Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

nedalyvaujant atsakovui V. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, todėl byloje buvo paskelbta jo paieška. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 2024 m. kovo 15 d. raštu teismą informavus apie tai, kad atsakovas surastas ir įteikti teismo procesiniais dokumentai, atsakovo paieška nutraukta. 2024 m. balandžio 10 d., atsakovas dalyvavo parengiamoje posėdyje ir sutiko, kad būtų atlikta DNR tėvystė. 2024 m. birželio 27 d., atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, teismas priėmė nutartį atvesdinti atsakovą į 2024 m. rugsėjo 11 d. parengiamąjį posėdį. Parengiamojo posėdžio metu atsakovui pakartotinai įteikta 2024 m. balandžio 10 d., nutartis, kuria paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. 2024 m. lapkričio 6 d., atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, neatvykimo priežasčių nenurodė. 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl, nepilnamečio vaiko interesais, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyrium su V. M., kad jis pripažįsta tėvystę, tačiau iki šio laiko nebuvo sutvarkyti dokumentai. Nurodyta, buvo bendrauta su G., ji gebėjo išsakyti savo nuomonę, paaiškino, kad jos tėvas V., kad anksčiau visada su juo gyveno kartu, dabar negyvena. Nepilnametės G. B. teisė žinoti savo kilmę atitinka jos interesus,

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė (2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu) išvadą palaikė ir papildomai nurodė, kad po išvados pateikimo tarnyba gavo du pranešimus 2024 m. liepos 11 d., ir 2024 m. spalio 27 d., kuriuose atsakovas pripažįsta, kad G. jo dukra, be to, pati G. sakė, kad jos tėvas atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2008 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, ieškovė yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t. y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Dukros G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo metu jos motina E. M. nebuvo susituokusi, t. y. vaikas gimė ne santuokoje. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad ieškovės E. M. ir atsakovo V. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė dukra V. M. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad E. M., be dukros G. B., V. M., turi dukrą G. B. gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. B. gimusį (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, ją gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio. 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. CPK 388 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Atsakovui vengiant dalyvauti teismo posėdyje, nors teismas ėmėsi pirmiau jau nurodytų priemonių atsakovo dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti, nėra galimybės gauti mokslinių įrodymų - DNR ekspertizės išvados įrodyti giminystės ryšį, todėl vertintini kiti įrodymai, patvirtinantys atsakovo tėvystę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2024 m. balandžio 10 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta ir sutiko, kad būtų paskirtas DNR ekspertinis tyrimas tėvystei nustatyti. 2024 m. rugsėjo 11 d., parengiamojo posėdžio metu atsakovas atsisakymą atlikit ekspertizę motyvavo ekspertinės įstaigos adreso nežinojimu bei kad neturi teismo nutarties. Atsakovui buvo įteikta 2024 m. balandžio 10 d., teismo nutarties kopija, paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, kurioje nurodytas ekspertinės įstaigos adresas ir kiti kontaktai. Atsakovas į 2024 m. lapkričio 6 d., teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo informuotas 2024 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. 2024 m. lapkričio 7 d. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija raštu informavo, kad atsakovas į ekspertizę neatvyko. Atsakovas 2024 m. gruodžio 18 d. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, užėmus pasyvią poziciją įrodinėjimo procese nagrinėjamu klausimu, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2006 metų draugavo su atsakovu, kartu gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), po to, gyveno atskirai, tačiau susitikinėjo, kai gimė dukra G. atsakovas ją aplankė ligoninėje, lankydavo ir vėliau, atveždavo lauktuvių, 2012 metais ji su atsakovu pradėjo kartu gyventi jo motinos sodyboje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais susituokė, o (duomenys neskelbtini) metais gimė dukra V.. Dukra G. gyveno kartu su ja ir atsakovu, G. panaši į savo tėvą t.y. atsakovą. Kadangi ji ketina išsituokti su atsakovu, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, kartu su dukromis G. ir V., atsakovas vengia pripažinti tėvystę, nes nenori su ja skirtis.

Įvertinus ieškovės paaiškinimus apie tai, kad ji draugavo su atsakovu, turėjo intymius santykius, kad atsakovas kategoriškai nepaneigė, kad su ieškove turėjo intymius santykius iki G. gimimo, kad dukra G. savo tėvu laiko atsakovą ir jį vadina tėvu, kad G. panaši į atsakovą, kad nuo 2012 metų iki (duomenys neskelbtini) ieškovė su dukra G. gyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, atsakovas rūpinosi šeima, tarp jų buvo susiklostę dukros ir tėvo santykiai, kad atsakovas, po to, kai ieškovė su dukromis G. ir V., gyveno skyrium nuo atsakovo, skambina dukrai G. bendrauja telefonu, byloje pateiktą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kurioje užfiksuota vaiko G. B. nuomonė, kad ji savo tėvu laiko atsakovą, atsižvelgiat į byloje pateiktą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta 2024 m. liepos 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 4VSV-2331, 2024 m. spalio 30 d., Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 4VSV-3341, kuriuose užfiksuota, kad atsakovas rūpinosi savo dukrų G. ir V. saugumu ir dėl to kreipėsi į policijos komisariatą (2024-11-07 DOK-43738), į byloje pateiktą atsakovo ir vaiko G. B. fotonuotrauką (2024-12-13 DOK-49285), yra pakankamas pagrindas nustatyti, jog atsakovas V. M. yra ieškovės dukros G. B. tėvas, o ši yra jo dukra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai įrodyti leistinais įrodymais, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas atsakovo neatvykimą į ekspertizės įstaigą pripažįsta atsisakymu atlikti ekspertizę, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę šios bylos aplinkybių kontekste pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą vertinamas kaip atsakovo tėvystės įrodymas, atsakovą pripažįstant G. B. gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. (2024-01-15 CBP-308) ir 2024 m. lapkričio 12 d. (2024-12-13, DOK-49285) sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos – 447,92 Eur (2024-11-04, DOK-43062).

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio už ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatyto, (CPK 80 straipsnio 1 dalies6 punktas)

Tenkinus ieškinį, nurodytos 447,92 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė G. B. yra V. M. dukra.

Priteisti iš atsakovo V. M., valstybės naudai 447,92 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662),priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.