77 sklypų ribose nėra pagrįstas. Todėl teismas konstatavo, kad nurodytais teismų sprendimais paneigti prašymo motyvai, jog nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į M. A. buvusios žemės ribose suformuotus žemės sklypus Nr. 76 ir Nr. 77 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,43 ha žemės bei nelygiaverčiai atkurta nuosavybė kaimo teritorijoje, todėl tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės V. J. į kaimo teritorijoje buvusią žemę visiškai atkurtos buvo dar 2000 ir 2001 metais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-03 nutartis byloje Nr. A525-843/2009). Tuo tarpu įrodymų apie tai, jog apie minėtą laisvą žemės sklypą institucijai (jos darbuotojams) buvo žinoma dar iki visiško nuosavybės teisių atkūrimo V. J. į kaimo vietovėje turėtą žemę, nėra. Priešingai, iš paties pareiškėjos atstovo pateikto iš atsakovo gauto 2008 m. sausio 31 d. rašto galima daryti išvadą, jog institucija dėl objektyvių aplinkybių neturėjo duomenų apie laisvą valstybinę žemę, nurodytą pareiškėjos atstovo. Pabrėžė, jog pagal CK 6.271 straipsnį, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu prašyme nenurodyta nei viena teisės norma, kuri, pareiškėjos nuomone, būtų buvusi pažeista. Pažymėjo, kad nėra nuginčyti sprendimai, kuriais atkurta nuosavybės teisė į žemę, V. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, taip pat nėra nuginčyti atsakovo priimti individualūs aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims, atsakovo veiksmai ar priimti administraciniai aktai, jei buvo pagrindas manyti, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir priimant atitinkamus sprendimus buvo pažeista pareiškėjos teisė susigrąžinti žemę natūra buvusioje M. A. žemėvaldoje. Pabrėžė, jog atsakovo veiksmų ar sprendimų neteisėtumo šiuo aspektu pareiškėja jokiais teisės aktais nepagrindė, o bendro pobūdžio argumentai apie suklaidinimą nuosavybės teisių atkūrimo procese teismui nėra pagrindas konstatuoti atsakovo aktų (veiksmų) neteisėtumą ir dėl to atsiradusią žalą. Konstatavo, jog pareiškėja neįrodė jos nurodytų valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu nenustačius tokios viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 68–69), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodo, jog pareigūnų neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis (žala), yra tai, kad nuosavybės grąžinimo proceso, atlikto Šiaulių apygardos administracinio teismo įpareigojimu, metu (preliminarių matavimų metu) buvo suteikta klaidinanti informacija apie žemės sklypo kaimyninių žemės sklypų ribas ir neužimtą žemę. Tokios aplinkybės yra patvirtintos byloje pateiktu planu ((duomenys neskelbtini)) ir žemėtvarkininko G. B. pasiaiškinimu.

2. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą nebuvo supažindinta su skiriamo lygiaverčio sklypo už valstybės išperkamą žemę lygiavertiškumo paskaičiavimu.

Atsiliepimas

Telšių AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 77–78) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundu siekia, jog jos naudai iš atsakovo būtų priteistas 430 000 Lt dydžio turtinės žalos ir 2 470 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 2 900 000 Lt. Tokią žalą pareiškėja sieja su Telšių AVA veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo procese, atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į M. A. turėtą žemę.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja šiuo atveju reikalavimą priteisti žalos atlyginimą sieja su tuo, kad, kaip ji teigia, suklaidinus pareiškėją, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į M. A. buvusios žemės ribose suformuotus žemės sklypus Nr. 76 ir Nr. 77 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,43 ha žemės bei nelygiaverčiai atkurta nuosavybė kaimo teritorijoje.

Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pareiškėja V. J. 2008 m. balandžio 11 d. skundu jau buvo kreipusis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Telšių rajono žemėtvarkos skyrių suformuoti jai priklausančio dydžio žemės sklypą Telšių apskrities, Telšių rajono, (duomenys neskelbtini), 76 ir 77 sklypų (M. A. iki 1940 m. žemėje) ribose. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo nepatenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjai pilnai atkurtos nuosavybės teisės į visą M. A. valdytą žemę buvusioje kaimo teritorijoje. Taip pat nustatyta, jog iš buvusio savininko turėtos žemės 0,5665 ha Telšių mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį, t. y. 0,0909 ha ploto žemės sklypą, o dėl likusios žemės pradėtos grąžinimo procedūros – dėl 0,4165 ha parengta išvada, kuri pareiškėjos valia išsiųsta į Tauragės apskritį, ir dėl 0,0591 ha pareiškėja įtraukta į Telšių apskrities viršininko 2008m. sausio 17d. įsakymu Nr. P1.Ž-82 patvirtintą sąrašą asmenų, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai. Padaryta išvada, jog pareiškėja nėra realizavusi savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą tik į 0,0591 ha valstybės išperkamos žemės, kurią buvęs savininkas turėjo Telšių mieste ir už kurią pareiškėja šiuo metu siekia gauti žemę Telšių apskrities, Telšių rajono, (duomenys neskelbtini), 76 ir 77 sklypų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog pareiškėja savo valią dėl tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškė praėjus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui (valia turėjo būti pareikšta arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo galima iki 2003-04-01). Konstatuota, jog pareiškėja nebeturi teisės keisti savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėtuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados reikšmingos ir jomis turi būti vadovaujamasi, sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jai priteisimo.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Telšių apskrities viršininko 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 78-9383 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. A. valdytą mišką, grąžinant natūra 0,40 ha žemės ir 22,50 ha miško sklypą, likusi nuosavybės teise valdyta žemė (6,52 ha (duomenys neskelbtini), Telšių rajone) pripažinta valstybės išperkama, o Telšių apskrities viršininko 2001 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 78-11086 pareiškėjai už išperkamą žemę (6,52 ha) atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,70 ha žemės ir 5,21 ha miško sklypus. Pabrėžtina, jog tokie administraciniai aktai yra galiojantys, nepanaikinti ir nepakeisti, šioje byloje nėra nagrinėjamas jų neteisėtumas, todėl visi pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos, jos nuomone, kitokiu būdu ir dėl to ji patyrė žalą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir minėtus administracinių teismų sprendimus, šioje administracinėje byloje vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Todėl konstatuotina, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad Telšių AVA veiksmai, kuriais pareiškėjai buvo atkuriamos nuosavybės teisės į M. A. priklausiusią žemę, kiek tai susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu sklypų Nr. 76 ir Nr. 77 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, ribose ir nelygiaverčiu nuosavybės atkūrimu kaimo teritorijoje, yra neteisėti. Atitinkamai šiuo požiūriu nenustatyta privaloma civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl nurodytų Telšių AVA veiksmų pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir/ar neturtinė žala, o atsakovui šiuo atveju nekilo pareiga tokią žalą atlyginti. Nagrinėjamu atveju byloje Telšių AVA veiksmuose nenustatytas ir vilkinimas pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į M. A. mieste turėtą nekilnojamąjį turtą, šiuo požiūriu nenustatyti neteisėti Telšių AVA veiksmai ar neveikimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos pateikti argumentai nepatvirtina, kad Telšių AVA, vykdydamas nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimą į M. A. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kitaip tariant, byloje nenustatytas vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus ar neveikimą sąlygų – neteisėtų veiksmų – egzistavimas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nepasisakytina dėl kitų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo šiuo atveju.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romano Klišausko